Kas valdys ateinančius ketverius metus?

Praėjusį savaitgalį Lietuvos Respublikos gyventojai išsirinko vietos savivaldos valdžią. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikė statistinius duomenis ir informaciją apie šalyje išrinktus savivaldybių merus bei tarybas.

Nauji merai – 22 savivaldybėse

Pirmame rinkimų ture buvo išrinkti dviejų didžiųjų Lietuvos miestų merai – Kauno bei Šiaulių – ir dar 17-os savivaldybių. Antrojo turo nereikėjo Akmenės rajono, Birštono, Biržų rajono, Druskininkų, Jonavos ir Joniškio rajonų, Kauno rajono, Neringos, Palangos miesto, Pasvalio rajono, Rietavo, taip pat Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Švenčionių bei Vilniaus rajonų savivaldybėse. Kitose savivaldybėse prireikė pakartotinio balsavimo.

Pasibaigus rinkimams paaiškėjo, kad išrinkti merai keisis daugiau nei trečdalyje (22 iš 60) savivaldybių. Trys iš jų – Biržų, Jonavos ir Joniškio rajonų – buvo išrinkti balsuojant pirmą kartą. Alytaus miesto, Anykščių, Ignalinos rajonų, Kazlų Rūdos savivaldybės, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Marijampolės, Mažeikių, Molėtų rajonų, Pagėgių, taip pat Pakruojo, Raseinių, Rokiškio, Šilalės, Tauragės ir Telšių rajonų bei Visagino merus gyventojai išrinko antrame rinkimų ture.

Tuo tarpu 38 savivaldybėse lieka vadovauti merai, kurie ir anksčiau ėjo pareigas. Iš jų 16 buvo išrinkti kovo 3 dieną: Akmenės rajone, Birštone, Druskininkuose, Kauno mieste ir rajone, Neringoje, Palangos mieste, Pasvalio rajone, Rietave, Šakių, Šalčininkų rajonuose, Šiaulių mieste ir rajone, Širvintų, Švenčionių bei Vilniaus rajonuose.

Alytaus rajone, Elektrėnuose, Jurbarko bei Kaišiadorių rajonuose, Kalvarijoje, Kelmės rajone, Klaipėdos mieste, Kupiškio rajone, Panevėžio mieste ir rajone, Plungės, Prienų, Radviliškio, Skuodo, Šilutės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos ir Vilkaviškio rajonuose, Vilniaus mieste bei Zarasų rajone merai buvo išrinkti antrame ture.

VRK pranešime pažymėjo, jog Ignalinos, Jurbarko, Lazdijų, Kretingos, Rokiškio, Šilalės ir Tauragės rajonų gyventojai, lyginant jų pasirinkimus balsuojant pirmą ir antrą kartą, pakartotinio balsavimo metu savo nuomonę pakeitė. Šiose savivaldybėse pirmame ture lyderiavę kandidatai merais nebuvo išrinkti.

Šių rinkimų metu merais išrinkti du Lietuvos Respublikos Seimo nariai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose. Kadangi Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Seimo nariai turės pasirinkti. Jei jie nuspręstų atsisakyti Seimo nario mandato, dviejose rinkimų apygardose turės būti organizuojami nauji Seimo nario rinkimai.

Tarybose bus moterų

Iš 60 šalies savivaldybių penkių vadovėmis išrinktos moterys – Biršto daugiau no, Širvintų, Vilniaus, Trakų ir Lazdijų. Penkios moterys merės buvo išrinktos ir 2015 metais. Lietuvos Respublikos gyventojai išrinko 1 502 savivaldybės tarybos narius, iš kurių 1 061 (71 proc.) yra vyrai ir 441 (29 proc.) moterys.

Preliminariais VRK duomenimis, daugiausia moterų taryboje turės Šalčininkų rajono savivaldybė (jos sudarys 48 proc. tarybos narių), Vilniaus rajone moterys sudarys 45 proc., Kupiškio rajone – 43 proc., Vilniaus mieste ir Kauno rajone – po 41 proc. Mažiausiai moterų išrinkta į Marijampolės savivaldybę – 11 proc., Rietavo – 12 proc., Skuodo – 14 proc., Raseinių ir Utenos – po 16 proc.

Jauniausiam merui – 30, vyriausiam – 66-eri

Pagal išrinktų tarybos narių amžiaus vidurkį, jauniausios savivaldybės yra Kazlų Rūdos – 43,4 metų, Vilniaus miesto – 44,1 metų, Marijampolės – 45,5 metų, Kauno miesto – 46 metai, Trakų rajono – 46,6 metai. Vyriausios tarybų sudėtys yra Biržų rajone (57 metai), Panevėžio rajone (56,4 metų), Kelmės rajone (55,2 metų), Pasvalio rajone (55 metai). Bendras tarybos narių amžiaus vidurkis – 51,1 metų.

Penki tarybų nariai buvo išrinkti jų gimimo dieną – kovo 3-ąją.

Jauniausi merai yra Tauragės rajone (30 metų), Marijampolėje – 31-erių, Raseinių ir Lazdijų rajonuose – 32-ejų. Vyriausi merai – 66-erių Panevėžio rajone, 63-ejų – Šiaulių ir Kauno rajonuose.

Daugiausia balsų surinko konservatoriai

VRK duomenimis, daugiausia mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savivaldybių tarybose turės 222 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 126 mandatus. Šios dvi partijos dar 12 mandatų gavo koalicijoje Biržų rajone.

Darbo partija savivaldoje turės 62 mandatus, Partija Tvarka ir teisingumas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija – po 54 mandatus.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) gavo 32 mandatus, sostinėje dar 10 papildomų laimėjo su koalicija. Lietuvos socialdemokratų darbo partija savivaldybėse turės 24 mandatus, Lietuvos centro partija – 8 mandatus.

Skirtingose savivaldybėse įvairių politinių krypčių atstovų vedami visuomeniniai rinkimų komitetai savivaldybėse turės 318 mandatų.

Tuo tarpu procentais daugiausia balsų gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – apie 16 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – per 13 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 11 proc., Liberalų sąjūdis – netoli 6 proc., Darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su Rusų aljansu – maždaug po 5 proc. visų rinkėjų balsų. Visuomeniniai rinkimų komitetai surinko per 26 proc. balsų.

Tvirtins kitą savaitę

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, VRK tvirtina ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų ir rinkimų.

„G. ž.“ inform.