Per visą gyvenimą neša meilę ir pagarbą Tėvynei

Elena LIUTKUTĖ

Šeštadienį Kaune iškilmingai buvo paminėtos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) trisdešimtosios įkūrimo metinės. Į renginį buvo išvykę ir būrelis ukmergiškių, rajono filialo narių.

LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė „Gimtajai žemei“ papasakojo, jog jubiliejinės iškilmės visiems jos dalyviams paliko malonius ir šventiškus įspūdžius.

Minėjimas prasidėjo mišiomis Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po jų kunigas Robertas Grigas pašventino atminimo lentą su užrašu: „Šiame pastate 1988 m. buvo įkurtas „Tremtinio“ klubas, 1990 m. pavadintas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga“. Ji pritvirtinta prie senamiestyje, Vilniaus gatvėje, esančio Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pastato.

Iš čia šventės dalyvių kolona, kurios priekyje žygiavo Lietuvos kariuomenės orkestras ir buvo nešamos filialų vėliavos, pajudėjo iki Vytauto Didžiojo universiteto rūmų Daukanto gatvėje. Didžiojoje salėje ir vyko iškilmingas minėjimas su gausiais svečių sveikinimais, pasisakymais, smagia koncertine programa.

Kaip ir prieš penkerius metus, minint LPKTS 25-metį, renginyje dalyvavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat atvyko Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Seimo narių, kitų garbių svečių.

„Šiandien čia atvykome ne tik švęsti reikšmingo jubiliejaus proga, bet ir pasidžiaugti, kad jau 30 metų esame kartu, pabūti su savo likimo broliais, pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Svarbiausia parodyti ir įrodyti visiems, kad mes ir dabar stiprūs, reikalingi ir vieningi kilniems Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimo ir įtvirtinimo darbams“, – į susirinkusiuosius kreipėsi LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

Pasak jo, jei nuo pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 m. iki dabar Lietuva būtų buvusi laisva, nebūtų patyrusi tremties ir okupacijos, tauta būtų kitokia: „Mūsų būtų žymai daugiau nei trys milijonai, o ir dabar senatvėje gyventumėme oriai ir pagarboje.“

LPKTS pirmininkas apgailestavo, kad tremtinių ir politinių kalinių gretos pastaraisiais metais sparčiai retėja. Jo žodžiais tariant, per metus jų prarandama nuo 600 iki 3 000. „Kalbu ne tik apie sąjungos narius – apie visus lietuvius, kurie buvo ištremti ar kalinami dėl politinių priežasčių“, – sakė G. Rutkauskas.

Sveikinimo žodį iš visos šalies gausiai susirinkusiems minėjimo dalyviams tarusi prezidentė D. Grybauskaitė pažymėjo, jog meilė ir pagarba Tėvynei, kurią šalies tremtiniai ir politiniai kaliniai nešė per visą gyvenimą, iki šiol išlieka didžiausiu pavyzdžiu.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad pasaulis dar per mažai žino apie stalininį genocidą, ir ypač tai, kas vyko Baltijos šalyse, todėl aukšti valstybės svečiai būna nustebę, girdėdami apie mūsų tautos patirtį. Tačiau būtent šie mūsų likimo faktai labai daug paaiškina, kodėl mums iki šiol taip skauda, kodėl taip reaguojame į kaimyną.

Prezidentė prisiminė jaudinantį Popiežiaus Pranciškaus apsilankymą KGB kalėjimo kamerose ir tai, kad Šventasis Tėvas labai daug suprato apie Lietuvą, kurioje ir Bažnyčia dalyvavo pasipriešinimo judėjime.

Anot prezidentės, tas skausmas, kurį patyrė tremčių karta, tai palikimas, suteikiantis jėgų ir įprasminantis mūsų šiandienos veiksmus. Iš šios patirties įkvėpimo semiasi gražus jaunimas, dalyvaujantis „Misijoje Sibiras“ ir saugantis tautos atmintį.

Iš viso per 1940–1953 metų laikotarpį iš Lietuvos į tremtį ir Gulago lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkstančių žmonių. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga šiuo metu vienija apie 30 tūkstančių narių.

Minėjime dalyvavo ir būrelis ukmergiškių tremtinių. Antra iš kairės – A. Kalesnikienė.