Telefoninių sukčių taikinys – senjorai

Telefoninių sukčių padaroma žala kasmet pasaulyje skaičiuojama dešimtimis milijardų eurų. 2018-iais dėl šių apgavysčių Ukmergės rajone nukentėjo 10 gyventojų, jie prarado 18 400 eurų. Panaši statsistika buvo ir 2017 metais – 10 nukentėjusiųjų, sukčiams atiduota 19 000 eurų. Šia tema ir kalbamės su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ukmergės rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūne Ingrida DUTKIENE.

– Visuomenės informacijos priemonės dažnai skelbia apie telefoninius sukčiavimus. Peržvelgus dešimties metų statistiką galima teigti, kad tokių nusikaltimų gerokai sumažėjo, tačiau vis tiek atsiranda žmonių, kurie „užkimba“ ant apgavikų kabliuko…

– Gyventojai tampa budresni. Bet tikrai liūdina tai, kad vis dar pasitaiko atvejų, kuomet žmonės paskutines savo santaupas atiduoda sukčiams. Galima pasidžiaugti, kad palyginus 2017 ir 2018 metus dvigubai daaugiau žmonių kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė policijai apie galimai skambinusius sukčius. 2017 m. sulaukta 62 gyventojų skambučių, 2018 metais – 142.

– Kodėl svarbu pranešti policijai net tuomet, kai supranti, kad skambina sukčius, ir nepatikėjęs juo, pats nutrauki pokalbį?

– Pranešę apie telefoninius sukčiavimo atvejus gyventojai mums suteikia informacijos, padeda efektyviau ir greičiau išaiškinti šią nusilkalstamą veiką vykdančius asmenis. Visi gauti pranešimai yra registruojami, kaupiami, analizuojami. Galėčiau paminėti tokį pavyzdį: praėjusiais metais 82 metų Ukmergės miesto gyventoja sulaukė skambučio, skambinusysis prisistatė sūnumi, gyvenančiu Anglijoje, aiškino neva padaręs eismo įvykį… Moteris nepasimetė, ji tuoj pat paskambino į policiją ir netgi padėjo pareigūnams sučiupti nusikaltėlį.

– Kuo dažniausiai prisistato apsimetėliai?

– Dažniausiai sukčiai skambina į laidinį telefoną ir prisistato savivaldybės, banko, „Sodros” ar elektros tinklų darbuotojais, gydytojais, chirurgais, socialiniais darbuotojais ar policijos pareigūnais… Kad skambėtų įtikinamiau, prisistato išgalvotu vardu ir pavarde. Sukčiai – paprastai ne kartą teisti asmenys, be to, geri psichologai. Jie moka sukelti stiprius jausmus, pavyzdžiui, baimę, susijaudinimą. Dažnai jie pokalbį pradeda taip: „pavogti jūsų dokumentai“, „pasikėsinta į jūsų sąskaitą“,„nukentėjo jūsų artimasis, kuris yra ligoninėje“, „vaistinėje, prekybos centre atsiskaitėte netikrais eurais”, „sulaikyta sukčių grupuotė ir pas juos rasti jūsų dokumentai“, „jums išmokėta pensija netikrais eurais, todėl atvažiuos pareigūnai patikrinti“… Žmonės, ypatingai vyresnio amžiaus, susijaudina, praranda šaltą, racionalų vertinimą ir nuo pirmųjų sekundžių užvaldomi sukeltų emocijų, todėl ima tikėti, kas jiems sakoma.

– Kokio amžiaus gyventojai nukentėjo nuo apsišaukėlių praėjusiais metais?

– Sukčiams paprastai pavyksta apmulkinti senjorus. Praėjusiais metais nuo apgavikų nukentėjusių mūsų rajono gyventojų amžius – nuo 68 iki 85 metų. Gaila žmonių, kurie visą gyvenimą kauptas santaupas taip apmaudžiai praranda, o po to jaučia graužatį ir gėdą, kad patikėjo apgavikais. Iš gyventojų sulaukę pranešimų, jog skambinėja sukčiai, tuoj pat apie tai informuojame socialinio tinklo „Facebook” Ukmergės policijos bendruomenės paskyroje, skelbiame spaudoje. Žinoma, ne visi garbaus amžiaus senjorai naudojasi socialiniais tinklais ar prenumeruoja laikraščius, todėl kiekvienas turėtume pagalvoti, kaip apsaugoti artimus vyresnius žmones, tėvus, kaimynus, jiems paskambinti ir įspėti apie sukčių kuriamas legendas, paraginti būti budriais.

– Kaip elgtis, kai paskambina „pareigūnas“, „daktaras-chirurgas“, „banko darbuotojas“, „elektros tinklų ar savivaldybės darbuotojas“ ir pradeda tikinti, kad reikalingi pinigai?

– Sulaukus tokio netikėto skambučio, nedelsiant reikia nutraukti pokalbį, nesivelti į diskusijas, ginčus. Jei paskambino pakartotinai, vėl padėkite ragelį. Paskambinkite savo artimajam, kaimynui, socialinei darbuotojai ir apie tai papasakokite. Apie telefoninių sukčių skambutį praneškite policijai telefonu 112. Beje, pastebėta, kad apgavikus geriausiai atbaido frazė: „Aš neturiu pinigų“. Nuolat visuose susitikimuose su gyventojais kartojame: „Banko darbuotojas, policijos pareigūnas, kitos įstaigos atstovas niekada nereikalauja telefonu padiktuoti asmens duomenų, banko sąskaitos, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų. Butus aptarnaujančios bendrovės, elektros tinklų, pašto ar socialiniai darbuotojai, gydytojai ir policijos pareigūnai niekada neprašo parodyti pinigų ir jų netikrina. Policijos pareigūnai tarnybos metu visada vilki tarnybinę uniformą ir su savimi turi tarnybinius pažymėjimus.“

Kalbėjosi Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio specialistė

Asta KROGERTIENĖ