Ž. Grigienės namuose gyvena keli augintiniai.

Naujausi, Žmonės

Šuns vagystė Vepriuose: dvi skirtingos versijos

Vepriuose gyvenantis medžiotojas Vytautas Uselis daugelį metų laiko šunį. Dabartinis, netrukus metų sulauksiantis grynaveislis taksas Gramas – ketvirtas jo augintinis. Vyras tikėjosi ir šį šunelį apmokyti, paruošti medžioklei. Tačiau šie planai, pasak vyro, dabar sugriuvo.

Taksas buvo pavogtas. Policija jį man sugrąžino po penkių dienų. Parvežė su tuo pačiu antkakliu, bet šuo buvo jau visiškai kitoks, sugadintas. Nežinau, kas, kur ir kokiomis sąlygomis jį laikė, bet išvežimas iš namų gyvūną labai paveikė. Matyt, nuo patirto streso buvęs linksmas šuniukas pasidarė labai neramus, visiškai nebūna vienas, tuoj ima inkšti. Po vagystės gyvūnas iki šiol neatsistato. Nors taksas – medžioklinis, bet medžioti jis greičiausiai jau netiks…“ – apgailestavo ilgametis medžiotojas.

V. Uselis prisipažino ne mažiau nerimaujantis dar ir dėl to, kad augintinį vėl gali prarasti. Dabar gyvūno būdą, sutikus kaimynams, perkėlė į daugiabučio kiemą. Čia jis būna pririštas dieną, o nakčiai šeimininkas parsiveda į namus.

Jai atrodo, kad aš šuns neprižiūriu…“

V. Uselis save vadina Veprių senbuviu. Baigęs mokslus, jis gavo paskyrimą į šį Ukmergės rajono miestelį ir ne vieną dešimtmetį dirbo tuometinėje profesinėje mokykloje. Kai įstaigą iškėlė, kelerius metus iki pensijos važinėjo į Ukmergę, dėstė Technologijų ir verslo mokykloje. Taip pat Vytautas save laiko gamtos mylėtoju. Jo medžiotojo stažas – daugiau nei 40 metų. Be to, jis aktyvus įvairių gamtosauginių akcijų, renginių dalyvis.

Gyvenu daugiabučiame name, bet visada turėjau šunį. Tiesa, buvo gal penkerių metų pertrauka, kai keturkojo nelaikiau. Ketvirtą savo šunį, grynaveislį taksą, kurį pavadinau Gramu, įsigijau iš Bečių kaime gyvenančio medžiotojo. Nors šis mano augintinis ir be kilmės dokumentų, tačiau tikėjausi jį paruošti medžioklei. Dabar leidžiama ir tokius šunis imti vykstant medžioti,“ – pasakojo vepriškis.

Vytautas savo taksiuką, kai šis ūgtelėjo, laikė pririštą prie ūkinio pastato priestato, esančio šiek tiek tolėliau už daugiabučio. Ten augintiniui buvo pastatyta būda. Tačiau kone kiekvieną dieną Gramas buvo vedžiojamas, tai dažniausiai darė V. Uselio sūnus.

Vyriškis pasakojo, kad prieš kurį laiką jo augintinį nusižiūrėjo viena Veprių gyventoja. Esą vedžiodama savo šunį ji eidavo pro šalį, kur buvo pririštas Gramas. Jis jai patikęs, tad čia apsilankiusi ne kartą.

Jai kažkodėl atrodė, kad aš savo šuns neprižiūriu, ir apie tai pranešė Ukmergės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Atvykęs atstovas apžiūrėjo, kokiomis sąlygomis laikomas taksas, tačiau man jokių pretenzijų neturėjo. Jis pasakė, jog sąlygos šuneliui sudarytos idealios, ir patarė dėl viso pikto jį saugoti…“ – pasakojo vepriškis ir užsiminė, jog moteris kartą jam pasakiusi, kad jis vis vien neturėsiantis šio šuns…

Rado tik grandinę

Birželio pabaigoje vieną dieną V. Uselis su šeima buvo išvykęs į laidotuves. Kai po pietų parvažiavo namo, Vytautas paprašė, kad sūnus nueitų pas Gramą.

Jis grįžo labai greitai ir pasakė, jog šuns nėra. Prie būdos buvo likusi tik jo grandinė, – augintinio dingimą prisiminė šeimininkas. – Tą pačią dieną ėmiau jo ieškoti. Kai rasti nepavyko, kitą dieną kreipiausi į policiją.“

Netrukus V. Uselis iš vepriškių sužinojo, kad viena moteris miestelyje ieškojo, kas sutiktų priimti ir kelias dienas palaikyti šunį. Pamanęs, jog tai galėjo būti jo šuo, šią informaciją jis perdavė policijos tyrėjams.

Po penkių dienų policija dingusį šunį surado. Jį į namus atvežę pareigūnai man sakė, kad taksą aptiko Ukmergėje, Žiedo gatvėje. Kur ir kokiomis sąlygomis jis buvo laikomas, neklausinėjau. Tikriausiai man nebūtų to ir atskleidę. Netrukus iš Policijos komisariato gavau oficialų atsakymą, kad tyrimas dėl mano šuns vagystės baigtas. Jame taip pat parašyta, jog Živilei Grigienei surašytas nurodymas administracinio nusižengimo byloje ir skirta 45 eurų bauda“, – pasakojo vepriškis.

Už operatyvų vagystės išaiškinimą V. Uselis visų pirma dėkingas apylinkės inspektoriui Tomui Zimbliui ir tyrėjui Osvaldui Novikui.

Nesuprantu, kam reikėjo vogti“

Vepriškis sakė, kad jo taksą pasisavinusi Ž. Grigienė – ta pati moteris, kuri aplankydavusi pririštą šunį ir kuriai atrodė, kad medžiotojas savo keturkojį netinkamai prižiūri.

Nesuprantu, kam jai prireikė mano šuns. Juk ji turi savo, be to, bute laiko kelias kates… Galbūt jai nepatiko, kai kartą ją perspėjau, jog savo šunį vedžiotų pririštą ir susirinktų jo ekskrementus, todėl norėjo man atkeršyti…“ – svarstė V. Uselis.

Taip pat jis pasidalijo įtarimais, jog panašus likimas, kaip ir jo Gramą, galėjo ištikti dar vieną gyvūną – tos pačios vados kalytę.

Maždaug tuo pačiu metu, kai buvo dingęs mano taksas, savo augintinės pasigedo ir vienas Bečių kaimo gyventojas. Siūliau ir jam kreiptis į policiją, tačiau jis to nepadarė“, – sakė Vytautas.

Prie būdos rado arbūzo žievių

Ž. Grigienė anksčiau gyveno Vilniuje, nemažai metų dirbo televizijoje. Jai teko rengti laidas kartu su šviesios atminties gamtininku, profesoriumi Ričardu Kazlausku. Prieš kelerius metus ji atsikraustė į Veprius, apsigyveno daugiabutyje.

Labai myliu gyvūnėlius. Teko nemažai domėtis, tad neblogai pažįstu kačių, šunų pasaulį, jaučiu, kada gyvūnas kenčia“, – kalbėjo moteris, atvėrusi savo namų duris.

Ji papasakojo, jog V. Uselio taksas jos dėmesį patraukė senokai: „Buvusį kambarinį šunelį savininkas išvedė maždaug už kilometro nuo namų, prie ten esančio tuščio tvarto, ir pririšo prie būdos. Tai tas pats, kaip gyvūną palikti vieną, pririštą prie medžio negyvenamoje vietoje… Išgirdęs mano žingsnius taksas imdavo cypti, kaukti. Įtardama, kad jis gali būti alkanas, jam nunešiau sauso šunų pašaro. Kitą kartą atėjusi neradau net vandens, prie būdos mėtėsi tik kažkieno palikto arbūzo žievės…“

Vepriškė nerimu dėl šunelio pasidalijo su aplinkiniais, ji tikėjosi, jog savininkas susipras ir situacija pasikeis. Tačiau teigiamų poslinkių ji nepastebėjo. Tuomet nusprendė apie kenčiantį keturkojį informuoti gyvūnų policiją. Moteris tikėjosi, jog augintinis iš šeimininko nedelsiant bus paimtas. Tačiau jos lūkesčiai neišsipildė. Neslėpdama nusivylimo, ji toliau suko galvą, kaip išgelbėti keturkojį.

Ne pavogiau, o gelbėjau nuo lėtos mirties“

Žinau, kad visos gyvūnų prieglaudos yra perpildytos. Ta vieta taksui nebūtų tinkama. Reikėjo jam surasti naujus šeimininkus. Man padėjo pažįstama moteris. Buvo įdėtas skelbimas ir labai greitai atsirado šeima, norinti šuniuką paimti. Jie parsivežė jį į namus, visi džiaugėsi meiliu gyvūnėliu. Aš buvau laiminga, kad padariau gerą darbą…“ – kalbėjo vepriškė, pridūrusi, kad daugelis jos nesupranta, kartais net smerkia.

Tačiau netrukus jos namuose apsilankė policija. Živilė sako, jei nebūtų katalikė, galbūt būtų išsigynusi, pasakiusi, jog nieko nežino apie V. Uselio taksą. Be to, ji išsigando, jog nemalonumų gali turėti jai padėjusi moteris.

Sumokėjau policijai baudą, atlyginau už paslaugas, kurios šuneliui buvo suteiktos veterinarijos gydykloje prieš atiduodant jį ukmergiškių šeimai, atsiprašiau šių žmonių už visus nesusipratimus. Kai su policija vežėme į Veprius grąžinti šeimininkui šunį, jis laižė man rankas, o aš verkiau…“ – prisipažino Ž. Grigienė.

AUTORĖS nuotraukos

Po penkių dienų šeimininkui sugrąžintas taksas neatpažįstamai pasikeitęs.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Anonimas :
    Straipsnio autore,LoretaEžerskyte! Kodel nenufotografavote rachito išsuktų taksiuko kojų? Kodel nepasidomėjote,kur jis ištikrųjų nuo 2menesiu buvo laikomas? Ne namie! O rūsy! Kas kankina suni? Tik po to,kai buvo garsiai ir labai garsiai išsakytą,kad butent v.uselis kankina suni laikydamas rūsy,pagaliau buvo pradėtas vesti i lauka ir saule pagaliau suo pradejo matyt. Gaila,kad policija rado,gaila vel ziuret i besikabinanti suniuka. Jis tikrai gerietis. Bet elgiamasi su juo netinkamai. Pyktis ima skaitant tokia v.uselio pozicija.
    • Anonimas :
      jei vet. gydytojas nustatė laikymo sąlygas geras, tai kodėl komentuojat....
      • Anonimas :
        O jus atvažiuokit. Pažiūrėkit. Faktai kalba patys uz save. Verkt noris ziurint
    • Anonimas :
      Kokie teisuoliai, teisti kitus......
  • .... :
    Galiu patikinti, kad suniukas tikrai puikiai jautesi seimoje kurioje ji priglaude! Puikiai sutare su vaikais, buvo nuvestas pas veterinara apziurai, nukirmintas! Ir buvo tikrai laimingas, guvus ir mylimas suniukas namuose, manau jautesi tikrai geriau nei priristas tolimam tvarte ant lenciugo!
  • .... :
    Labai mielas ir draugiskas suniukas! Labai gaila, taciau visiskai nevertas lenciuginio likimo...
  • 5551555 :
    geras vardas, gramas, matyt seiminkas grama daro daznai
    • Anonimas :
      Teisybe

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas