Ukmergėje dėl alkoholio mirštama 2,24 karto dažniau nei šalyje

Ukmergės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rajono Tarybai pateikė Visuomenės sveikatos stebėsenos rezultatus už 2017 metus. Šios stebėsenos tikslas – nuolat rinkti, tvarkyti, analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatą charakterizuojančius rodiklius, kad, remiantis išsamia informacija apie savivaldybės bendruomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius, būtų galima planuoti ir įgyvendinti sveikatos gerinimo priemones, vykdyti stebėsenos duomenų sklaidą bei tinkamai informuoti savivaldybės politikus.

Pristatytoje ataskaitoje pateikti 2017 m. visuomenės sveikatos būklę mūsų savivaldybėje atspindintys duomenys. Šį apžvalga parengta naudojant oficialius statistikos šaltinius ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidinį „Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse 2017 m.“.

Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas atliekamas lyginant Ukmergės rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu. Vadovaujantis „šviesoforo“ principu, visos 60 Lietuvos savivaldybių suskirstytos į 3 grupes, eliminuojant savivaldybes, turinčias mažiausiai gyventojų (mažiau negu 20 tūkst.). 2017 m. tokių savivaldybių buvo 18 (2016 m. – 14): Neringos, Birštono, Rietavo, Pagėgių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Palangos, Širvintų r., Ignalinos r., Zarasų r., Skuodo r., Kupiškio r., Molėtų r., Visagino, Lazdijų r., Druskininkų, Akmenės r. ir Pakruojo r.

Vertinimas vykdytas pagal 51 rodiklį. Iš jų dešimtyje Ukmergės rajono savivaldybė pateko tarp prasčiausių Lietuvoje, 6 – tarp geriausių ir 35 – tarp Lietuvos vidurkį atitinkančių.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Ukmergės rajone buvo 35 372 gyventojai, iš jų 21 226 gyveno mieste ir 14 146 – kaime. Ukmergiškiai sudarė 1,24 proc. visos šalies gyventojų.

Lietuvoje stebimas tendencingas gyventojų skaičiaus mažėjimas. Per 2007-2017 metų laikotarpį šalyje gyventojų sumažėjo 12,33 proc., tuo tarpu Ukmergės rajono savivaldybėje – net 20,24 proc. Tai didžiausias nuosmukis lyginant su Vilniaus regionu ir aplinkiniais rajonais. Moterys rajone sudarė didesnę dalį – 54 proc., vyrai – 46 proc. visų gyventojų. Per pastaruosius 10 metų šis santykis išliko nepakitęs.

Ukmergės demografinė situacija blogėja visais aspektais: mažėja bendras gyventojų skaičius, vaikų ir jaunimo, darbingo amžiaus gyventojų dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus, didėja senstančios visuomenės dalis. Gyventojų mažėjimą nulėmė išaugusi tarptautinė ir vidaus migracija, neigiama natūrali gyventojų kaita. Taip pat mūsų savivaldybė patenka į didžiausių rodiklių sąrašą pagal mirtingumą dėl atsitiktinių paskendimų, dėl priežasčių, susijusių su alkoholio/narkotikų vartojimu, nuo kraujotakos sistemos ligų ir nuo piktybinių navikų.

Ukmergės rajono gyventojų mirtingumo rodiklis dėl atsitiktinio paskendimo yra daugiau nei du kartus didesnis nei šalies vidurkis, o tarp kitų savivaldybių yra vienas iš didžiausių.

Rajone 2017 m. mirusiųjų nuo alkoholio sąlygotų priežasčių buvo 43,08 atvejai/100 000 gyventojų, t. y. 2,24 kartus daugiau nei Lietuvos rodiklis ir 2,1 karto didesnis nei apskrities rodiklis. Mirčių dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu 2017 m. užregistruota 16 atvejų.

Savivaldybėje 2017 m. mirusių dėl narkotikų sąlygotų priežasčių buvo 5,7 atv./100 000 gyv. ir šis rodiklis 1,46 karto didesnis nei šalies. Rajone pasitaikė dvi – moters ir vyro – mirtys dėl atsitiktinio apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais.

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų vertinamais metais sudarė 59,55 proc. bendro mirtingumo Ukmergės rajone (mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis – 1 128,6 atv./100 000 gyv.) ir 1,42 kartus viršijo Lietuvos rodiklį (795,9 atv./100 000 gyv.). Lyginant su kitomis šalies savivaldybėmis Ukmergė užima 7-ą vietą raudonoje zonoje.

Visuomenės sveikatos stebėsenoje pateikiamos ir rekomendacijos. Siekiant mažinti mirtingumą dėl atsitiktinių paskendimų, išvardintos priemonės, kurių reikėtų imtis. Vasaros metu būtina skleisti visuomenei informaciją apie saugų elgesį prie vandens telkinių, kaip apsisaugoti nuo saulės smūgio (karščio), kaip saugiai atostogauti (iškylauti). Skatinti žmones mokytis atlikti pradinį gaivinimą ir suteikti jiems galimybę tuos įgūdžius vis atnaujinti. Taip pat siūloma mokyklose įvesti privalomą mokymą, kaip teikti pirmą pagalbą, sudaryti galimybę moksleiviams lankyti baseiną, mokyti juos plaukti. Patariama Ukmergės rajono gyventojams organizuoti paskaitas apie saugų elgesį prie vandens telkinių (neiti į vandenį apsvaigus nuo alkoholio ir kitų kenksmingų medžiagų, nesimaudyti vieniems, naktį, nelįsti į labai šaltą vandenį, prie vandens telkinių nepalikti vienų be priežiūros vaikų ir pan.).

Siekiant sumažinti alkoholio/narkotikų vartojimą būtina: informuoti visuomenę, ypač jaunimą, apie alkoholio/narkotikų daromą žalą sveikatai ir aplinkai, norinčius atsisakyti nukreipti pas specialistus; vykdant alkoholinių gėrimų/narkotikų vartojimo prevenciją organizuoti šviečiamąją veiklą (akcijas, seminarus, konferencijas, paskaitas, informacijos sklaidą); taip pat svarbu užtikrinti vaikų ir jaunimo užimtumą, aktyvų laisvalaikio praleidimą, skatinti tėvus daugiau laiko praleisti kartu su vaikais; raginti rajono bendruomenę švęsti šventes be alkoholio; užtikrinti, kad būtų laikomasi egzistuojančių psichoaktyviųjų medžiagų įsigijimą/laikymą ribojančių įstatymų.

Stengiantis sumažinti mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų rekomenduojama didinti gyventojų informuotumą apie sveiką gyvenimo būdą (visavertę mitybą, fizinį aktyvumą, organizuojant mankštas, šiaurietiško vaikščiojimo užsiėmimus) bei neigiamą žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo) poveikį sveikatai. Skatinti gyventojus reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje ir nustatyti kūno masės indeksą bei riebalų kaupimosi organizme pobūdį. Didinti gyventojų informuotumą apie kraujotakos sistemos ligas, jų rizikos veiksnius.

„G. ž.“ inform.