Posėdžiavo Ekstremalių situacijų komisija. ukmerge.lt nuotr.

Aktualijos, Naujausi

Ūkininkai tikisi ekstremalios situacijos paskelbimo

Praėjusį penktadienį vyko Ukmergės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis.

 

Sausra stichinės padėties nepasiekė

Savivaldybės administracijos vyr. specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas „Gimtajai žemei“ pasakojo, kad pagrindiniai svarstomi klausimai buvo susiję su padėtimi rajone dėl sausros.

„Apie esamą situaciją buvo išklausyta meteorologų, ugniagesių, medikų informacija“, – sakė V. Rabazauskas.

Ukmergės meteorologijos stoties vyriausiasis stebėtojas Rimantas Benkauskas supažindino su rajono agrometeorologinėmis (orų kompleksai, nusakomi meteorologiniais ir hidrologiniais elementais, turinčiais įtakos žemės ūkiui) sąlygomis. Jos vertinamos pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą, kai mažesnis negu 0,5 HTK koeficientas konstatuojamas 15 dienų, tai yra sausringas laikotarpis, kai tęsiasi ilgiau nei 30 dienų – yra skelbiamas stichine sausra. „Ukmergės rajone birželio pirmą dieną HTK koeficientas buvo 0,7, kai vyko posėdis, birželio 15 d., – 0,6. Tokios sąlygos laikomos didele sausra, tačiau ne stichine nelaime, kai galima skelbti ekstremalią situaciją. Savivaldybė kiekvieną dieną gauna meteorologinius duomenis, pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą. Pirmadienį, birželio 18 dieną, rajone HTK koeficientas buvo 0,6. Kadangi šiek tiek palijo, numatoma ir daugiau lietaus, tikėtina, jog sąlygos dar pagerės, tad ekstremalios situacijos, matyt, neteks skelbti“, – kalbėjo savivaldybės administracijos vyr. specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai.

Žemdirbiai kenčia nuo sausros

Paprašytas pakomentuoti žemės ūkio padėtį savivaldybėje Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša „Gimtajai žemei“ kalbėjo, kad kitą savaitę ūkininkai bus kviečiami į susirinkimą, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl ekstremalios situacijos paskelbimo rajone: „Nuo sausros labai nukentėjo Lyduokių, Krikštėnų, Žemaitkiemio seniūnijų ūkininkai. Išdžiūvo žolė, vasarojus, taip pat, net ir palijus lietui, jau neatsigaus pasėtos pupos.“

A. Valaiša taip pat teigė, jog praėjusį rudenį dėl šlapių laukų, kai į dirvas negalėjo įvažiuoti traktoriai, buvo nepasėta trečdalis žiemkenčių. „Tikėjomės, kad turėsime derliaus iš vasarojaus, tačiau matome, kad padėtis yra labai bloga“, – atskleidė žemės ūkio padėtį pirmininkas.

Praėjusiais metais Savivaldybės taryba atleido rajono ūkininkus nuo pusės žemės mokesčio. Prašydami paskelbti rajone ekst-remalią padėtį, žemdirbiai tikisi, kad bus atleisti ir nuo likusios mokesčio dalies.

Kalbant apie ūkininkų praradimus dėl sausros, akcentuojama, jog jie turi galimybę būsimą derlių apdrausti. A. Valaiša sakė, jog šalyje nė vienas ūkis to nepadarė, nes pagal draudimo reikalavimus draudimo išmoka nebūtų didesnė už sumokėtus įnašus, o jeigu sausros nėra – pinigus ūkininkai apskritai prarastų.

Miškuose lankytis nedraudžia

V. Rabazauskas sakė, kad Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas supažindino su priešgaisrine būkle rajone. „VĮ Valstybinės miškų urėdijos Ukmergės regiono padaliniui priklauso ne tik mūsų rajono, bet ir Širvintų bei dalis Molėtų miškų teritorijų. Visuose šiuose plotuose fiksuojamas 4 klasės gaisringumas – tai yra, kai gaisrams kilti yra palankios sąlygos (tikimybė 30-60 proc. ). Didžiausios gaisrų kilimo sąlygos yra esant 5 klasės gaisringumui“, – paaiškino vyr. specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai.

Jis pastebėjo, kad kai kuriuose rajonuose dėl didelės sausros miškuose lankytis uždrausta. „Mūsų savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija bendru sutarimu nutarė nepriimti tokio sprendimo. Motyvuota tuo, kad dabar ne grybų ar uogų sezonas, tad žmonės į miškus masiškai neplūsta. Be to, draudimai kartais atsisuka ir kitu galu“, – pastebėjo V. Rabazauskas.

Ir pridūrė, jog bus atidžiai kontroliuojama, kad gyventojai miškuose elgtųsi atsakingai: važinėtų tvarkingomis transporto priemonėmis, atliktų miško ruošos darbus, nemėtytų neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepaliktų stiklo šukių ir kitų šiukšlių. Laužus būtina kūrenti tik tam skirtose vietose, o užkurtą laužą nuolatos prižiūrėti, išvykstant iš miško jį užgesinti užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Pamačius miško gaisrą, reikia užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus. Tai galima padaryti paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. „Jei matoma, kad ugnies įveikti nepavyks, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinti ta kryptimi, iš kur pučia vėjas“, – patarė pašnekovas.

Nauji reikalavimai lankantis prie vandens telkinių

Kadangi sausra turi įtakos ir gyventojų dažnesnėms išvykoms prie vandens telkinių, Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje savivaldybės gydytoja Dainora Šlinkšienė supažindino su Savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu, kuriuo pakeistos rajono Tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. priimtos Žmonių gyvybės apsaugos Ukmergės rajono savivaldybės vandens telkiniuose taisyklės.

Jose nurodoma, kad ne arčiau kaip 50 metrų iki maudyklų turi būti įrengti tualetai, numatant patogumus ir neįgaliems žmonėms; paplūdimiuose kas 25 metrai turi būti sustatytos šiukšliadėžės. Jei nėra galimybės jų įrengti nurodytu atstumu, paplūdimių prieigose turi būti pastatyti atliekų surinkimo konteineriai. Paplūdimiuose būtina pastatyti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastiko) konteinerius. Paplūdimiuose, skirtuose lankytis su gyvūnais, turi būti įrengtos šiukšliadėžės gyvūnų ekskrementams.

Viešuose vandens telkiniuose draudžiama maudytis arba plaukioti plaukiojimo priemonėmis apsvaigusiems nuo alkoholio arba narkotikų; maudytis audros ir tamsiu paros metu; maudytis vaikams iki 12 metų be suaugusio žmogaus priežiūros; plaukioti mažaisiais, sportiniais, pramoginiais laivais, vandens motocik-lais, banglentėmis, burlentėmis, jėgos aitvarais, vandens dviračiais ir kitomis transporto priemonėmis paplūdimių, maudyklų zonose; plaukioti ant automobilių kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų; maudytis, nardyti bei šokinėti iš plaukiojimo priemonės jai plaukiant; gadinti arba naikinti informacinius ir kitus ženklus; teršti vandens telkinius ir jų pakrantes, skalbti skalbinius, plauti motorines transporto priemones, tarą, kurioje buvo kenksmingos medžiagos; važiuoti ar stovėti su motorinėmis transporto priemonėmis arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio; kūrenti laužus specialiai tam neįrengtose vietose; užtverti, perkasti ar kitaip naikinti takus, kelius, vedančius prie vandens telkinių, poilsiaviečių, paplūdimių ir jų maudyklų; kelti pavojų poilsiautojų saugumui, trukdyti ilsėtis poilsiui skirtose vietose; žaloti ar naikinti esamą infrastruktūrą, kirsti ar kitaip naikinti želdinius, neturint tam skirtų leidimų.

Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu kalbėta apie tai, kad reikėtų rengti reidus ir tikrinti, ar paisoma reikalavimų.

Sausra išdegino žolę. AUTORĖS nuotr.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • dsfg :
    laistyti reikia su traktoriais laukus.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas