G. Vyšniauskienė. Ingridos POCIŪTĖS nuotrauka

Naujausi, Žmonės

Vaišnavė Greta VYŠNIAUSKIENĖ: „Moteriškumas yra labai daugialypis“

MOTERIŠKI PAŠNEKESIAI

Kalbamės su jauna, dar ne taip seniai susituokusia moterimi Greta VYŠNIAUSKIENE. Jau keletą metų ji domisi vedų išmintimi ir seka vaišnavizmu. Gretos gyvenimo kelias dar tik prasideda, ji turi gražių idėjų bei aktualių siekių sau, kitiems, Ukmergei. Šnekučiuojamės, kokios patirtys ir supratimai lydi šią jauną moterį, kalbamės, kaip privačioje mokykloje užtikrinamas mokytojo profesijos prestižas, kodėl homoseksualios orientacijos atstovų elgesys ne visada priimtinas, taip pat apie Dievo paieškas, vegetarizmą, santykius, planus.

Kas esate pagal profesiją ir koks buvo jūsų pirmasis darbas?

Esu baigusi fizikos mokslus. Taip pat atskirai esu įgijusi pedagogo kvalifikaciją. Pirmasis darbas ir buvo susijęs su šiomis sritimis. Paskutiniais studijų metais dirbau fizikos mokytoja Vilniuje, privačioje mokykloje.

Ši mokykla orientuota ugdyti anglų kalbą, siekia, kad visi mokytojai laisvai kalbėtų angliškai, todėl dažniausiai čia dirbti kviečiami mokytojai iš užsienio šalių. Tais metais likimas man buvo maloningas ir suteikė galimybę padirbėti šioje įstaigoje. Jau prasidėjus mokslo metams teko skubiai pakeisti kitą mokytoją, atvykusį iš JAV, tačiau neatitikusį reikalavimų. Tai buvo vienerių mokslo metų darbas, davęs neįkainojamos patirties. Visų pirma tokios, ką reiškia būti gerbiamu specialistu – neverčiamu pildyti bereikalingos dokumentacijos, gaunančiu visą reikiamą darbui įrangą bei solidų atlyginimą. Suteikiamos visos galimybės tobulėti ir tuo pačiu nėra tuščių betikslių taisyklių. Neieškoma priekabių ar būdų, kaip mokytojui apsunkinti gyvenimą, o priešingai – stengiamasi palengvinti.

Taip pat daug vertingos patirties davė mokiniai, kurie yra nepaprastai gabūs, trokštantys žinių, smalsūs. Pati iš jų daug ko išmokau. Tad labai džiaugiuosi ta patirtimi.

Kaip jūs, būdama vilnietė, atkakote į Ukmergę?

Vyras norėjo gyventi Ukmergėje, toliau nuo didmiesčio šurmulio. Kadangi nesijaučiu labai prisirišusi būtent prie Vilniaus, o ir atstumas nuo mano gimtojo miesto nėra tolimas, nebuvo sunku apsispręsti kartu su vyru gyventi čia.

O kaip užsimezgė pažintis su sutuoktiniu?

Mes susipažinome prieš penkerius metus, vasarą, tačiau tai ir buvo tik susipažinimas. Aš jį žinojau kaip asmenį, užsiimantį aktyvia veikla, kaip renginių organizatorių. Dalyvavau jo organizuojamuose renginiuose, jis man taip pat pagelbėdavo. Taip susiklostė, kad pradėjome internetu bendrauti daugiau. Tuomet pamačiau, kad tai išties išmintingas žmogus, su kuriuo įdomu dalintis mintimis. Netikėtai, labai anksti, gavau pasiūlymą tekėti. Keletą mėnesių pasvarsčiusi, sutikau.

Kokie socialiniai vaidmenys jums būdingi?

Žmona. Dabar toks mano gyvenimo etapas, kada dar tik ruošiuosi ateities planams. Tikiuosi, kad ateityje tikrai būsiu naudinga visuomenei, turiu įvairių idėjų ir norų. Man svarbu švietimas: nors vaikų ugdymas yra reikšminga gyvenimo dalis, tačiau esu linkusi į jau subrendusių asmenybių švietimą.

Kas jums yra moteriškumas?

Moteriškumas yra labai daugialypis. Kadangi šiame cikle nagrinėjamos socialinės temos, norėčiau moteris išskirti kaip tas būtybes, kurios turi gebėjimą suteikti besąlyginės meilės jausmą. Moterys, kaip mamos, turi visišką teisę mylėti savo vaikus, nepaisydamos to, kokie jie yra. Ir su ta meile auginti, auklėti, duoti viską, ką gali geriausio. Jausmas, kad tave myli, nepaisant visko, kas nutiko ar dar nutiks, gali padėti žmogui išsikapstyti iš pačių didžiausių problemų, išbandymų. Ši besąlyginė meilė yra tai, ką mums jaučia pats Dievas. Būtent mamos šiame pasaulyje leidžia mums patirti to jausmo, kylančio iš Dievo, šešėlį. Kas gali būti nuostabiau?

Kaip vertinate moterų solidarumą?

Anksčiau man atrodė, kad visas feministinis judėjimas ir tai, kas su juo susiję, labiau kenkia moterims nei yra naudinga. Tačiau tokia nuostata pasikeitė, kai išgirdau, ko siekė šis judėjimas savo pradžioje. Tai – moterų teisė studijuoti tuose pačiuose universitetuose kaip vyrai ir kiti panašūs, išties labai vertingi pasiekimai. Sužinojusi feminizmo ištakų veiklos rezultatus, ėmiau kitaip žvelgti į visą šį judėjimą.

Moterų solidarumas, tarpusavio palaikymas, geranoriškumas viena kitai, greičiausiai, nėra įmanomas, jeigu egzistuoja pavydas viduje. Tuomet netenki galimybės linkėti gero, tad koks gali būti solidarumas? Jeigu užsiimtume veikla, teikiančia tikro džiaugsmo, ir save realizuotume, manau, pradėtume džiaugtis kitų pasiekimais, o ne nelaimėmis. Gebėtume išties užjausti, būti solidariomis tiek džiaugsme, tiek nelaimėje.

Kokia jūsų ankstyvoji šeima, ta, kurioje užaugote?

Abu tėvai šiuo metu dirba valstybiniuose darbuose. Tačiau gyvenime tėtis yra labai kūrybinga asmenybė. Galėčiau jį pavadinti kūrybiniu inžinieriumi. Anksčiau pagrindinis užsiėmimas būdavo medinių, judančių žaislų gamyba. Tai inžineriniai stebuklai iš medžio. Vaikštantys, linksintys, besišypsantys, akytėmis mirksintys žaisliukai, kurių visos detalės ir visi mechanizmai – iš medžio. Žinoma, jų kaina buvo atitinkama. Kadangi tėtis iš pašaukimo nėra verslininkas, nesireklamavo, tai nepritraukė daug pirkėjų, tad teko rinktis valstybinį darbą su nuolatiniu atlyginimu. Dabar laisvu laiku tėtis gamina vaikiškų baldų konstruktorius, leidžiančius vaikui pačiam susirinkti savo kėdutę. Ir tai labai patinka tiek mergaitėms, tiek berniukams.

Asmeniniame gyvenime abu tėvai yra tikintys, tačiau kiek skirtingai. Mama – tradicinė krikščionė, tėtis yra platesnių pažiūrų. Jo dvasinis įkvėpėjas kilęs iš Indijos kultūros, tad ir mokymas remiasi Indijoje populiariais raštais – Vedomis, Bhagavad Gita ir panašiais. Tėtis nepriklauso jokiai konkrečiai religinei grupei, tačiau vadina save krikščioniu.

Turiu du brolius: jaunesnį, labai gabų elektronikos inžinierių, dar studentą, ir vyresnį, statybų inžinierių, jau dalyvaujantį namų statybose sėkmingų įmonių projektuose.

Kodėl pasirinkote fiziką?

Turėjau labai gerą fizikos mokytoją. Jei ne šis pedagogas, savo prigimtinį norą pažinti supantį pasaulį būčiau tenkinusi, bandydama gilintis į kitus gamtos mokslus. Turėjau polinkį į geologiją, geografiją, tačiau mokytojo dėka supratau, kad būtent fizika plačiausiai apima tą pasaulio sritį, kuri mane išties labiausiai domina.

Kada ir kaip atradote vedas?

Mano tikėjimas nėra grindžiamas keturių pagrindinių vedų mokymais, nors jiems ir neprieštarauja. Neteko pagrindinių vedų nei skaityti, nei gilintis į pasakojimus tų, kurie skaitė. Tačiau, jeigu yra naudojama žodžio „vedos“ reikšmė – „žinios“, tuomet mano susipažinimo su vedomis kelias buvo gana paprastas. Studijų metu internete radau paskaitas, kuriose buvo kalbama apie bendras žmogiškas vertybes, gvildenami gyvenimo būdo klausimai. Jose nebuvo apeliuojama į konkretų tikėjimą. Žinios buvo man aktualios, artimos, tad ėmiau gilintis ir plačiau.

Esate vegetarė. Kodėl? Ar tai susiję su tikėjimu?

Gyvūnai yra lygiai tokia pati gyvybė, kaip ir mes. Mūsų mitybai jų kūnai tikrai nėra būtini. Kodėl tuomet renkamės masiškai teikti milžiniškas kančias gyvūnams? Man pačiai nuo vaikystės mėsos produktai nebuvo patrauklūs. Nesakau, kad jos nevalgydavau, tačiau labai atsirinkdavau. Visuomet turėjau polinkį į vegetarizmą. Studijų metais pirmą kartą paragavau kiaulienos karbonado, jautienos ir supratau: „Ne, aš nenoriu eiti tuo keliu.“ Tuomet pradėjau ieškoti, dėl kokių priežasčių žmonės nevalgo mėsos. Kokia jų filosofija. Norėjau sužinoti, kokia jų motyvacija, kodėl jie atsisako patogaus gyvenimo. Dabartiniame pasaulyje vegetaru būti nėra praktiška. Pavyzdžiui, kad ir Ukmergėje vegetarai neturi kur nueiti papietauti. Pasirinkimas kavinėse itin mažas, ne visuomet produktai kokybiški. Taigi, tai tikrai nėra patogu. Užuojauta gyvūnams yra viena iš priežasčių, tačiau be jos yra ir daugiau – ir man tai rūpėjo sužinoti. Vaišnavų tikėjimas suteikia stipresnius pagrindus vegetarizmui. Svarbiausia, žinoma, yra užuojauta, tačiau egzistuoja ir karma, kuri glaudžiai susijusi su reinkarnacijos idėja. Reinkarnacija ir karma paaiškina, kodėl žmonės gauna būtent tokį gimimą, kodėl vieni nuo gimimo kenčia, o kiti gyvena laimingai. Karma reiškia, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmius.

Planuojate įkurti vegetarišką virtuvę Ukmergėje. Kada tai bus ir kokia forma?

Taip. Tai artimiausi planai. Dalyvavau Darbo biržos projekte ir per savarankiško užimtumo rėmimo (SUR) programą gavau lėšų įkurti virtuvei. Šiuo metu dar tik įrenginėjame patalpas, tačiau vasaros pabaigoje planuojame pradėti gaminti. Tai nebus restoranas. Gaminsime dienos pietus išsinešti. Norime suteikti galimybę žmonėms išbandyti tikrą vegetarišką mitybą, kuri yra išties patraukli. Gaminsiu pati. Bent jau pradžioje. Kol kas – programa minimum, o jei matysime, kad yra susidomėjimas, tada pagalvosime apie darbuotojų samdymą. Be dienos pietų dar planuojame gaminti patiekalus asmeninėms šventėms.

Užsiminėte apie vaišnavus. Kas jie yra?

Plačiąja prasme tai – žmonės, tikintys vienu, visur esančiu Dievu. Tačiau šis konkretus terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti žmones, garbinančius Dievą Krišnos, Ramos, Džaganathos, Višnu ir kitais Indijoje įprastais Dievo vardais, reiškiančiais „Pats patraukliausias“, „Visa džiuginantis“, „Visatos valdovas“, „Visa persmelkiantis“ ir daugybe kitų. Vaišnavizmas paremtas tokiais indiškais šventraščiais kaip Bhagavad gita, Šrimad Bhagavatam. Bhagavad gita nėra didelės apimties, o Šrimad Bhagavatam – dvylikos tomų šventraštis. Įdomi ir jo atsiradimo istorija. Vienas Indijos teritorijoje gyvenęs karalius, sužinojęs, kad jam liko gyventi tik septynios dienos, paliko karalystę sūnui, perdavė visas pareigas ir išėjo prie upės kranto medituoti Dievui. Tuomet aplink jį ėmė burtis išminčiai. Naudodamasis proga karalius ėmė jų klausinėti, ką turi daryti žmogus, žinantis, kad jam liko nebedaug gyventi. Šrimad Bhagavatam – tai šventraštis, septynių dienų pokalbis tarp karaliaus ir išminčiaus. Dar vienas labai svarbus šventraštis mūsų tradicijoje – Čaitanja Čaritamrita. Tai Čaitanjos Mahaprabhu, gyvenusio maždaug prieš 500 metų, gyvenimo aprašymas.

Ši asmenybė sukėlė didžiulę revoliuciją Indijos religiniame pasaulyje. Tuo metu Indijoje tikrasis dvasingumas buvo sunykęs ir būtent Čaitanja Mahaprabhu pakvietė žmones grįžti į senąjį savo tikėjimą – Viešpaties Krišnos garbinimą. Įdomu dar ir tai, jog Kolumbas savo dienoraščiuose mini, kad nori pamatyti didžiulį auksinį žmogų Indijoje. Reiškia, atgarsiai apie Čaitanja Mahaprabhu, buvusį itin didelio ūgio ir gražios auksinės kūno spalvos, siekė net Europą. Tačiau Kolumbui pasisekė pasiekti Ameriką, o ne ieškotąją Indiją.

Kokie yra kertiniai šio tikėjimo aspektai, principai?

Panašiai kaip krikščionybėje yra dešimt Dievo įsakymų, taip pat mūsų tradicijoje yra keturi principai, kurių reikia laikytis, siekiant sąmonės švaros. Apskritai tai yra laisvės nuo stipriausių priklausomybių principai. Pirmasis: vegetarizmas – jokios mėsos, žuvies, kiaušinių. Sąmoningas žmogus turėtų suvokti, kad gyvūnų valgymas yra gyvūnų žudymas.

Antrasis: jokių azartinių žaidimų. Paimkime kad ir lošimų namus – jie gali labai greitai sugriauti žmogaus gyvenimą. Gal ne tiek daug atvejų žinome, tačiau kai žmogus turi tokių problemų, jos būna labai skaudžios.

Trečiasis: jokio svaiginimosi. Į tai įeina ir narkotinės medžiagos, ir alkoholis. Nėra priežasties, dėl kurios žmogus, einantis savęs pažinimo keliu, turėtų atimti iš savęs galimybę blaiviai mąstyti. Svaiginimasis – tai bėgimas nuo savęs.

Ketvirtasis: lytiniai santykiai – tik šeimoje arba tik vaikams pradėti. Kiekvienas pagal savo esamą situaciją sprendžia, kokį atsižadėjimo lygmenį pasirinkti. Šis principas – tai žmogiškumo standartas. Normalu, kad žmogus, norintis gyventi su moterimi, ją veda, o ne jėga ar kitais būdais naudojasi moterimis neprisiimdamas jokios atsakomybės.

Šiame cikle nemažai kalbėjome apie smurto bei seksualinio priekabiavimo problemas. Jūs minėjote, kad nesate to patyrusi, tačiau kaip vertinate?

Tikras vyras geba kontroliuoti save, savo veiksmus. Geba sąmoningai pasirinkti, kaip reaguos į kilusias mintis, norus. Jei vyras tokio gebėjimo neturi, jis – ne vyras, o gyvūnas, besivadovaujantis tik instinktais. Nesu linkusi dėl seksualinio priekabiavimo kaltinti moterų, kad ir kaip jos apsirengusios. Šioje vietoje tik reikėtų suprasti, kad iššaukianti apranga kelia problemas vyriškai giminei, tad toks elgesys yra ne itin mandagus, tačiau tikrai ne nusikaltimų prieš moteris priežastis. Tarkim, jei žmogus parduotuvėje, neįsigijęs prekės, ją vartotų ir bandytų teisintis, kad jį suviliojo ryški reklama ir dėl to jis nekaltas, ar tai būtų tinkamas argumentas? Toks pasiteisinimas visuomenės akyse atrodytų mažų mažiausiai keistas, o taip besielgiantis asmuo būtų laikomas žmogumi, kuriam reikalinga pagalba, o pasiteisinimai – absurdiški.

Kaip moteriai kurti santykį šeimoje, kad nebūtų smurto, kad santykiai būtų harmoningi?

Mes su Andriumi šeima – nepilnus dvejus metus. Negaliu pasakyti, kad jau esame pasiekę santykių brandą ir jokių problemų nekyla. Išklausyti kalną pamokslų yra viena, tačiau žinias pritaikyti praktikoje ir sukaupti patirtį – kita, tam reikia laiko.

Krikščioniškame tikėjime yra sakoma, jog moteris turi būti nuolanki. Tad šioje vietoje norėtųsi paminėti dar vieną labai svarbią moteriai savybę – išmintingumą. Nuolankumas – tai gebėjimas priimti situaciją, kokia ji yra. Tačiau, suvokus tikrąją padėtį ir nebandant kurti iliuzijų, reikėtų imtis ir reikiamų veiksmų, kad situacija keistųsi. Tam būtina išmintis. Jeigu vyras ima smurtauti, šeimos gerove besirūpinanti moteris norės ieškoti būdų, kaip padėti savo vyrui išsikapstyti iš tokios nepavydėtinos padėties. Juk vyras supranta, kad smurtavimas prieš moterį neatneš laimės, tačiau kažkas viduje visgi verčia jį taip elgtis. Galbūt pavyzdžiai tėvų šeimoje, galbūt charakterio savybės. Nuolanki ir išmintinga moteris ieškos būdų, kaip padėti vyrui susitvarkyti su jo problema. Galbūt vienam užteks to, kad moteris po pirmo smurto protrūkio susirinks daiktus ir laikinai paliks jį. Tokiu būdu vyras suvoks, ką praranda, ir sugebės rasti vidinių jėgų pasikeisti. O kitam vyrui reikės kitokių pamokų. Jokiu būdu moteris neturėtų tapti bokso kriauše. Iš to niekas negaus naudos. Tad smurto priėmimas ir toleravimas toli gražu nėra nei nuolankus, nei išmintingas elgesys, o paprasčiausios baimės pasekmė. Jeigu pačiai nepavyksta išspręsti, reikėtų kreiptis į tuos, kurie jau yra praėję šiuos išbandymus ir gali duoti išties vertingų patarimų.

Kaip tokioms šeimoms galėtų padėti valstybė?

Valstybės vaidmuo šioje situacijoje – teisingas pinigų paskirstymas. Manau, prasmingiausia juos skirti tam, kad būtų įdarbinti žmonės, galintys padėti tokioms šeimoms. Baudos ar laisvės atėmimas neišsprendžia problemos. Tam tikrose situacijose bausmės yra reikalingos. Kai žmogus peržengia visas ribas ir nerodo jokio gebėjimo priimti pagalbą, kito kelio nėra. Tačiau jeigu problemą įmanoma išspręsti, o ne paslėpti ar izoliuoti, geriau ją spręsti.

Kaip vertinate netradicinės seksualinės orientacijos žmones?

Esu gana neutrali šiuo klausimu. Nesijaučiu galinti vertinti žmonių orientaciją. Tačiau kai tenka susidurti su eitynių, vykstančių užsienio šalyse, vaizdais, negaliu teigti, jog man tai priimtina. Labai dažnai tokiose eitynėse yra peržengiamos dorovės normos. Tad šio aspekto, neadekvataus reklamavimosi, tikrai nepalaikau. Tegu žmonės turi orientaciją, kokią turi, jeigu jiems tai tinka. Juk jie patys sprendžia, su kuo gyventi. Bet kai kalbama apie viešąjį interesą, manau, kad dorovės normų turėtų laikytis visi, kokios orientacijos bebūtų.

Seime diskutuojama, leisti ar drausti moterims spręsti dėl nėštumo nutraukimo. Ką jūs manote apie šias diskusijas?

Tai sudėtingas klausimas ir iš tiesų labai skaudus. Tikrai būna situacijų, kai ta gyvybė ateina nepageidaujama ir objektyvu, kad motina gali nenorėti jos priimti. Pavyzdžiui, jeigu ji buvo išprievartauta. Vienaip gali kalbėti, kol nesi toje situacijoje, ir kitaip gali pasielgti, kai su ja pati susiduri. Todėl sunku ką nors ir pasakyti. Kuo tas vaikas nusikalto, kad jį reikėtų nužudyti? Tačiau suprantamas ir kitas pasirinkimas – nenoras auginti žiauraus įvykio, kurį norėtųsi pamiršti iškart, vaisiaus. Aš esu prieš pasirinkimo laisvės draudimą įstatymais. Iš dviejų blogybių turi rinktis tą, kuri tuo metu atrodo mažesnė. Tai turėtų spręsti pati moteris, žinanti visas aplinkybes. Žinanti, ar ji sugebės susitvarkyti su kylančiais vidiniais konfliktais, ar šie jos nepražudys. Abortas yra lygus jau gimusio vaiko nužudymui, tad ar tai suvokdama, dažna rinktųsi šį kelią kaip mažesnę blogybę? Toks pasirinkimas galėtų būti pakenčiamas tik tada, jei kitu atveju mama rinktųsi abiejų – tiek jos, tiek vaiko mirtį. Tik vengiant kardinalios situacijos galiu pateisinti šį žingsnį.

Koks turėtų būti gyvybės atėjimas į šeimą ar nebūtinai į šeimą?

Asmeniškai noriu, kad vaikas būtų kviečiamas į šeimą suvokiant, ką norima jam suteikti. Kad vaikas netaptų mano svajonių pildytoju. Leisti asmenybei atsiskleisti. Tėvams vaikų auginimas yra ir džiaugsmas, ir kartu didelės pamokos, kurios labai vertingos žmogaus augimui. Todėl atsiradus gyvybei, svarbu džiugiai ją priimti. Mokytis mylėti.

Kokių pokyčių nori moterys, kokių pokyčių norite jūs?

Noriu, kad kiekviena stengtųsi būti moterimi – savo pačios idealu. Kad kiekviena iš mūsų būtų tuo, kuo nori būti. Turime tapti laimingomis, nes moterų laimė labai svarbi visuomenės gerovei. O laimingos būsime tada, kai darysime tai, kuo tikime, kas mums svarbu.

Kalbėjosi Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Anonimas :
    Koks puikus interviu. Labai laukiame sveiko maisto!
  • Anonimas :
    Hari krisna.asalam.tebunie pagarbintas
  • pl :
    jei jau gaminsite maista issinesimui, tai butu malonu kad butu ir su pristatymu. nes kas is to issinesimo, jei nera kaip atvaziuoti pasiimti, kai esi darbe. o pristatyti niekas nenori. buvo cia vieni skelbesi kad su pristatymu, ir net nemokamu, bet tai tik ant popieriaus, jei tik atsirasdavo koks "isprotejes" klientas, ir paskambines pranesdavo kad noretu kad pristtytu, tai is kart pradedavo sukti mazgus, kad ale siandien banketas pas mus ar dar kas panasiai. paskui su laiku dingo ir skelbimai apie pristatyma.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas