Šventasis Tėvas atvyko į Prezidentūros rūmus mandagumo vizito pas Lietuvos Respublikos prezidentę D. Grybauskaitę.

Aktualijos, Naujausi

Popiežius Pranciškus: semdamiesi stiprybės iš praeities, su viltimi žvelkite į ateitį

Rugsėjo 22 ir 23-oji visiems laikams įeis į Lietuvos istoriją. Tomis dienomis mūsų šalyje su valstybiniu apaštaliniu vizitu viešėjo Popiežius Pranciškus. Per daugiau nei 600 metų Lietuva Šventojo Tėvo sulaukė tik antrą kartą. Lygiai prieš 25 metus iš sovietinio jungo besivaduojančią ir laisvės siekiančią Marijos žeme vadinamą Lietuvą aplankė Šventasis Jonas Paulius II.

Šv. Petro įpėdinis šiuo vizitu paliudijo, kokie jam svarbūs mažesnieji. Jis dar nėra lankęsis Prancūzijoje, kuri pirmoji priėmė krikštą, o atvyko į Lietuvą, krikštą priėmusią paskutinė Europoje.

Popiežius atvažiavo į Europos pakraštyje esančią Lietuvą ir tarsi pareiškė, jog tarp krikščionių periferijų nėra. Šventasis Tėvas vyksta ten, kur skauda. Tačiau taip pat jis lanko tikinčiuosius, tuos krikščionis, kurie kiekvieną dieną bando gyventi pagal Jėzaus Evangeliją, pagal Jėzaus Kristaus mokymą, kad juos sustiprintų.

Popiežiaus Pranciškaus vizitas tuo pačiu katalikiškai Lietuvai ir ilgai laukta bei netikėta dovana švenčiant mūsų valstybės atkūrimo 100-metį.

Iš oro uosto – į Prezidentūrą

Šventasis Tėvas Lietuvoje viešėjo šalies prezidentės, Katalikų bažnyčios ir Lietuvos žmonių kvietimu. Garbingasis svečias iš Vatikano į Vilnių atskrido „Air Italia“ specialiuoju skrydžiu. Kartu su Popiežiumi atvyko oficiali Šventojo Sosto delegacija, taip pat apie 70 žurnalistų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių.

Vilniaus oro uoste Popiežiaus garbei buvo išrikiuota Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, skambėjo Lietuvos ir Vatikano himnai. Svečią pasitiko Lietuvos valstybinė delegacija, vadovaujama prezidentės Dalios Grybauskaitės, Vatikano nuncijus Lietuvoje, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Katalikų bažnyčios atstovai. Šventojo Tėvo taip pat čia laukė iš 14 skirtingų katalikiškų Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Kretingos, Panevėžio ir kitų Lietuvos mokyklų atvykusių mokinių, jų tėvų bei mokytojų.

Po oficialaus sutikimo Popiežius išvyko į Simono Daukanto aikštę. Visą kelią nuo oro uosto iki Prezidento rūmų Pranciškų sveikino susirinkę vilniečiai, iš įvairių Lietuvos vietų bei užsienio atvykę žmonės. Sutinkančiųjų veiduose švietė šypsenos, rankose plevėsavo Lietuvos ir Vatikano vėliavėlės.

Susitikimas sustiprins tikėjimą

Šventojo Tėvo valstybinis vizitas sutapo su dviem itin svarbiomis mūsų šalies žmonėms datomis – Lietuvos valstybės 100-mečiu ir Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 25 metų jubiliejumi.

Taikos ir vilties žinią skelbiantis Popiežius Pranciškus yra didelis moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje. Šventasis Tėvas ypatingą dėmesį skiria nedidelėms valstybėms ir tautoms. Šio vizito metu akcentuoti ir skaudūs Lietuvos istorijos puslapiai.

Pirmasis Šventojo Tėvo susitikimas surengtas Prezidentūroje. Mandagumo vizito atvykęs pas prezidentę, Popiežius su ja aptarė Lietuvai, Baltijos regionui, taip pat Europai ir pasauliui aktualius klausimus.

Sveikinimo kalboje D. Grybauskaitė pažymėjo, jog Popiežius, vienydamas tautas ir religijas, matė bei gelbėjo daugybę kentėjusių žmonių.

„Tačiau Lietuva ne tik dalijasi savo skaudžiąja patirtimi, bet ir su didele viltimi žvelgia į ateitį. Šie lūkesčiai pirmiausia nukreipti į jaunus žmones, gimusius ir augusius laisvės šviesoje. Kartu su jais įsiklausome į jūsų raginimą susitelkti dėl žmogiškesnio pasaulio. To, kuriame bus mažiau skurdo, skausmo ir daugiau užuojautos“, – sakė prezidentė ir išreiškė viltį, jog šis susitikimas sustiprins mūsų tikėjimą bei suteiks naujų vidinių jėgų.

Pasikeitė dovanomis

Prezidentė D. Grybauskaitė Popiežiui Pranciškui dovanojo Lietuvos Laisvės varpą – mūsų nepriklausomybės simbolį.

Kaip sakė prezidentė, šis istorinis varpas – tarsi laisvės šauklys, jo likimas primena sudėtingą Lietuvos valstybės kelią atkovojus nepriklausomybę. Ir mūsų šventovių varpų dūžiai primena apie žmonių siekius, tikėjimą, viltį ir pasitikėjimą savo valstybe. Šventasis Tėvas atvyko pasveikinti Lietuvos ne tik valstybingumo atkūrimo šimt-mečio proga, bet ir pagerbti visos tautos, kuri sugebėjo išgyventi, daug kovoti ir kentėti, kad susigrąžintų taiką ir valstybę.

Popiežiui taip pat įteiktas „Gloria Lietuvai“ įrašas. Šis įspūdingas kūrinys skambėjo šiemet per Vasario 16-ąją minint Lietuvos 100-mečio jubiliejų. Jame girdisi šimto Lietuvos šventovių varpai. Tarp jų – ir Laisvės varpas.

Šventasis Tėvas padovanojo mozaikos, esančios Romoje, Šv. Petro bazilikoje, reprodukciją. Ši mozaika, datuojama IX amžiumi, yra virš šv. Petro kapo po Popiežiaus altoriumi. Taip pat Popiežius padovanojo prezidentei keturias savo knygas ir Popiežiaus medalį.

Popiežius Prezidentūros garbės svečių knygoje įrašė: „Dėkoju už dosnų sutikimą ir svetingumą. Maloniai patikinu Jus ir Lietuvos žmones, kad ir toliau už Jus melsiuos ir prašysiu gausios Visagalio Dievo palaimos visiems. Pranciškus”.

Lietuvoje sugyveno visi

Simono Daukanto aikštėje vykusiame susitikime su valdžios, visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais Šventasis Tėvas savo kalboje minėjo, jog mūsų tauta „iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti.“

„Per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones. Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: lietuviai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai, vokiečiai, katalikai, stačiatikiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos“, – kalbėjo Pranciškus ir kvietė semtis stiprybės iš praeities, iš naujo atrasti tas šaknis ir atgaivinti tai, kuo lietuviai yra išskirtiniai bei saviti.

Taip pat jis sakė, jog semtis jėgų iš praeities, reiškia skirti ypatingą dėmesį jaunimui, kuris yra ne tik valstybės ateitis, bet ir dabartis, jei tik sugebės neprarasti ryšio su tautos šaknimis.

Apsilankė Aušros Vartuose

Prie Aušros Vartų, kur nuo amžių gerbiama švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina, garsinanti Vilnių visame pasaulyje, Popiežiaus laukė per du tūkstančius žmonių – daugiavaikės, vaikus globojančios ar juos įvaikinusios šeimos, našlaičiai, ligoniai.

Po trumpos maldos tyloje koplyčioje Šventasis Tėvas atsisuko į žmones gatvėje ir susirinkusiems kalbėjo, jog kai mes užsidarome savyje iš baimės, „kai statome sienas ir užtvaras, galiausiai užkertame kelią Jėzaus Gerajai Naujienai, kuri istoriją ir gyvenimą veda pirmyn.“ Jis ragino eiti kartu ir su džiaugsmu atrasti brolystės vertę. Atkreipė dėmesį, jog šią vietą aplanko daugybė krikščionių iš įvairių šalių, ir išreiškė troškimą, kad dalintumės savo dovanomis ir dovanotume save kitiems.

Kviesdamas į rožinio maldą, Šventasis Tėvas paragino kurti „Tėvynę, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teisimą.“

Palaimino ligonius

Važiuodamas papamobiliu iš Aušros Vartų į jaunimo susitikimą Katedros aikštėje, Popiežius neplanuotai sustojo prie Palaimintojo Kunigo Mykolo Sopočkos hospiso. Šventojo Tėvo kelyje šios įstaigos ligoniai, jų artimieji, taip pat personalas, savanoriai ir bičiuliai drauge sudarė gyvą rožinį, kurio ilgis siekė net 50 metrų. Popiežius Pranciškus priėjo prie kiekvieno sunkiai sergančio ir mirštančio ligonio ir jį palaimino.

Susitiko su katalikišku jaunimu

Vienas reikšmingiausių susitikimų su Popiežiumi šeštadienio pavakarę vyko Vilniaus katedros aikštėje. Čia susitikti su Šventuoju Tėvu iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei kitų valstybių atvyko apie 60 tūkstančių žmonių – 30 tūkstančių buvo išdalinti nemokami kvietimai, dar tiek susirinkusiųjų įsikūrė aikštės prieigose. Tai buvo vienintelis Vatikano valstybės vadovo susitikimas su katalikišku jaunimu Baltijos šalyse.

Aikštėje buvo įrengtos dvi scenos. Viena skirta Šventajam Tėvui ir jo palydai, kita – jaunimo programai. Susitikimą vedė kunigas, sesė vienuolė, šokio mokytoja, teisininkas ir du aktoriai. Laukiant Popiežiaus skambėjo liudijimai, kuriuose paliestos savižudybės ir depresijos, smurto šeimoje, priklausomybių temos. Šokėjai ir muzikantai, reaguodami į šias istorijas, sukūrė savo pasirodymus.

Šventasis Tėvas visuose susitikimuose kviečia užmegzti dialogą, pokalbį. Šįkart, užlipęs ant scenos, jis įdėmiai išklausė dviejų jaunų žmonių liudijimų. Už tai padėkojęs jaunuoliams jis prisipažino, jog jų klausėsi kaip bičiulis, „tarsi sėdėtume drauge kur nors bare po Jaunimo teatro spektaklio ir kalbėtumės apie gyvenimą, gurkšnodami alų ir girą.“ Taip pat pridūrė, jog supranta, kad jų gyvenimas nėra spektaklis, o „realus, konkretus, kaip ir kiekvieno iš mūsų“ – jie yra čia tam, kad padėtų mums pamatyti, jog Dievas davė jiems „malonę ištverti, vėl pakilti ir tęsti gyvenimo kelionę.“

Popiežius Pranciškus ragino nepasiduoti „pagundai susikoncentruoti į save, tapti egoistais ar lengvabūdžiais skausmo, sunkumų ir praeinančios sėkmės akivaizdoje“ ir pasipriešinti „individualizmui, kuris uždaro mus nuo kitų, padaro mus egocentriškus ir pasipūtusius, besirūpinančius tik savo įvaizdžiu ir savo gerove.“

Šventasis Tėvas priminė, kad „gyvenimas – tai nuolatinis ėjimas, ieškant teisingos krypties, nebijant sugrįžti atgal, jei suklydau.“ Jis prašė, kad jauni žmonės nesileistų „įviliojami į labirintą, iš kurio sunku išeiti“, bet būtų pirmyn keliaujantis jaunimas. Baigęs oficialią kalbą Popiežius pridūrė, kaip svarbu nepamiršti savo tautos šaknų, kalbėtis su senoliais, nes „taip jūs tęsite savo tautos istoriją“.

Vizito kulminacija – Mišios Santakos parke

Sekmadienį Šventasis Tėvas praleido Kaune, o popietę grįžo į Vilnių.

Laukti Popiežiaus Kauno Santakoje žmonės rinkosi nuo 5 valandos ryto. Kai kurie į Kauną atvyko netgi iš vakaro. Susirinkusieji meldėsi ir giedojo priešais Trakų Dievo Motinos paveikslą, stovintį ant scenos, skirtos Popiežiui ir jo palydai. Ekrane buvo rodomas filmas apie Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje prieš 25-erius metus. Šeimos ir pavieniai asmenys dalijosi savo tikėjimo patirtimi, kalbėjo apie tai, kaip išgyvena viltį kasdienybėje. Taip pat maldininkai meldėsi rožinį, klausėsi Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo katechezės.

Popiežiaus lotynų kalba aukojamose šv. Mišiose dalyvavo apie 100 tūkstančių žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos bei kitų šalių. Mišiose meldėsi 30 vyskupų, per 800 kunigų, giedojo 260 choristų.

Šv. Mišiose dalyvavo ir keli šimtai Ukmergės tikinčiųjų.

Paragino dovanoti save kitiems netrokštant tapti herojais

Šv. Mišių metu Kauno Santakoje susirinkusiems žmonėms Šventasis Tėvas sakė homiliją. Joje atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien „valdžios ir garbės troškimas yra labai paplitęs gyvenimo stilius tų, kurie nepajėgia išgyti iš savo praeities žaizdų ir galbūt todėl šiandien nenori įsipareigoti darbui.“

Popiežius Pranciškus paragino prašyti Jėzaus, kad „sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje“. Taip pat kvietė būti „išeinančia“ Bažnyčia ir nebijoti „išeiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos pakraščiuose.“

Po šv. Mišių Popiežius kalbėjo „Viešpaties angelo“ maldą, kurią Vatikano naujienų tarnyba šį kartą visam pasauliui transliavo iš Kauno.

Po pietų Šventasis Tėvas Kauno arkikatedroje bazilikoje susitiko su dvasininkais, pašvęstaisiais ir seminaristais, atvykusiais iš visų trijų Baltijos šalių. Susirinkusiems Popiežius priminė, kad jie yra pašaukti gyventi, ilgėtis gyvojo Dievo, ieškoti kasdieninio dialogo su Viešpačiu per adoraciją ir maldą.

Maldose prisiminė kankinius

Rugsėjo 23-oji Lietuvoje minima kaip Lietuvos žydų genocido (Holokausto) diena, nes tą dieną 1943 m. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Grįždamas iš Kauno į Vilnių Popiežius trumpai stabtelėjo pasimelsti istorinėje Vilniaus geto teritorijoje.

Po to lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kur jo laukė nuo trėmimų nukentėję Lietuvos žmonės, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai.

Šventasis Tėvas aplankė buvusio KGB kalėjimo 9-tąją bei 11-tąją kameras ir 3-iąją mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, pasirašė svečių knygoje.

Po maldos Popiežius Pranciškus atsisveikino su susirinkusiaisiais ir laimindamas juos išvyko Apaštalinės nunciatūros link. Ankstų pirmadienio rytą, tęsdamas vizitą Baltijos šalyse, Šventasis Tėvas išskrido į Latviją. Antradienį baigdamas vizitą jis aplankė Estiją.

Autorės ir Roberto DAČKAUS nuotraukos

Susitikti su Popiežiumi vyko ir ukmergiškiai.

Vizito metu palaikyti viešąją tvarką padėjo ir 37 Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai. Jie šeštadienį budėjo prie Aušros Vartų.

[images cols=“four“ lightbox=“true“]
[image link=“23891″ image=“23891″]
[image link=“23893″ image=“23893″]
[image link=“23895″ image=“23895″]
[image link=“23897″ image=“23897″]
[/images]

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Pspc :
    Kur dingo straipsniai Onutes apie PSPc Vadova,nutraukta konkursa del suklastotu dokumentu?????? Kodel GZ nieko neraso???? KAKDU parasys

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas