Tarp daugiau nei tūkstančio iš šeimų paimtų vaikų yra ir ukmergiškių

Jau trečias mėnuo šalyje veikia reformuota vaiko teisių apsaugos sistema. Kaip žinia, rajono savivaldybės administracijoje neliko Vaiko teisių apsaugos poskyrio. Dvi šio padalinio specialistės – Rita Grigienė ir Elena Petuškienė – perėjo dirbti į naujai įsteigtą skyrių, kuris pavaldus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Šis padalinys patalpas nuomoja rajono Policijos komisariato pastate, Vytauto gatvėje. Vaiko teisių apsauga rajone užsiimančių darbuotojų gretas papildė ir buvęs policijos pareigūnas Audrius Petuška, kiti specialistai. Apie šio skyriaus darbą, pagrindines funkcijas bei naujoves kalbėjomės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja, atstove spaudai Vaiva Arnaše.

Pavaldūs Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui

Pašnekovė priminė, kad Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse veikę Vaiko teisių apsaugos skyriai tapo pavaldūs centrinei vaiko teisių apsaugos institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Dabar šalyje yra 12 teritorinių skyrių – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus, veikiantys šioms apskritims priklausančių savivaldybių teritorijose, bei Vilniaus ir Kauno miesto su jiems priskirtais poskyriais.

„Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius veikia Vilniaus, Šalčininkų, Širvintų, Ukmergės, Švenčionių, Trakų rajonuose bei Elektrėnuose. Skyriui vadovauja vedėjas, jo pareigas laikinai eina Silva Lukoševičienė. Skyriaus pagrindiniai uždaviniai yra ginti ir užtikrinti vaiko teises ir visą parą atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybėse, organizuoti vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, vykdyti globos (rūpybos) priežiūrą, bendradarbiauti ir teikti metodinę pagalbą“, – apie priskirtas funkcijas kalbėjo V. Arnašė.

Pasak atstovės spaudai, suformuota ir skyriaus mobilioji komanda. Ją sudaro Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų skyriuose dirbantys socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, užsiimantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis.

„Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekiant koreguoti jos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui. Taip pat atvejo vadybos procesą koordinuojančios įstaigos – savivaldybės – atvejo vadybininkui teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima. Atvejo vadybininkas vertina vaiko ir jo tėvų poreikį pagalbai, telkia pagalbą šeimai teikiančius specialistus ir t. t.“, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja pasakojo, kaip veikia naujai suformuotas pagalbos vaikui modelis.

Ji pridūrė, jog kiekviename teritoriniame skyriuje dirba budintys vaiko teisių apsaugos specialistai, reaguojantys į skubius pranešimus, kurie gaunami po skyrių darbo valandų, savaitgaliais, nedarbo ir švenčių dienomis. V. Arnašės teigimu, taip užtikrinamas reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimų pranešimus visą parą.

Kolektyvas jau suformuotas

Apskričiai priklausančių savivaldybių teritorijose dirba po skyriaus vedėjo patarėją bei vaiko teisių specialistai.

„Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono darbuotojų kolektyvas jau suformuotas, t. y. užpildyti visi 5 etatai, buvę iki liepos 1 d. savivaldybės administracijos struktūroje“, – informavo skyriaus vedėja, pridurdama, kad spalio mėnesį planuojama steigti dar vieną etatą, taigi ukmergiškių kolektyvas turėtų pasipildyti dar vienu darbuotoju.

Šiuo metu skyriuje Ukmergėje dirba patarėjas A. Petuška, vyriausiosios specialistės (gynėjos) R. Grigienė, E. Petuškienė, Romualda Civilkienė ir vyriausioji specialistė (teisininkė) Audronė Jasionienė.

Kaip „Gimtajai žemei“ pasakojo V. Arnašė, patarėjas padeda skyriaus vedėjui planuoti, koordinuoti padalinio Ukmergės rajone veiklą, užtikrinant vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, t. y. organizuoja darbuotojų veiksmus reaguojant į vaiko teisių pažeidimus, užtikrina vaiko atstovavimą teismuose ir teisėsaugos institucijose, ieškinių, išvadų ir kitų duomenų pateikimą teismams, specialistų dalyvavimą baudžiamajame procese, organizuoja vaikų, kuriems reikalinga globa, nustatymą, įvaikinimą ir pan.

Vyriausiasis specialistas (teisininkas) atstovauja (gina) vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, baudžiamajame procese, dalyvauja apklausose, rengia ieškinius, skundus, atsiliepimus, išvadas ir kt. Vyriausiasis specialistas (gynėjas) reaguoja į galimus vaiko teisių pažeidimus, vertina vaiko situaciją, nustato grėsmės lygį, paima vaiką iš nesaugios aplinkos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, mobiliosios komandos iškvietimą darbui su šeima ir vaiku, nustato vaikus, kuriems reikalinga globa, inicijuoja globėjo paskyrimą, dalyvauja baudžiamajame procese ir pan.

Skyriaus Ukmergės rajone darbuotojai dirba tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Vaiko teisių apsaugos užtikrinimo visą parą funkciją vykdo skyriaus vyriausieji specialistai (budėtojai), kurių darbo vieta Vilniuje.

Funkcijas pasidalino

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja, kalbėdama apie sistemos reformą, paminėjo, kad šiuo metu teisinė vaiko teisių apsauga atskirta nuo savivaldos funkcijų – socialinės vaiko apsaugos: „Tai reiškia, kad teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o švietimo, socialinių ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais ir negali vienos susidoroti su iššūkiais, išlieka savivaldybių funkcija.“

Šiuo metu daug kalbama ir apie budinčius globėjus, todėl norėjosi sužinoti, kokios šios struktūros funkcijos, ar jų yra Ukmergėje?

V. Arnašė informavo, jog šiuo metu mūsų rajone yra 3 budintys globotojai, kurie globoja 6 vaikus. „Budintis globotojas teikia paslaugą vykdydamas vaiko priežiūrą savo gyvenamojoje aplinkoje. Norintys tapti budinčiais globotojais kviečiami kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos savivaldybę“, – kalbėjo pašnekovė.

Užsiminė ji ir apie atvejo vadybininkus, kurie pavaldūs rajono savivaldybės administracijai: „Kaip minėjome, jie vertina vaiko ir jo tėvų poreikį pagalbai, telkia pagalbą šeimai teikiančius specialistus ir t. t. Ukmergės rajone, tarnybos žiniomis, dirba 4 atvejo vadybininkai, su kuriais vaiko teisių apsaugos specialistais glaudžiai ir aktyviai bendradarbiauja.“

Vaikus paėmė iš nesaugios aplinkos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo liepos mėnesio iki rugpjūčio 28 dienos iš nesaugios aplinkos arba nustačius antrąjį grėsmės lygį buvo paimti 1 044 vaikai. Pasak tarnybos atstovės spaudai V. Arnašės, vaiko paėmimą iš jam nesaugios aplinkos reglamentuoja nuo liepos 1-osios įsigaliojęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašas. Nustačius vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su tėvais, kuomet neužtikrinamos vaikų teisės bei teisėti interesai, tačiau neįžvelgiama pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei – nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kuomet pastebimas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Konstatavus pastarąjį lygį, vaikas paimamas iš atstovų pagal įstatymą – tėvų, globėjų ar rūpintojų.

Nuo liepos per du mėnesius Ukmergės rajone vaiko teisių apsaugos specialistai 14 vaikų nustatė pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 21 vaiką paėmė iš nesaugios jiems aplinkos, 18 vaikų buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, todėl juos teko paimti iš šeimų. Dauguma šių vaikų buvo apgyvendinti Ukmergės globos centre, 4 vaikai laikinai prisiglaudė pas budinčius globotojus, 2 vaikai – pas artimais emociniais ryšiais su vaikais susijusius asmenis ir vienas laikinai perduotas giminaičiams.

„Nors vaikai buvo paimti iš šeimų, tačiau tai dar nereiškia, kad jie nesugrįš į savo namus. Nustačius pirmąjį ir antrąjį grėsmės lygius, inicijuojamas ir organizuojamas atvejo vadybos procesas, kuomet su šeima ir vaiku intensyviai dirba įvairūs specialistai, teikiamos įvairiapusės paslaugos“, – teigė V. Arnašė ir pridūrė, jog vaikus atgauti norintys tėvai privalės įrodyti, kad turi ryžto keistis.