Ukmergiškiai Vida ir Darius išvyko į Lisaboną.

Naujausi, Sveikata

Gyvosios organų ambasadoriai, pavasarį sulaukę Kalėdų

Loreta ČĖSNIENĖ

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos

skyriaus vyriausioji specialistė

„Tai buvo lyg Kalėdos! Ne – tai buvo geriau nei Kalėdos! Tai buvo Kalėdos pavasarį!“ – ukmergiškiai Vida ir Darius Svetlikauskai vis dar negali pamiršti, kaip džiaugėsi sužinoję, kad ir jie iš arti pamatys „Eurovizijos“ pusfinalį. Kelionę į šiemet Lisabonoje (Portugalija) rengiamą garsųjį dainų konkursą šiai porai inicijavo Nacionalinis transplantacijos biuras. Tokia žinia Vidai ir Dariui buvo visiškai netikėta, bet – itin maloni.

„Mums labai svarbu, kad šis konkursas vyksta būtent ten, kaip mes sakome, širdies šalyje“, – taip apie Portugaliją kalba Vida ir Darius. Kaip žinoma, pernykštę „Euroviziją“ laimėjo portugalų atlikėjas Salvadoras Sobralis – žmogus, konkurso metu jau sirgęs itin sunkia širdies liga, tačiau jį laimėjęs, o praėjusių metų gruodį sulaukęs širdies transplantacijos ir planuojantis naujus pasirodymus. Organų donorystės tema itin artima ir Vidai su Dariumi – šį rugpjūtį sukaks dveji metai, kai Vida sunkiai sirgusiam sutuoktiniui dovanojo savo inkstą.

Šiemet LRT televizija trečią kartą rengė socialinę akciją „Draugystė veža!“, kurioje dalyvavo draugų – žmogaus su negalia ir sveiko žmogaus – poros. Vida ir Darius taip pat buvo šios socialinės akcijos dalyviai, bet paskelbus balsavimo rezultatus, tarp penkių porų iš 21 dalyvavusiųjų, vyksiančių į „Eurovizijos“ pusfinalį, ukmergiškių nebuvo.

Tuomet iniciatyvos nusprendė imtis Nacionalinio transplantacijos biuro kolektyvas. Pasak įstaigos laikinosios vadovės Audronės Būziuvienės, tai – unikali, išskirtinė proga į konkursą, rengiamą šalyje žmogaus, kuriam atlikta širdies transplantacija, išsiųsti žmones, taip pat susijusius su organų donoryste. „Tai patys tikriausi organų donorystės idėjos skleidėjai, todėl nepasinaudoti tokia galimybe būtų nedovanotina“, – įsitikinusi A. Būziuvienė.

Tačiau vien Nacionalinio transplantacijos biuro iniciatyvos buvo maža, kad idėja būtų įgyvendinta. Todėl biuro atstovai kreipėsi į akcijos sumanytoją Žydrę Gedrimaitę, teiraudamiesi, ar būtų galimybė į siunčiamą delegaciją įtraukti dar ir Vidą su Dariumi. Ž. Gedrimaitė be jokių dvejonių sutiko su šia iniciatyva ir nedelsdama nutarė apie tai telefonu pranešti ukmergiškiams.

„Tą kovo penktadienio popietę buvau garaže, Vida – parduotuvėje. Paskambino Žydrė. Paklausė, kur Vida? Pasakiau. O ji liepė kuo greičiau lėkti ir susirasti Vidą, nes nori kai ką abiem pasakyti. Galvojome, ką nors apie projektą „Draugystė veža!“ pasakys“, – pasakoja Darius.

Kai vėl susiskambino, Žydrė paprašė telefone įsijungti garsiakalbį ir pranešė, kad Nacionalinio transplantacijos biuro iniciatyva jiedu… taip pat keliaus į „Euroviziją“. „To tai tikrai nesitikėjome! Iš laimės spiegėme, gal ir nesąmonių prišnekėjome… Šokas ištiko – šitokio stebuklo sulaukėme!“ – juokdamiesi vienas per kitą pasakoja sutuoktiniai.

Viso pokalbio metu šitaip: kalbėdami jiedu meiliai žvelgia vienas kitą, šypsosi vienas kitam, pratęsia vienas kito mintį… Akivaizdu, kad aštuoniolika metų drauge praleidusios poros meilė neblėsta, kad jiedu puikiai sutaria ir vienas kitą papildo.

Todėl nė nereikia stebėtis, kad Vida nusprendė tapti gyvąja inksto donore savo sutuoktiniui – negi gali pasielgti kitaip, kai suserga mylimas žmogus?

„Transplantacijai ruoštis turėjome daug laiko“, – prisimena Vida. Jiedu susipažino 2000-aisiais, greitai atšoko vestuves, o netrukus po jų sutriko Dariaus inksto veikla. Tiesa, problemų su inkstais Darius turėjo nuo paauglystės, kai susirgo cukriniu diabetu – tuomet jam buvo diagnozuota diabetinė nefropatija. Todėl gyvoji donorystė Vidai nebuvo naujiena – ji domėjosi, kaip galėtų padėti mylimajam. „Tai – geriausias būdas sugrąžinti sveikatą artimam žmogui“, – neabejoja moteris.

Nors Vida buvo pasiryžusi paaukoti vyrui savo inkstą, Dariui buvo kilę abejonių, ar turi teisę priimti šitokią dovaną: „Jaučiau atsakomybę už jos sveikatą. Juk baisu pakenkti mylimam žmogui. Ar pats taip pat pasielgčiau, jei Vidai mano pagalbos prireiktų? Manau, kad taip.“

Kai Vidos ir Dariaus istorija po dalyvavimo projekte „Draugystė veža!“ tapo žinoma visai Lietuvai, moteris socialiniame tinkle sulaukia nepažįstamų žmonių klausimų apie gyvąją donorystę, apie tai, kada ir kas gali tapti gyvuoju inksto donoru, ar tai nepavojinga dovanojančiojo sveikatai. Vida supranta žmonių nerimą, todėl nuoširdžiai aiškina, padeda. Ji juk žino: tapus gyvuoju donoru, visavertis gyvenimas nesikeičia, o tik nusidažo ryškesnėmis spalvomis, nes tavo artimasis yra sveikas!

O su kokia žinia apie organų donorystę jiedu išvyko į Portugaliją? „Jei tik gali padėti – padėk. Norime perduoti linkėjimus visiems, kurie laukia savojo donoro. Visiems, kurie apsisprendžia dovanoti. Nes donorystė – pats didžiausias gyvenimo įprasminimas. Juk išeinančiajam organų nebereikia“, – vienas kitą papildydami kalba Vida ir Darius – į Lisaboną išvykę organų donorystės ambasadoriai iš Lietuvos.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas