Miškų kirtimas ir sodinimas reglamentuojamas

Į redakciją atėjęs ukmergiškis Henrikas išsakė nuomonę dėl kertamų miškų: „Baisu, kas šiuo metu darosi – ten, kur anksčiau žaliavo medžiai, dabar iškirstos plynės. Ir kai nuvažiuoji į mišką, jų surandi vis daugiau. Kodėl leidžiama tiek daug kirsti medžių? Bet neteko matyti atsodinto miško, nors norintys kirsti medžius turėtų įsipareigoti tai daryti“, – įsitikinęs ukmergiškis.

Į šį klausimą atsakė Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas: „Apie pusę – 49,7 proc., visos miško žemės Lietuvoje sudaro valstybiniai miškai, 40,3 proc. yra privačių miškų, o likę 10 proc. miškų yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti. VĮ Valstybinių miškų urėdija patikėjimo teise valdo 1,1 mln. hektarų valstybinių miškų. Šiame plote 2016 metais buvo vykdyta plynųjų kirtimų 8 759 hektaruose, 2017 m. – 8 668 hektaruose, 2018 m. – apie 8 500 hektarų. 2014-2018 metais LR Vyriausybės nutarimu buvo nustatyta valstybinių miškų kirtimo norma 11 168 ha ekvivalentinio ploto (ekvivalentinis plotas neatitinka grynojo ploto. Ekvivalentinis plotas – tai visų planuojamų kirtimų plotas perskaičiuotas įvertinant grynąjį visų atrankinių ir pridėjus plynųjų kirtimų plotą).

Per metus urėdija vidutiniškai atkuria 10 tūkst. ha miško (atsodina iškirstą arba pažeistą mišką) ir įveisia apie 1 tūkst. ha naujo miško. Ukmergės regioninis padalinys kasmet atkuria virš 400 ha kirtaviečių.

355 tūkst. hektarų Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų miškų patenka į saugomas teritorijas. Saugomoms teritorijoms priskiriami ir III (apsauginiai miškai) bei IV (ūkiniai miškai) grupių miškai, kuriuose plynieji kirtimai galimi ir sudaro maždaug pusę procento nuo viso saugojamų teritorijų ploto. Saugomose teritorijose plynais kirtimais 2016 m. iškirsta apie 1 850 hektarų, 2017 m. – 1 800 hektarų, 2018 m. – preliminariai apie 1 700 hektarų.

Plynieji kirtimai vykdomi tik miškuose, patenkančiuose į III ir IV miškų grupes.“