Sieks savivaldybės ir verslo bendradarbiavimo

Ketvirtadienį vyko išvažiuojamasis Savivaldybės tarybos posėdis, kurio tema – viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo galimybės. Tarybos nariai, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai vyko į įmones UAB „Ukmergės pramonės parkas“, AB „Ukmergės gelžbetonis“, UAB „Stradivarijai“, UAB „Narbutas Furniture Company“ bei Ukmergės technologijų ir verslo mokyklą. Čia, dalyvaujant ir rajono verslininkams, savivaldybės meras Rolandas Janickas padarė pranešimą „Verslui palanki aplinka Ukmergės rajono savivaldybėje“. Taip pat buvo pateikta rajono darbo rinkos apžvalga, vyko verslininkų ir politikų diskusija.

Pašilės problema – per mažas tiekiamo vandens spaudimas

Pirmiausia važiuota į Pašilę, kur veikia UAB „Ukmergės pramonės parkas“. Su norvegų įmone, jos įsikūrimo Ukmergėje istorija, veiklos rezultatais, perspektyvomis supažindino UAB „Ukmergės pramonės parkas“ valdybos narė Rita Bogužaitė.

Ji sakė, kad norvegiško kapitalo įmonių kompleksas buvo pradėtas kurti 2003 metais. Dabar čia veikia Norvegijos „Stafa Industrier“ grupės padaliniai: uždarosios akcinės bendrovės „Stansefabrikken“, užsiimanti lakštinio metalo apdirbimu, „Stansefabrikken Automotive“, gaminanti štampuotas automobilių detales, ir „Ukmergės pramonės parkas“, kurios veikla – patalpų nuoma. Pramonės parke įsikūrę ir UAB „Swix Sport Baltic“ – didžiausios slidžių vaško ir slidinėjimo lazdų gamintojos pasaulyje norvegų kompanijos „Swix Sport“ padalinys Lietuvoje, gaminantis slidinėjimo lazdas, UAB „Hoerbiger“ – austrų pardavimo ir vystymo kompanija, parduodanti atsargines dalis kompresoriams ir teikianti susijusias paslaugas, UAB „Tezaurus konsultacijos“ – Vilniuje įsikūrusios įmonės padalinys, užsiimantis buhalterine apskaita, auditu, konsultavimu.

Šiuo metu parke, moderniai rekonstruotoje gamykloje, yra apie 20 000 kv. m biuro ir gamybinių patalpų. Iš viso parko teritorija užima 9,5 hektaro plotą, visose įmonėse dirba apie 400 darbuotojų.

R. Bogužaitė pabrėžė, kad reikėtų spręsti ir įmonėms, ir Pašilės gyventojams bei įstaigoms labai opų klausimą – vandens tiekimą.

Problema kilo dėl to, jog kažkada vedant vandentiekį iš Ukmergės į Pašilę, buvo nutiestas per mažo diametro vamzdis, dėl to gyvenvietei tiekiamo vandens spaudimas yra nepakankamas ir tai neužtikrina priešgaisrinių reikalavimų. Susitikime kalbėta, kad reikėtų nutiesti dar vieną vamzdį ir atlikti jų sužiedinimą, tada problemos neliktų. Tačiau visa tai kainuotų apie 700-800 tūkstančių eurų. Tokių lėšų įmonė skirti neturi galimybių, pinigų šiam tikslui nėra ir savivaldybės biudžete.

Diskusijų metu buvo prieita prie išvados, kad ir verslo įmonėms, ir savivaldybei šią problemą reikėtų spręsti bendromis jėgomis.

Apžiūrėjo gamybines patalpas

Posėdžio dalyviai apžiūrėjo UAB „Stansefabrikken“, UAB „Stansefabrikken Automotive“ bei UAB „Swix Sport Baltic“ gamybines patalpas.

UAB „Stansefabrikken“ apdirbamas lakštinis metalas ir gaminami lakštinio metalo gaminiai, bendrovė išsidėsčiusi 10 tūkstančių kvadratinių metrų plote, joje dirba apie 250 darbuotojų.

UAB „Stansefabrikken Automotive“ generalinis direktorius Aidas Kučys parodė, kaip vyksta gamybos procesas, papasakojo, jog įmonė iš lakštinio metalo gamina automobilių gamybos bei kitai pramonei skirtas dalis, kronšteinus, vyrius, detales stambiajai buitinei technikai.Tarp įmonės klientų – „Drivesol Worldwide“, „NSK Steering System“, „Harman Becker“, „Hydro Automotive“, „IAC Group“ ir kiti.

UAB „Swix Sport Baltic“ direktorė Lina Janulevičiūtė supažindino su patalpomis, akcentavo gamybos ypatumus, pateikė įdomių veiklos detalių.

Atlyginimai – tarp didžiausių rajone

Po to posėdžio dalyviai važiavo į AB „Ukmergės gelžbetonis“. Bendrovės direktorius Vaclovas Pakulis pasidžiaugė, kad įmonė šįmet švenčia savo veiklos 60-metį. 1958-aisiais įkurta gamykla pradžioje gamino betoną ir stalių gaminius. Dabar gaminama termoizoliacinė medžiaga – polistireninis putplastis bei gelžbetonio gaminiai. Produkcija tiekiama Lietuvos statyboms ir eksportuojama į Skandinavijos šalis. Tarp objektų, kuriems tiekė savo gaminius, direktorius minėjo Kauno „Žalgirio“ areną, Santaros klinikas, PC „Panorama“, IKEA bei kitus.

V. Pakulis pažymėjo, jog įmonės darbuotojams mokami vieni didžiausių atlyginimų rajone – pernai vidurkis bruto siekė 1 068 Eur. Direktorius teigė, kad 2017-aisiais bendrovė į biudžetą sumokėjo beveik 3 milijonus eurų mokesčių.

Ir masinė gamyba, ir individualūs užsakymai

2008 metais Ukmergėje buvo pastatyta 29 100 kv. m nauja, moderni biuro baldų gamykla. Dabar ji vadinasi UAB „Narbutas Furniture Company“. Čia dirba beveik 800 darbuotojų, balandžio mėnesį vidutinis darbuotojų atlyginimas buvo 1 213 eurų.

Kiekvieną mėnesį čia pagaminama apie 5 000 biuro stalų, taip pat ir kitos produkcijos – kėdžių, pufų, lentynų, akustinių pertvarų biuro stalams, kitko. Gaminiai eksportuojami į beveik visas pasaulio šalis.

Kaip pasakojo bendrovės darbuotojai, gamykloje kuriami ir gaminami ne tik standartiniai baldai, bet atliekami ir individualūs užsakymai. UAB „Narbutas Furniture Company“ dirbantys dizaineriai bendradarbiauja su kolegomis užsienyje, tad randami tinkamiausi sprendimai tenkinant klientų poreikius.

Įmonėje labai didelis dėmesys skiriamas darbuotojų darbo sąlygoms.

Savo produkciją bendrovė nuolat pristato parodose. Ketvirtadienį, kai Tarybos nariai lankėsi gamykloje, jos savininkas Petras Narbutas dalyvavo parodoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Klientai – neeiliniai

Dar viena įmonė, kurioje lankytasi, – UAB „Stradivarijai“ (AIGIPTO DURYS). 1994 metais įkurtos bendrovės savininkas Gintaras Tamelis papasakojo, kaip atsirado „dvigubas“ pavadinimas. Prieš dvidešimt ketverius metus įkūrus įmonę ji vadinosi AIGIPTO DURYS, o nuo 2008 metų – UAB „Stradivarijai“.

G. Tamelis pabrėžė, kad įmonėje, priešingai negu kitose, pagrindinius darbus atlieka ne įrenginiai, o žmonės. Čia gaminama produkcija reikalauja ypatingo kruopštumo, atidumo, nagingumo, kadangi užsakovai – neeiliniai. Ukmergiškių gaminius įsigijo Austrijos Respublikos ambasada, Prezidentūra, Užsienio reikalų, Teisingumo, Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, viešbučiai BALTPARK ir „Kempinski“, kiti privatūs asmenys.

Verslininkai ir politikai diskutavo

Tarybos nariams apsilankius ir susipažinus su minėtų įmonių veikla, antroji posėdžio dalis vyko Technologijų ir verslo mokykloje. Pirmiausia posėdžio dalyviai apžiūrėjo įstaigą. Po to kartu su verslininkais diskutavo apie savivaldybės ir verslo bend-radarbiavimo galimybes. Apie tai – rašinyje kitame laikraščio numeryje.

AUTORĖS nuotr.

[images cols=“four“ lightbox=“true“]
[image link=“22200″ image=“22200″]
[image link=“22202″ image=“22202″]
[image link=“22204″ image=“22204″]
[image link=“22206″ image=“22206″]
[/images]