Linksminosi Šventupės ilgaamžiai

Stasė ČIRBIENĖ

Jaukią sekmadienio popietę į Šventupės kultūros namus rinkosi senjorai. Juos pasitiko portretų paroda, vaišės, muzikantai ir renginio organizatorės – bibliotekos ir kultūros namų darbuotojos Genutė Vaitkūnienė ir Birutė Gelumbeckienė.

Vykdydamos Etninės kultūros globos programos projektą „Šventupės dvaro istorijos – pažinimas ir sklaida“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Genutė ir Birutė dar žiemą lankė senjorus, kam per 75-erius, juos kalbino, fotografavo, paskui buvo padaryti portretai, parengta paroda, kurioje eksponuojama 50 nuotraukų.

Renginio metu visų veiduose švietė šypsenos. Ir ne vien todėl, kad juos linksmino muzikantai, o ir dėl to, kad visi galėjo pasidalinti prisiminimais iš savo jaunystės, nes čia susitiko kaimynai, draugai, bendradarbiai. Tai jie statė Šventupės gyvenvietę, melioravo gimtinės laukus, šventė įkurtuves.

Bibliotekininkės Genutės dėka tą vakarą senoliai vėl pasijuto jauni, linksmi, pašėlę. Kiekvienas buvo paminėtas, pastebėtas, o juk daugelis vieniši ir jiems taip reikalingas dėmesys. Didžioji dauguma jau per 80-metį perkopę. O buvo ir 90-mečių, ir vyresnių.

Susirinkusiems Genutė parodė savo sukurtą filmuką „Kokie esame ir kokie buvome“. Jame – visų senolių dabartinės ir jaunystės nuotraukos, senjorų posakiai, įdomūs faktai: užaugintų vaikų, anūkų ir proanūkių skaičius, populiariausi vardai, bendras visų senolių amžius ir t. t.

Daina visus sveikino „Šventerečius“, mažosios pasakorės Rugilė ir Ugnė, Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras, bendruomenės pirmininkas Vytautas Marčauskas. Savo eiles senjorams skyrė Regina Mulevičienė. Sveikinimo dainos buvo skirtos šventėje dalyvavusiems jubiliatams: 85-mečiams Apolonijai Petniūnienei ir Vytautui Pivorui, 80-metėms Genovaitei Lesnovai ir Aldonai Misiūnienei.

Po oficialių kalbų į sceną kilo vilniečiai muzikantai Antanas Pociūnas su žmona Danute. Buvęs taujėniškis vis žadėjo kada nors padainuoti šventupiečiams. Kaip tik pasitaikė tinkama proga. Antanas, mokantis labai šiltai bendrauti, turėjo ir dar vieną progą – pasveikinti savo tetą Vandą Urbanavičienę, vyriausią Šventupės gyventoją, su gimtadieniu. Kovą 98-metį paminėjusi Vandutė ir naminę girą šventei pagamino pagal dar iš savo tėčio paveldėtą receptą.

Ilgai nenorėjo skirstytis senjorai. Šventė tęsėsi 5 valandas. Vieni klausėsi dainų, kiti patys dainavo, grojo, šoko, bendravo, vaišinosi.

Genutės sumanytas projektas – atliktas didžiulis, prasmingas darbas, grįžtantis atgal šiluma ir dėkingumu, nes dalinant dėmesį ir šilumą, jie sugrįžta dešimteriopai. Vargu ar bebūtų įmanoma pakartoti tokį grandiozinį renginį, tokį prasmingą, paliekantį atminimą visų širdyse. Bet gal dar ir įvyks kas nors panašaus, nes Genutė pilna kūrybinių sumanymų.