A. Pranckevičius (kairėje), A. Nugaraitė ir P. Gritėnas diskutavo apie žurnalistikos ypatybes, uždavinius ir dabarties iššūkius.

Aktualijos, Naujausi

Žurnalistika išliks, jei bus kokybiška ir profesionali

Kaune vyko seminaras regioninės žiniasklaidos atstovams, kurį organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Tai tradicinis renginys, į kurį žurnalistai pakviečiami jau ne vienerius metus. Per susitikimus skaitomos paskaitos aktualiausiais klausimais, vyksta diskusijos, pateikiama ir praktinių patarimų.

 

Apžvelgė situaciją Bendrijoje

Šiųmetinio susitikimo metu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pranešime „Europos Sąjunga: šiandien ir rytoj“ apžvelgė situaciją Sirijoje ir jos įtaką tarptautiniams santykiams, kalbėjo apie suvaldytą 2015 metų pabėgėlių krizę, tarptautines gelbėjimo operacijas, populizmą Europoje ir jo poveikį rinkimų rezultatams, pateikė prognozes dėl „Brexit“ derybų.

Pranešėjas sakė, kad Europa – laisvos prekybos pasaulio lyderė, ir nušvietė pagrindinių Bendrijos biudžeto politikos sričių raidą.

A. Pranckevičius supažindino su Europos Komisijos numatyta 2014–2020 m. daugiamete finansavimo perspektyva. Ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai bus skirta 371,4 mlrd. Eur, gamtos ištekliams – 420 mlrd. Eur, konkurencingumo augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti – 142 mlrd. Eur, administravimui – 69,6 mlrd. Eur, Europos vaidmeniui pasaulyje – 66,3 mlrd. Eur, saugumui ir pilietybei – 17,7 mlrd. eurų.

Kalbėdamas apie ES ateitį jis teigė, jog yra penki scenarijai, kokiu keliu gali būti einama. Tai – esamos darbotvarkės tąsa, kai visos jėgos bus skiriamos konstruktyvių reformų darbotvarkei; tik bendroji rinka – ES palaipsniui persiorientuos į bendrąją rinką; kas norės, nuveiks daugiau – Bendrija suteiks galimybę norinčioms valstybėms narėms drauge daugiau nuveikti konkrečiose srityse; nuveikti mažiau, bet efektyviau – ES sieks vienose politikos srityse nuveikti daugiau ir sparčiau, o kitose – mažiau.

Lektorius pabrėžė, kad remiantis Eurobarometro atliktais tyrimais, net 64 proc. Lietuvos žmonių pasitiki Europos Sąjunga (ES vidurkis – 41), 77 proc. jaučiasi Europos piliečiais (ES – 70), 68 proc. lietuvių remia bendrą valiutą – eurą (ES – 61).

A. Pranckevičius pakvietė ir į diskusiją „Europos Sąjungos iššūkiai ir ateitis“. Joje dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė dr. Audronė Nugaraitė, naujienų portalo 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas, susirinkusieji žiniasklaidos atstovai.

A. Nugaraitės nuomone, žurnalistiniame darbe svarbiausia yra kokybė ir profesionalumas, nes šiuolaikinių technologijų laikotarpis diktuoja savo sąlygas, kai informaciją tenka rinkti ir pateikti kuo skubiau. Profesorė išvardijo, kokių kompetencijų reikia būsimam žurnalistui. Tai gebėjimas dirbti greitai ir kokybiškai, būtinumas sumąstyti ar atrasti įdomius faktus ir istorijas, etiškai ir įstatymiškai kompiliuoti medžiagą, išmanyti politinius ir socialinius klausimus, domėtis kasdienybės reikalais ir aktualijomis, būti ramiu, santūriu tarp žmonių, taip pat – atkakliu, nešališku, kūrybingu, reaguojančiu. Žurnalistas privalo turėti interviu gebėjimų, aiškiai, logiškai ir nuosekliai pateikti faktus ir nuomones, mokėti kalbėti įvairiomis kalbomis.

Kibernetinių atakų daugėja

Krašto apsaugos viceministras, mūsų kraštietis Edvinas Kerza kalbėjo tema „Mitai ir tikrovė. Kibernetinės atakos – mūsų kasdienybė?“

Jis sakė, kad per 10 metų kibernetinių incidentų skaičius išaugo dešimtadaliu. „Bendras Lietuvoje tirtų praėjusių metų incidentų skaičius – 54 950, iš jų didelės ir vidutinės reikšmės – 536 (2016 m. – 489)“, – informavo pranešėjas.

Daugiausia žalingos programinės įrangos veikimo atvejų – energetikos (27 proc.), viešojo saugumo ir teisinės tvarkos (22 proc.), užsienio reikalų ir saugumo politikos (21 proc.) sektoriuose.

Geografinis žalingo kodo paplitimas siejasi su valstybės institucijomis, kariniais ir ypatingą svarbą turinčiais ūkio subjektais. Viceministras pateikė ir žemėlapį, kur yra patraukliausi kibernetinių atakų taikiniai. Tai – Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių, Marijampolės, Vilniaus, Kauno, Utenos savivaldybės. Ukmergės rajono tarp didžiausių taikinių nėra.

E. Kerza taip pat patarė, kaip tinkamai apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, jas atpažinti.

Anot lektoriaus, palyginus 2016 metus su 2017-aisiais, daugėjo pažeidžiamų interneto svetainių. Pernai buvo galima labai paprasta įsilaužti į 23 proc. svetainių (2016 m. – 18 proc.), lengva įsilaužti – į 52 proc. (34 proc.), sudėtinga įsilaužti – į 25 proc. (48 proc.)

Viceministras informavo, kad praėjusių metų gruodį penkios Europos Sąjungos šalys narės Briuselyje pritarė Lietuvos iniciatyvai stiprinti ES bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje. Tarp 17-os Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, kurie prisidės prie didesnio Europos saugumo užtikrinimo, yra ir Lietuvos siūlymas glaudžiau bendradarbiauti karinio tranzito supaprastinimo srityje.

Šiuo projektu siekiama sukurti ES Kibernetines greito reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai.

Vystant šį projektą numatyta įvertinti teisinius tokių ES kibernetinių komandų veikimo aspektus, rengti bendras pratybas, kartu susitarti dėl bendrų kibernetinės gynybos įrankių kūrimo. Tikimasi, kad pirmoji komanda galėtų pradėti veikti 2019 metų pirmoje pusėje.

ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovaus Lietuva.

Kainos ir toliau augs

Seminare taip pat dalyvavo Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Jo pasisakymo tema „Mitai ir tikrovė. Kodėl kyla kainos?“ Pranešėjas analizavo įvairius veiksnius, kodėl Lietuvoje vyksta šis procesas. Anot G. Šimkaus, paslaugų sektoriuje našumas kyla mažiau nei darbo užmokestis, o tai didina paslaugų kainas . Jis prognozavo, jog susikaupusios problemos darbo rinkoje ir toliau kels spaudimą darbo užmokesčiui, taigi ir kainoms. Nors užsieniečių imigracija didėja, tačiau tai dar neleidžia išspręsti darbo rinkos problemų. Direktorius paaiškino, kad maisto produktų kainos auga daugiausia tarp Europos šalių dėl didelio mokesčių poveikio.

Surengta ir ekskursija

2018-ieji yra paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Jų tikslas – paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti Europos bendrystės jausmą. Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Albertas Jomantas pasakojo apie didžiulę paveldo reikšmę, būtinumą jį išsaugoti ateities kartoms.

Komunikacijos konsultantas Domas Burkauskas nušvietė šiandieninės žiniasklaidos priemones bei interneto galimybes, pateikė efektyvios komunikacijos socialinėse medijose taisykles ir pavyzdžius, išsakė nemažai praktinių patarimų.

Renginio dalyviams taip pat buvo organizuota ekskursija į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto „Santakos“ slėnį. Čia žurnalistams skaityti pranešimai apie fakulteto mokslininkų ir verslo partnerių sukurtas inovacijas, jie pakviesti į universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedrą. Žiniasklaidos atstovai buvo supažindinti, kaip gaminami farmacijos produktai ir odos priežiūros priemonės.

AUTORĖS nuotr.

E. Kerza palietė ypač opią kibernetinio saugumo problemą.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas