Kviečia burtis sergančius išsėtine skleroze

Šiemet Ukmergės rajone veiklą pradėjo Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos (LISS) draugija. Nors ukmergiškiai šioje organizacijoje dar naujokai, jie buvo pakviesti prisidėti organizuojant tradicinę aktyvaus užimtumo stovyklą. Ji vyko rugsėjį Vepriuose. Į Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos Veprių stovyklą iš visos Lietuvos buvo susirinkę per 60 išsėtine skleroze sergančių žmonių bei medicinos slaugytojų.

LISS generalinė sekretorė Aldona Droseikienė „Gimtajai žemei“ pasidžiaugė, jog stovyklautojai Vepriuose labai turiningai praleido laiką. Jos žodžiais tariant, tas kelias dienas galima pavadinti tarsi informaciniu, švietėjišku seminaru. Neįgalieji daug sužinojo apie savo ligą, klausėsi paskaitų, bendravo tarpusavyje, su medikais. Taip pat buvo skirta laiko pramogoms, poilsiui, pažintinei veiklai. Šiemet kartu su senbuviais stovyklavo ir dešimt naujokų.

Stovykloje lankėsi ir paskaitas skaitė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centre dirbanti gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Rasa Kizlaitienė bei dvi slaugytojos, taip pat Ukmergės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja, gydytoja neurologė Gertrūda Ivanovaitė, vadovaujanti rajono draugijai. Sulaukta ir kitų svečių, kurie vedė dekupažo, šokio judesio, kitus užsiėmimus.

Organizuojant Vepriuose respublikinį renginį LISS ypač talkino Ukmergės neįgaliųjų draugija, kuriai vadovauja Zita Kviklienė.

Pasak A. Droseikienės, LISS kasmet organizuojamų užimtumo stovyklų, seminarų, kitų tradicinių renginių pagrindinis tikslas yra padėti pacientams susidraugauti su savo liga, išmokyti jų artimuosius pagelbėti sergančiam šeimos nariui. „Mes raginame ne pagalvę ligoniui padėti, o kuo daugiau suteikti jam pagalbos, kad jis ilgiau galėtų išlikti savarankiškas“, – pabrėžė LISS generalinė sekretorė.

Kitas ne mažiau svarbus tikslas – kuo plačiau skleisti informaciją apie šią ligą, simptomus, kad sergantys žmonės susivoktų ir pradėtų kuo anksčiau gydytis.

Pašnekovė pažymėjo, jog visame pasaulyje išsėtine skleroze serga daugiau nei milijonas žmonių, Lietuvoje – apie 2 600. Iš jų Vilniaus apskrityje – maždaug 570. Ukmergės rajone tokių ligonių žinoma aštuoniolika.

Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos, t. y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Normalias nervines skaidulas apsupa daug lipidų ir baltymų turintis dangalas – mielinas. Išsėtinės sklerozės metu šis dangalas irsta, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai; vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė), lieka sklerozinės plokštelės, todėl liga pavadinta išsėtine (daugine) skleroze.

„Tai jaunų žmonių liga. Susirgti gali ir vaikai, ir paaugliai. Pacientų amžius gali būti 16-18, 22-27 metai“, – kalbėjo A. Droseikienė, pridūrusi, jog liga vystosi palaipsniui, ne visus ligonius ji pasodina į neįgaliojo vežimėlį. Pasitaiko atvejų, kai žmogus, kuriam diagnozuota išsėtinė sklerozė, dirba, o apie jo ligą bendradarbiai net neįtaria.

Pastebėta, jog šia liga serga labiau išsilavinę ir aukštesnio ekonominio-socialinio sluoksnio asmenys. Moterys serga kiek dažniau (sergančių moterų ir vyrų santykis yra 3:2).

Kaip pažymi specialistai, dažniausi išsėtinės sklerozės simptomai yra galvos svaigimas, pablogėjęs regėjimas, galūnių nusilpimas, jutimo, elgesio, pusiausvyros sutrikimai, greitas nuovargis, mąstymo sulėtėjimas, depresija, neaiški kalba, nuotaikų kaita. Kiekvieno ligonio simptomų kompleksas yra individualus. Liga dažniausiai prasideda galūnių nusilpimu, jutimo sutrikimais, vienpusiu regos pablogėjimu, rečiau – kitais reiškiniais. Galimi įvairūs kiti simptomai bei jų deriniai, kuriuos atpažins neurologas.

Kai kurie reiškiniai gali trukti trumpai, kiti ilgiau ar net visą gyvenimą. Simptomai gali kartotis ir praeiti savaime. Dažniausiai pasitaiko besikartojantys paūmėjimai (ligos atakos) ir pagerėjimai (remisijos). Tuomet atsiradę neurologiniai simptomai po tam tikro laiko visiškai išnyksta, sergančiojo būklė būna gera, tačiau gali pasikartoti arba atsirasti naujų simptomų.

Konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos. Ligos išsivystymo mechanizmai nuolat tikslinami. Manoma, kad gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Šiandieniniais duomenimis, išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama.

A. Droseikienė pažymėjo, jog pacientams konsultacijos taip pat teikiamos išsėtinės sklerozės centruose, kurie veikia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centre, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinės ligoninės Nervų ligų ir reabilitacijos departamente.

„Mūsų sąjunga įkurta 2000 metais. Organizacija koordinuoja draugijų veiklą, kurios įregistruotos stambiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Telšiuose, kituose, taip pat ir rajonų centruose. Veikla apima nuo socialinio iki psichologinio konsultavimo, tarptautinių projektų vykdymo, atstovavimo ligonių interesams visose valstybinėse institucijose. Organizacija nuo įsikūrimo pradžios teikia paraiškas ir vykdo Europos Sąjungos įvairių programų finansavimo projektus. Organizuojami išvažiuojamieji posėdžiai, į kuriuos atvyksta ne vien pacientai, bet ir kviečiami dalyvauti gydytojai, sveikatos skyrių ir socialinės paramos institucijų, teritorinių ligonių kasų, darbo biržos atstovai“, – apie veiklą pasakojo LISS generalinė sekretorė. Ji įsitikinusi, jog kiekviena šventė, kiekvienas renginys yra labai reikalingi ir prasmingi kol kas nepagydoma sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems. Jų metu nors trumpam pasimiršta ligos, be to, dalyviai įsitikina, jog su savo bėda kovoti nėra palikti vieni.

Rajono gyventojai, sergantys šia liga ar tai įtariantys, kurie norėtų pasikonsultuoti, gauti išsamesnės informacijos apie išsėtinę sklerozę, gali kreiptis į LISS Ukmergės draugijos vadovę, Ukmergės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėją, gydytoją neurologę G. Ivanovaitę.

Stovyklautojams organizuota įvairi veikla.