„Pernykščiais „šlapiais“ metais tiek nenukentėjome, kiek šįmet“

Taip įvertino nuimtą derlių Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša.

Augalus menkino sausra

Šiųmetė javapjūtė prasidėjo anksti – apie liepos vidurį. „Nuimti derlių sunkumų nekilo, nes ta prasme vasara buvo nuostabi. Deja, po sėjos beveik nelijo, tad nuolatinė sausra pakenkė grūdams. Dėl to šįmet ekologiški ūkiai nuėmė apie 30 proc., chemizuoti – 50–60 proc. pernykščio derliaus, – įvertino rezultatus pirmininkas. – Pernai derlius buvo rekordinis, tačiau dėl nuolatinio lietaus ne visi ūkininkai jį spėjo nuimti. Šįmet nė viena kultūra labai gerai neužderėjo – vienos nukentėjo mažiau, kitos – daugiau. Mūsų ekologinis ūkis prikuldavo apie 1 500 tonų kviečių, šįmet – apie 500 tonų.“

Ūkininkas teigė, jog per visą jo darbinę veiklą dar nebuvo tokių metų, kad taip būtų nukentėję augalai. „Pupos užaugo sprindžio dydžio, nes šiam augalui ypač reikalinga drėgmė. Tad, praktiškai, kiek pasėjome, tiek ir prikūlėme…“ – reziumavo A. Valaiša.

Anot pirmininko, sausros mažiausiai įtakos turėjo žieminiams kviečiams, nes jie gerai įsišaknijo, tačiau pernai dėl įmirkusios dirvos jų buvo pasėta labai mažai.

A. Valaiša taip pat sakė, kad sausra taip išdžiovino žemę, jog tai sunkina rudeninį arimą: „Paviršiumi lyg ir palyta, tačiau ariant iš po plūgų žemė dulka…“

Vis dėlto jis pasidžiaugė, kad šįmet ūkininkams pavyko laiku ir daug pasėti žiemkenčių, jie gražiai sudygo. „Tačiau ateinančių metų derlius vėlgi priklausys nuo oro sąlygų – kokia bus žiema, kaip javai peržiemos – ar bus šalčiai, ar lis…“, – svarstė pašnekovas.

Neįperka technikos

Dėl pernykščio gausaus lietaus, šiųmetės sausros žemdirbiai patyrė didelių finansinių nuostolių. Tai pakoregavo planus dėl investicijų – kai kuriems jų teko atsisakyti. „Neseniai lankiausi vienoje žemės ūkio technika prekiaujančioje firmoje, tai kiemas pilnas kombainų, nes ūkininkai neturi pinigų ir atsisako juos pirkti“, – pastebėjo A. Valaiša.

Dėl liūčių nukentėjusiesiems ūkininkams buvo skirta valstybės parama, tačiau žemdirbių organizacijos vadovas ją vertina skeptiškai: „Už praėjusius metus kai kam buvo išdalinta po kelis eurus. Kad gautų pinigus, reikėjo pristatyti duomenis apie kelerių metų derliaus vidurkį, tačiau ne visi tuos skaičius turėjo.“

Ir pridūrė, kad šalies žemdirbiai bandė kreiptis paramos ir patyrę nuostolių dėl sausros padarinių, tačiau iš karto gavo atsakymą, kad ji nebus skirta, nes pasėlius reikėjo apdrausti.

Grūdų supirko beveik tiek pat, kaip ir pernai

Tuo tarpu AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlių vedėjas Valdas Marcinkus konstatavo, kad metai yra geri. Kai kalbėjomės vasaros pradžioje, jis prognozavo, jog šįmet supirks apie 8 tūkstančius tonų, pernai buvo priimta 11 tūkstančių tonų grūdinių kultūrų. Sandėliai gali supirkti 13–14 tūkstančių tonų derliaus.

Penktadienį V. Marcinkus „Gimtajai žemei“ sakė, kad sandėliuose priimta apie 10 tūkstančių tonų. Anot jo, tai lėmė, jog daug derliaus pristatė stambieji ūkininkai. Vedėjas taip pat pažymėjo, kad buvo kuliama mažiau, tačiau grūdų kokybė žymiai geresnė negu praėjusiais metais. „Daugiausiai supirkome pirmos klasės grūdų, o ketvirtos klasės buvo tik apie 400 tonų, kai pernai tokių buvo daugiau kaip 2 000 tonų“, – kalbėjo V. Marcinkus.

Vedėjas teigė, kad šįmet per pusę mažiau, lyginant su praėjusiais metais, supirko rapso, o kviečių priimta daugiau.

Taip pat jis pastebėjo, kad dėl lietaus stokos, o vėliau – palijus, didesnis šio derliaus šiukšlingumas: kai kurias kultūras teko valyti antrą kartą.

Ne visi žemdirbiai grūdus parduoda supirkėjams – dauguma ūkininkų derlių tvarko, sandėliuoja savo patalpose, kadangi patiems jį išlaikius iki pavasario, grūdai gali būti parduodami brangiau negu dabar.

Pateikė oficialius duomenis

Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Asta Dutkienė ir Neringa Adomavičienė informavo, kad 2018 metais buvo priimtos 2 444 paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, bendras deklaruotas plotas – 64 478 hektarai. „Daugiausiai savivaldybėje deklaruota vasarinių kviečių – 9 112,97 hektaro, žieminių kviečių – 9 109,35 ha, miežių – 3158,14 ha, vasarinio rapso – 3 106,78 ha, avižų – 2 999,74 ha, pupų – 2 696,5 ha, žirnių – 2 416,98 ha bei kitų augalų, – sakė vyr. specialistės. – Šįmet bendras kviečių derlingumas (vasarinių ir žieminių) buvo 2,55 tonos iš vieno hektaro, miežių – 1,73 t, avižų – 1,48 t, bendras rapsų (vasarinių ir žieminių) derlingumas – 1,53 t, avižų – 1,48 t, pupų – 0,92 t, žirnių – 1,6 t iš vieno hektaro.

Bendras javų derlingumas rajone – 2,13 t iš 1 ha, ankštinių kultūrų – 1,18 t iš hektaro.“