Apdovanojimų ceremonijos dalyviai. Žemės ūkio ministerijos nuotr.

Kultūra, Naujausi

Ukmergiškiams – daugiausia apdovanojimų

Giedrė ŠATAITĖ

 

Siekdama pagerbti šalies bendruomenes, organizacijas ar nusipelniusius žmones, Žemės ūkio ministerija inicijavo projektą „Tautos šimtamečiai ąžuolai“. Buvo įsteigta 15 nominacijų ir socialiniame tinkle „Facebook“ specialiai projektui sukurtoje paskyroje lankytojai pakviesti balsuoti už konkurso dalyvius. Rezultatai paskelbti ir laimėtojai pagerbti 10 renginių, vykusių Lietuvos mažosiose kultūros sostinėse. Paskutinė apdovanojimų ceremonija organizuota šį sekmadienį Trakų rajone, Aukštadvaryje. Jos metu apdovanoti Vilniaus apskrities nominantai. Net trylika nominacijų įteikta ukmergiškiams.

Dviem apdovanojimais įvertinta Valų kaimo bendruomenės veikla. Nominaciją „Šimtmečio tautiškiausi bendruomenė” ji pelnė už siekimą puoselėti senąsias kaimo tradicijas, plėsti kultūrinio paveldo, etnokultūros, dainuojamosios tautosakos panaudojimo apimtis ir ieškoti įvairesnių ir autentiškesnių pateikimo visuomenei formų.

Dėl to buvo suburti liaudies meno kolektyvai – mėgėjų teatras „Plaštaka“, folkloro grupė „Talalynė“, kaimo armonikieriai, moterų ansamblis „Svaja“, vaikų grupė „Šypsena“.

„Regiono šimtmečio palikimo” apdovanojimas įteiktas už Valų kaimo bendruomenės teritorijoje esančių Berzgainių ir Antatilčių piliakalnių priežiūrą, saugant jų istorinę vertę.

Nominaciją „Šimtmečio linksmiausieji” pelnė Žemaitkiemio miestelio bendruomenė. Jos nariai organizavo įvairias keliones, kurios visada yra lydimos žmonių juoko, pokštų, prisiminimų. Gera nuotaika kuriama ir per šventes. Linksmiausias Žemaitkiemio miestelio bendruomenės renginys, sukviečiantis patį gražiausią ir gausiausią būrį bendruomenės narių ir svečių, – Žolinės šventė. Jos metu prisimenami senieji amatai, papročiai, rengiamos krepšinio, futbolo rungtynės tarp šeimų, žvejų varžybos, verdama tradicinė žemaitkiemiečių žuvienė. Šventės metu linksmina vietos saviveiklininkai ir kviestiniai muzikantai.

Nominacijos „Šimtmečio gyvenvietė“ laureatu tapo Griežionių kaimas. Šis vietovardis (dvaras) minimas nuo XVI a. pabaigos. Anot žmonių pasakojimų, Griežionių kaimas pavadinimą gavęs nuo šiame kaime gyvenusių, daug ir gražiai griežusių muzikantų. Šis kaimas išugdė talentingą dievdirbį Kazimierą Katiną, kurio drožiniai ir dabar tebežavi originalia menine struktūra ir ornamentika, ypač puikus triaukštis stogastulpis su daugeliu šventųjų skulptūrų (Šv. Kristoforo, Šv. Kazimiero, Nukryžiuotojo, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, Nežinomos šventosios). Griežionyse šiuo metu gyvena ir kuria nusipelnęs meno veikėjas, tarptautinių parodų dalyvis, kelių prestižinių premijų laureatas, Lietuvos „Šviesuolis 2010“, dailininkas Anatolijus Stiško.

Nominaciją „Šimtmečio dovana“ laimėjo UAB „Valdo leidykla“. Bendrovė per praėjusį dešimtmetį ne kartą buvo Lyduokių kaimo bendruomenės įgyvendintų projektų rėmėja. Viena iš svarbiausių, reikšmingiausių dovanų, skirtų Lyduokių krašte įprasminti Lietuvos atkūrimo šimtmetį – leidyklos pagamintos ir Ukmergės rajono Lyduokių kaimo bendruomenei padovanotos meninės nuotraukos, kuriose užfiksuoti šio krašto žmonėms labai brangūs istoriniai objektai. Taip pat įmonė išleido ir dovanojo apie dešimt leidinių visuomenei, kuriuose pristatoma Lyduokių bendruomenės veikla.

„Šimtmečio verslininku“ pripažintas Balelių kaimo bendruomenės pirmininkas Romas Pivoras. Jis buria baleliečius prasmingiems darbams ir bendroms šventėms. R. Pivoro įsteigtoje kailių ir odos įmonėje „Roris ir KO“ buvo įdarbinta apie 40 vietinių gyventojų, jis aktyviai rūpinosi, kad kaime būtų išasfaltuotos gatvės, sutvarkytas gyvenvietės apšvietimas. Pirmininko iniciatyva Baleliuose buvo įkurta mišri ikimokyklinio ugdymo grupė, įsteigtas pirmasis Lietuvoje universalus daugiafunkcis centras.

„Šimtmečio amatų puoselėtojo” nominaciją laimėjo Krikštėnų kaimo bendruomenė. Jos narės Dalia Banišauskaitė, Stela Banišauskienė ir Janina Svetlikauskienė pristato „Lino kelią“ – visą lino apdirbimo procesą nuo sėjos iki gaminio. Ši edukacinė programa demonstruota ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Deltuvos miestelio bendruomenė laureate pripažinta nominacijoje „Šimtmečio projektas”. Ši bendruomenė įsikūrusi pa-čiame seniausiame Deltuvos miestelio istoriniame pastate, kuriame senais laikais veikė pirmoji Deltuvos mokykla. Dovanotą apleistą pastatą bendruomenė suremontavo gavusi finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, savo lėšomis ir savanorišku darbu. Patalpose įrengtas pamokų ruošos kambarys, amatų dirbtuvėlės, vaikų dienos centras „Delnai“.

„Jauniausiu šimtmečio lyderiu” pripažinta Janina Stancikaitė-Strikienė, vadovaujanti Rečionių bendruomenei. Vos pradėjusi eiti pirmininkės pareigas, jaunoji kaimo verslininkė per metus sugebėjo atgaivinti merdėjusį kaimą, pritraukti į bendruomenės gyvenimą jaunus žmones, kurie pilni idėjų, energijos ir noro dirbti, matyti savo gimtą kaimą atgimusį. Jos pastangomis buvo naujai įrengta Kurėnų ežero paplūdimio zona poilsiui, sutvarkyti Viktoro Bergo ąžuolų parkas, senasis kaimo parkas, apleista senojo darželio teritorijos dalis. Subūrusi gyvenvietės vaikus, pirmininkė gražiai išpiešė senojo darželio matomiausią sieną, su talkininkais nukarpė seniai apleistą gyvatvorę. Bendruomenė išradingai švenčia įvairias šventes.

„Šimtmečio mokytojo” nominacija įteikta Želvos seniūnijos Laumėnų kaimo gyventojams Astai ir Kęstučiui Jarmalavičiams. Kęstutis, baigęs mokslus, grįžo į gimtąjį kaimą ir dabar dirba girininkijoje. Eidamas savo tiesiogines pareigas, jis nuolat bendrauja su vaikais – atėjus pavasariui, grįžtantiems paukščiams kartu su mokiniais kelia dešimtis inkilėlių, po to gamtos prieglobstyje vyksta pokalbiai ir diskusijos apie paukščius, medžius, gamtosaugą. Vaikams patinka tokios edukacinės pamokos. Taip pat su vaikais sodina mišką, moko tausoti gamtą. Kęstutis iš ankstyvos vaikystės pamėgo gamtą, ją fotografavo, stebėjo, o įspūdžius pasakojo namiškiams, draugams. Vietiniai žino, kad fotoaparatą ant peties pasikabinęs vyriškis fotografijų kolekciją papildo naujomis objektyvo sustabdytomis  gamtos gyvenimo akimirkomis. Fotografijų neslepia, bet dosniai  jomis dalijasi, ruošia parodas, dalyvauja konkursuose. 2011 m. nuotrauka „Pavasario šauksmas“, 2013 m. nuotrauka „Draugystė“ ir kt.  Respublikoje  pripažintos geriausiomis gamtos tematika. Nuo 1998 m. priklauso Lietuvos ornitologų draugijai.  Šiuo metu – tarybos narys. Kartu su žmona nuolat dalyvauja paukščių apskaitoje,  respublikiniuose ornitologų renginiuose. Patys nuo 2012  organizuoja  paukščių ralį „Laumėnai“, į kurį suvažiuoja dešimtys paukščių  mylėtojų. Lietuvos šimtmečiui paminėti  Asta ir Kęstutis ant savo namo sumeistravo ąžuolą, kaip Lietuvos stiprybės simbolį, ir 16 inkiliukų, kurie nudažyti tautinės vėliavos spalvomis. Asta, baigusi dekoratyvinės plastikos-keramikos studijas, yra pagrindinis bendruomenės narys, galintis padėti, patarti visais su grožiu susijusiais klausimais.

Balelių bendruomenės slaugytoja Rūta Šablevičienė apdovanota „Už pagalbą ir gerą žodį”. Ji yra pelniusi ne tik bendruomenės narių, bet ir visų kaimo gyventojų meilę, pagarbą bei pasitikėjimą. Turėdama angelišką kantrybę ir talentą mylėti žmones, visada randa laiko kitiems ištarti gerą žodį, padovanoti šypseną, aplankyti vyresnius ir vienišus kaimo gyventojus. Slaugytoja įkvepia ir skatina kaimo žmones dalyvauti renginiuose, įvairiuose užsiėmimuose, padeda susitvarkyti namus, atneša maisto, palydi į gydymo įstaigas. Rūta skleidžia savanorystės idėją ir skatina tai daryti kitus.

Nominacija „Už tai, kas pamiršta sena, atrasta naujai” įteikta Laičių kaimo ir Vidiškių miestelio bendruomenėms. Vidiškiečiai atgaivino unikalią tradiciją, kuri vykdavo XIX amžiaus pabaigoje Vidiškiuose Velyknakčio metu. Tuomet žmonės, rinkdamiesi į Didžiojo šeštadienio pamaldas, atsinešdavo kiaušinių, kurie ant pašventintos Velykų ugnies būdavo verdami ir nudažomi. Grįždami namo Velykų rytą parsinešdavo ne tik pašventintos ugnies, vandens, bet ir velykinį margutį. Atkurdami papročius bendruomenės nariai taip pat dažė  margučius natūraliomis, tradicinėmis priemonėmis ir juos dalino parapijiečiams.

Laičių kaimo bendruomenė ne tik organizuoja kultūrinius bei sportinius renginius, bet ir rūpinasi švietėjiškais bei kasdieniniais kaimo gyventojams aktualiais klausimais. Didelį dėmesį bendruomenė skiria aplinkos ir kaimo įvaizdžio kūrimui. Vidiškių miestelio bendruomenė ypač puoselėja kartų bendrystę, kultūrinį laisvalaikį bei tradicijas. Kasmet organizuojamos šiukšlių rinkimo talkos gyvenvietėje, gyventojams „Gražiausios sodybos“ rinkimo konkursai, kurie skatina puoselėti ir stengtis kuo išmaniau rūpintis savo sodybomis. Bendruomenės nariai sutvarkė pačiame kaimo viduryje  stovintį ir sąvartynu tapusį išardytą pastatą. Teritorijoje buvo įrengtas parkas, čia gali atokvėpio valandėles ant pastatytų suoliukų, sūpynių praleisti  ir jaunas, ir senas, o išpuoselėta aplinka pasidžiaugti kiek-vienas.

Visiems nominantams įteikti ne tik nugalėtojų sertifikatai. Jie gaus ir stelmužiukus, kurie yra tikri Stelmužės ąžuolo palikuonys. Tai – tautos dvasinės stiprybės simboliai, užauginti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje in vitro kultūroje. Konkurso organizatoriai teigia, kad šiuo metu stelmužiukai dar maži, trapūs, todėl vis dar tvirtėja ir laukia tos dienos, kai bus pasodinti ten, kur jiems bus lemta augti, ir kito šimtmečio Lietuvos žmonėms byloti apie gražius šiandienos darbus.

Valų bendruomenės nariai puoselėja tautiškumą.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas