Lėšos socialinėms paslaugoms – vienos mažiausių

Nijolė ČEPULIONYTĖ

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai savivaldybių pateiktus duomenis, savivaldybės socialinėms paslaugoms 2017 m. vidutiniškai išleido 3 proc. savo biudžeto išlaidų. Pernai daugiausia iš visų savivaldybių – 6,2 proc. arba kiek daugiau nei 1 mln. eurų iš savo biudžeto – socialinėms paslaugoms skyrė Skuodo savivaldybė, mažiausiai – 1,3 proc. arba 273,1 tūkst. eurų – Druskininkų savivaldybė. Ukmergės rajono savivaldybė pernai socialinėms paslaugoms išleido 2,4 proc. savo biudžeto lėšų.

Šių metų spalio 1 dienos duomenimis, šalies savivaldybių eilėse ilgalaikei socialinei globai gauti buvo įrašyti 699 senyvo amžiaus ir 59 neįgalūs asmenys, socialinių paslaugų į namus laukė 781 asmuo, dienos centruose teikiamų paslaugų – 118 asmenų.

„Savivaldybių socialinėms paslaugoms skiriamos lėšos neužtikrina pagalbos tiems, kurie dėl amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų neturi galimybių savarankiškai rūpintis savo arba šeimos gyvenimu. Tik kokybiškos ir pakankama apimtimi teikiamos socialinės paslaugos gali užkirsti kelią žmogaus, šeimos ar bendruomenės socialinėms problemoms kilti ir prisidėti prie visuomenės socialinio saugumo ar padėti įveikti socialinę atskirtį,“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. socialines paslaugas gavo apie 202 tūkst. asmenų. Bendrąsias socialines paslaugas, t. y., aprūpinimo būtiniausiais daiktais, maitinimo, asmens higienos paslaugų, transporto organizavimo gavo 83,3 tūkst., o specialiąsias socialines paslaugas – pagalbą į namus, socialinę priežiūrą ir socialinę globą socialinių paslaugų įstaigose – 118,8 tūkst. asmenų.

Pagal žmogaus poreikius

Socialinių paslaugų teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal juos prognozuoja ir nustato šių paslaugų teikimo mastą ir rūšis.

Socialinės paslaugos yra skiriamos visiems asmenims arba šeimoms, kuriems jos reikalingos. Tai gali būti ir senyvo amžiaus, negalią turintys, vieniši asmenys, vaikai, šeimos, patiriantys socialinę riziką, vaikus globojančios šeimos ir kt.

Šios paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti senyvo amžiaus ar neįgalus asmuo, kuris gyvena su artimaisiais, tačiau darbo dienomis jie negali pasirūpinti asmeniu arba jiems reikalingas atokvėpis, taip pat neįgalius vaikus auginančios šeimos.

Situacija rajone

Kaip „Gimtajai žemei“ pasakojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė, rajone kasmet rengiamas ir savivaldybės Tarybos sprendimu tvirtinamas Socialinių paslaugų planas, kuriame pateikiama išsami esamos situacijos analizė ir numatomi žingsniai į priekį – socialines paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūra, teikiamos paslaugos, jų gavėjai, finansavimas, įgyvendinamos priemonės ir kt.

Pasak A. Leonavičienės, šiuo metu dienos socialinės globos paslaugas gauna 24 ukmergiškiai, pagalbos į namus sulaukia 105 asmenys. Šiais žmonėmis rūpinasi Nestacionarių socialinių paslaugų centras. Dar 21 asmeniui pagalbos į namus paslaugas teikia rajono nevyriausybinės organizacijos, dirbančios neįgaliųjų socialinės integracijos srityje.

Taip pat rajone integralios pagalbos sulaukia 25 ukmergiškiai, 94 šeimoms vykdoma atvejo vadyba, 232 šeimos, auginančios vaikus, gauna socialinės priežiūros paslaugas. Visos šios funkcijos priskirtos Nestacionarių socialinių paslaugų centro darbuotojams. Jiems taip pat priklauso ir Nakvynės namai, kuriuose apgyvendinimo paslaugas gauna 16 asmenų.

Rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius rūpinasi ir ilgalaikės bei trumpalaikės socialinės globos suteikimu. Šiuo metu globos įstaigose gyvena 134 asmenys, dar dviem trumpalaikės socialinės globos paslaugos teikiamos kitų rajonų įstaigose, kurias pasirenka paslaugų gavėjai.

„Nepaisant pastangų neįgalų, senyvo amžiaus žmogų išlaikyti namuose, vis dar išlieka ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugų poreikis, šiuo metu eilėje šių paslaugų laukia 27 asmenys, iš jų 15 į psichoneurologinio profilio įstaigas“, – sakė A. Leonavičienė.

Socialinės paramos skyriaus duomenimis, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugas gauna ir 59 rajono vaikai, iš jų 9 auga budinčių globotojų šeimose. Šią paslaugą teikia Ukmergės globos centras.

Ukmergė senėja

Vadovaujantis šių metų kovo pabaigoje Savivaldybės tarybos patvirtintu 2018 metų socialinių paslaugų planu, Ukmergės rajono savivaldybėje praėjusių metų pabaigoje gyveno 3 316 žmonių su negalia, iš jų – 171 neįgalus vaikas. Šie asmenys sudarė 9,4 proc. visų rajono gyventojų (2016 m. – 9,7 proc.). Iš viso rajone gyveno 35 265 gyventojai, iš jų 21 132 mieste ir 14 133 – kaime.

2017 metų pabaigoje 1 400 gyventojų buvo nustatyti specialieji poreikiai, iš jų 890 buvo mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, 510 – slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.

Taip pat pernai rajone gyveno 8 567 pensinio amžiaus žmonės (tai sudaro 24,3 proc. nuo visų rajono gyventojų).

Praėjusiais metais mūsų savivaldybės demografinis senatvės koeficientas (65 metų ir vyresnių žmonių skaičius tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų) buvo lygus 189. Tai didžiausiais rodiklis visoje Vilniaus apskrityje (vidurkis 105). Mažiausiais – Vilniaus rajono (89), Vilniaus miesto (98), Šalčininkų rajono (103) savivaldybėse. Lyginant su aplinkiniais rajonais, demografinis senatvės koeficientas didesnis tik Anykščių rajone – 240.

Neįgalūs ir senyvo amžiaus asmenys yra gausi ir labiausiai socialiai pažeidžiama asmenų grupė, kuriai socialinių paslaugų poreikis yra itin didelis. Labai dažnai šie asmenys dėl negalios ar amžiaus susiduria su kliūtimis, kurios neleidžia jiems dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais žmonėmis. Negalios sudėtingumas, šeimyninė, finansinė padėtis, nepritaikyta fizinė aplinka ir kt. sąlygoja neįgaliųjų, senyvo amžiaus žmonių poreikį pagalbos į namus, dienos socialinės globos, ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos, transporto organizavimo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams ir kitoms paslaugoms.

Socialinių paslaugų infrastruktūrą kiekvienoje vietovėje lemia socialinių paslaugų poreikiai, pasiūla bei savivaldybės ir kliento finansinės galimybės.

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Kaip skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žiniasklaidai išplatintame pranešime, Socialinės paslaugos yra teikiamos asmenims arba šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime: neįgaliesiems asmenims ir jų šeimoms, vaikams ir šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, suaugusiems socialinę riziką patiriantiems asmenims.

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, rizikos ir kitos aplinkybės, atsižvelgiant į kitų institucijų – sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo įstaigų, neįgalumo nustatymo tarnybų, policijos ir kt. – darbuotojų bei kitų asmenų išvadas apie asmens būklę ir problemas.

Ar šeimai reikia socialinių paslaugų, nustatoma bendrai įvertinus šeimos narių gebėjimus, galimybes ir motyvaciją spręsti savo socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene ir galimybes tai ugdyti.

Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam asmeniui arba šeimai, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.

Kiek kainuoja?

Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.

Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, laikinas apnakvindinimas ir kt., yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, t. y., 244 eurus, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius, kurie ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socia-linių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, t. y., 50 eurų.

Už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia mokėjimo dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

Savivaldybės turi teisę atleisti asmenis arba šeimas nuo mokėjimo už socialines paslaugas savivaldybės nustatytomis sąlygomis ir atvejais.

 Kur kreiptis, norint gauti socialines paslaugas?

Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui arba šeimai gali pateikti ir bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys.

Sprendimas, ar skirti asmeniui arba šeimai socialines paslaugas, priimamas pagal socialinio darbuotojo pateiktą išvadą dėl asmeniui reikalingų socialinių paslaugų teikimo.