Ne visiems medžiams kirsti reikalingas leidimas

Į redakciją skambinusi moteris piktinosi, jog viename Vilniaus gatvės sklype buvo nupjautos „trys šimtametės pušys“. Ukmergiškė norėjo sužinoti, kas galėjo išduoti leidimą niokoti tokius medžius. Taip pat ji teiravosi, kam priklausančiame sklype augo pušys.

Skaitytojos klausimus perdavėme rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėjai Vilijai Grabauskienei. Ji teigė, jog jai ši situacija labai gerai žinoma, nes dėl nupjautų pušų skundžiamasi ne tik mūsų redakcijai.

„Minėtosios pušys auga privačioje valdoje, kuri buvo suformuota gyventojams išpirkus valstybinę žemę. Kadangi tai nuosavas sklypas, jo savininkai savo nuožiūra gali kirsti ir genėti visus jame augančius vaismedžius, vaiskrūmius ir nesaugotinus medžius. Į savivaldybę dėl želdinių reikia kreiptis tik tada, kai medžiai ar krūmai yra saugotini“, – komentavo poskyrio vedėja. Taip pat ji paaiškino, jog saugotinų medžių privačiose namų valdose ir individualiuose sodų sklypuose daug nebūna, nebent sklypas yra prie vandens telkinio ir želdiniai patenka į pakrantės apsaugos juostą arba sklype yra nustatytos kitos apsaugos zonos. Minėtu atveju pušys nebuvo saugotinos.

Pasak V. Grabauskienės, net ir saugotinus medžius galima kirsti be leidimo, jeigu tai invazinė rūšis, tokia kaip uosialapis klevas, baltažiedė robinija, vėlyvoji ieva, varpinė medlieva, arba jeigu šie želdiniai auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių. Laukuose augančius saugotinus medžius leidžiama kirsti be leidimo, jeigu jie auga ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje.