Simboliška, kad atidengiant paminklą savanoriams žydams dalyvavo ir būrelis Ukmergės jaunimo.

Aktualijos, Naujausi

Įamžino už Lietuvos laisvę kovojusius žydus

Praėjusią savaitę Ukmergės rajono žydų bendruomenė, remiama Geros valios fondo, organizavo renginius, skirtus dviem reikšmingoms datoms – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Izraelio valstybės atkūrimo 70-mečiui. Jie prasidėjo Vilniaus gatvėje esančiose senosiose žydų kapinėse, kur atidengtas paminklas, ir tęsėsi Kraštotyros muziejuje.

Renginiuose dalyvavo gana dažnai į Ukmergę atvykstantis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, ne kartą mūsų rajone lankęsis JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Howard T. Solomon, rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistas Julius Zareckas, Dukstynos pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro ir Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai bei mokytojai, kiti ukmergiškiai, svečiai iš įvairių miestų.

Ukmergės rajono žydų bendruomenės ir Žydų kultūros paveldo kelio pirmininkas Artūras Taicas susirinkusiems senosiose žydų kapinėse priminė, jog jos įvairių šaltinių duomenimis įkurtos prieš 300-400 metų ir yra vienos seniausių Lietuvoje.

Pasak A. Taico, Europai švenčiant pergalės prieš nacius dieną, Ukmergėje pagerbiami žydų tautybės Lietuvos didvyriai, kurie būdami vos 16-18 metų amžiaus ir matydami iškilusią grėsmę atgimstančiai Tėvynei, stojo į kovą.

„Šie savanoriai – Icikas Ben Jehuda, Icikas Beselis, Ruvinas Būnas ir Izraelis Popovskis – prieš 100 metų padėjo savo galvas už Lietuvos laisvę. Turime būti jiems ir visiems kovojusiems dėkingi už tai, kad čia esame, kad vaikštome Ukmergės žeme“, – kalbėjo rajono Žydų bendruomenės pirmininkas.

Už tai, kad šių keturių savanorių atminimas bus išsaugotas, A. Taicas padėkojo ukmergiškiui J. Zareckui. Būtent jo dėka pavyko atversti užmirštą žydų istorijos puslapį, kuriame įrašytos ir keturių jaunų savanorių pavardės.

J. Zareckas sakė, jog atsitiktinai į jo rankas patekusiame 1936 metų žurnale „Skydas“, kurį leido Žydų karių savanorių sąjunga, pamatė senųjų Ukmergės žydų kapinių nuotrauką. Pasitelkus žydų istorijos tyrinėtojus pavyko iššifruoti nuotraukoje įamžintų paminklų užrašus.

„Taip tapo aišku, jog šiose žydų kapinėse galėjo būti palaidoti ir keturi kovose už laisvę žuvę jauni savanoriai. Apie juos beveik nieko nežinoma. Pavyko išsiaiškinti, jog vienas jų – zarasiškis. Tikėtina, jog ir kiti trys kilę ne iš Ukmergės. Mūsų miesto kapinėse amžino poilsio jie atgulė, nes pagal žydų tradicijas mirusiuosius buvo stengiamasi palaidoti tą pačią dieną“, – pasakojo J. Zareckas.

Svečias iš JAV ambasados Lietuvoje H. T. Solomon pažymėjo, jog lietuviai savo valstybės atkūrimo šimtmetį mini kartu su amerikiečiais. Jo teigimu, visus dešimtmečius, kai Lietuva buvo okupuota sovietų, JAV to nepripažino, Vašingtone veikė Lietuvos ambasada.

„Man ypač malonu dalyvauti atidengiant monumentą žydams, kurie dėl Lietuvos laisvės kovojo kartu su ukmergiškiais“, – sakė H. T. Solomon. Taip pat jis pasidžiaugė, kad išsaugant žydų tautos istorinį paveldą aktyviai prisideda Ukmergės rajono savivaldybė.

A. Maimon pabrėžė, jog šįkart jis į Ukmergę atvyko ne tik kaip Izraelio ambasadorius, bet ir kaip žydas ir Izraelio valstybės kariuomenės atstovas. Prisimindamas Ukmergės žydų istoriją jis kalbėjo, jog Antrojo pasaulinio karo metais šiame mieste jo tautiečių staiga neliko. Ir ne todėl, kad būtų kažkur išvykę – juos išžudė netoli miesto esančiame Pivonijos šile.

„Man yra svarbu, kad žydai gyveno Lietuvoje ir dirbo Lietuvai. Nemažai iš jų kovojo už jos nepriklausomybę“, – sakė Izraelio ambasadorius.

Atidengus paminklą renginio dalyviai susirinko į Ukmergės kraštotyros muziejų. Antano Smetonos gimnazijos istorijos mokytojos Daivos Sinkevičienės vadovaujami gimnazistai Toma Troškaitė, Vaiva Stankevičiūtė, Gintarė Perednytė ir Žilvinas Žitkauskas pristatė pranešimą apie žydų kultūros istoriją ir paveldą Ukmergėje.

Po to buvo atidaryta paroda „Žydų kalbos“.

AUTORĖS nuotraukos

Iš dešinės – A. Maimon, A. Taicas ir H. T. Solomon priminė skaudžius atkūrimo šimtmetį mininčios Lietuvos istorijos įvykius.

Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai įtaigiai papasakojo apie žydų kultūros istoriją ir paveldą.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Aš :
    Savo miesto istoriją turim žinot,malonu,kad žmonės ieško ir atranda naujų faktų.Pagarba žydų savanoriams,kritusiems už Lietuvos laisvę.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas