MOTERIŠKI PAŠNEKESIAI
Saulėtą ir vėjuotą rytmetį beldžiamės į jaukių namų duris, kurias pravėrus pasitinka užrašas: „Čia gyvena laimė, meilė, šypsenos, juokas ir mes“. Iš tiesų čia gyvena gausi šeimyna. Tai Editos BUGENIENĖS namai. Mamos dienos proga kalbamės su šia nuoširdžia moterimi, pagrindinė mūsų pašnekesio tema – vaikai. Edita, išauginusi tris savus vaikus, išleidusi į gyvenimą mergaitę, nuo paauglystės augintą kaip savą, dabar globoja keturis sesers vaikus. Be to, kad kasdien rūpinasi šeima, Edita dar spėja ūkininkauti ir yra Deltuvos seniūnijos Tatkūnų seniūnaitė. Šnekučiuojamės apie džiaugsmus ir rūpesčius auginat vaikus, apie sprendimus ir nelengvą dalią.
– Kokie socialiniai vaidmenys jums būdingi?
– Dukra, mama, globėja, teta, sesuo. Iš dešimties vaikų esu vyriausia.
– Kokius darbus jums teko dirbti gyvenime?
– Šiuo metu šeimininkauju namuose. Anksčiau – su šeima ūkininkavome. Ir dabar turiu penkis hektarus žemės, kuriuose daržą sodiname kartu su vaikais. Iki pernai vis dirbdavau Deltuvos senelių namuose – pavaduodavau nuolatinius darbuotojus jiems susirgus, išleisdavau atostogų.
– Kaip nusprendėte tapti globėja?
– Turbūt turiu truputį išmanymo, kaip jautriai ir dėmesingai auklėti vaikus nuo kūdikystės iki mokyklos ir vėliau, todėl, išauginusi savus vaikus, ryžausi paimti globoti penkiolikos metų paauglę, o dabar prie savęs glaudžiu dar keturis sesers vaikus.
– Kaip jūsų šeimoje atsirado pirmoji globotinė?
– Gana netikėtai. Tuo laikotarpiu slaugiau anytą, ji po insulto gulėjo „ant patalo“. Kadangi darbo ūkyje buvo daug, ieškojome slaugės. Paskutiniais metais ja buvo Karinos, vėliau tapusios mūsų globotine, mama. Moteris išsišnekėjo, kad jos butas sudegęs, vaikai atimti. Norėjome padėti atsistoti ant kojų, susigrąžinti vaikus, suteikėme gyvenamąją vietą. Kol dirbo, viskas buvo gana neblogai. Vaikai sugrįžo vasarai. Po anytos mirties moteris „užgėrė“ ir, pasiėmusi sūnų, išėjo, o mergaitė taip ir liko. Paauglė prašė mūsų, kad leistume pabūti mūsų namuose bent iki rugsėjo. Kai ją nuvežėme, vaiko teisių apsaugos tarnyboje manęs paklausė, ar nenorėčiau jos priimti visam laikui. Iš tiesų susigyvenome su Karina. Buvome laimingos ir aš, ir ji. Tačiau pasakiau, kad turiu pasitarti su šeima. Šeima neprieštaravo. Sakė: „Nori – imk“. Lankiau kursus Utenoje. Po naujųjų metų mergaitė jau gyveno pas mus.
– Kaip reagavo jūsų vaikai?
– Dvi dukros ir sūnus, nors ir nebemaži, dukros – jau po mokyklos, tačiau per daug neapsidžiaugė. Iš pradžių buvo visko – ir pavydo, tačiau susigyveno.
– Dabar globojate keturis sesers vaikus. Kokio jie amžiaus?
– Keturiolikos, dvylikos, devynerių ir aštuonerių metų. Dvi mergaitės ir du berniukai. Dar šeimoje buvo dvynukai. Neišnešiotukai. Jie mirė. Kartu su vaikais tvarkome jų kapelius. Paminkliuką pastatėme, nes mama geria. Patėvis paėmęs vieną jų sesę, savo dukrą, o ji mane mama vadina. Nežinau kodėl. Gal, kad globoju jos brolius ir seses.
– Iš kur tiek atjautos? Gal pati esate patyrusi skaudžių išgyvenimų?
– Gal taip skirta. Iš pradžių teko prižiūrėti brolius ir seseris. Paskui auginau savus vaikus. Vėliau teko slaugyti uošvius. Gal Dievas taip sukūrė, kad rūpinčiausi kitais. Ir tokiu gyvenimu aš džiaugiuosi. Laikas greitai lekia. Čia diena, čia vakaras, žiūrėk – jau ir metai. Kai gyveni, norisi kažką duoti ir kitiems, padaryti ką nors gero.
Gyvenimas žemėje laikinas, bet kol gyvenu, turiu galimybę – dabar – pastebėti gamtos grožį, žmonių gerumą, mylėti, rūpintis, duoti, atjausti, kurti, priimti, išreikšti, išgirsti, melstis už gyvus ir mirusiuosius.
Dievas ne veltui turbūt mane tokią sutvėrė. Ir padedam – aš Dievui, Dievas man – abudu statome gėrio karaliją. Moku apsieiti su visais – mažais ir dideliais, jaunais ir pagyvenusiais, sergančiais ir sveikais.
– Ar kalbatės su vaikais jautriomis temomis? Ar ruošiate juos gyvenimui?
– Kalbame. Šnekamės, kad reikia padėti, pagelbėti tiems, kas sunkiau gyvena. Kartu tariamės, kaip ką sutvarkyti, kaip kokią problemą išspręsti. Rodau jiems pavyzdį. Visada sakau, kad neįžeidinėtų ir neskaudintų vieni kitų. Būna, kad ir pasibarame, bet viską atperka jų nuoširdumas.
– Kodėl vaikai nebegalėjo gyventi su savo mama?
– Vaikai iš mamos buvo atimti dėl smurto, nes vienam buvo „užvežusi“ su laidu. Liko žymės ant veiduko. Kažkas iš žmonių pranešė policijai. Kai vaikų teisių apsaugos specialistai paėmė vaikus, pati sesuo ieškojo, kas juos priimtų. Maniau, trumpam, kol išsiaiškins dėl smurto. Tačiau jai vaikų nebegrąžino. Iki incidento sesuo gyveno viena. Vaikų tėvas – užsienyje. Kai grįždavo, apipirkdavo. Dabar vaikų tėvas nepadeda. Sakė, kai teismas priteis alimentus, tada ir mokės. Pavardę irgi tik neseniai davė per notarus.
– Galbūt šeimoje turite kokių tradicijų, sutvirtinančių jūsų ir vaikų ryšį?
– Bendrai keliaujame. Įsigijau septynvietę mašiną, kad visi tilptume, ir važinėjame po Lietuvą. Neseniai lankėmės Anykščiuose. Pernai į Vilnių važiavome – į televizijos bokštą, Gedimino kalną. Taip pat į Kauną. Kalėdų laikotarpiu lankėme gražiausias eglutes. Vieną savaitgalį pamatėme Širvintų ir Vilniaus, kitą savaitgalį važiavome maršrutu Jonava, Kėdainiai, Kaunas.
Myliu ir baru, verkiame ir juokiamės, mokomės ir imam pilnom saujom viską iš gyvenimo, ką jis mums siunčia.
– Ar palaikote ryšius su jau suaugusia globotine?
– Taip. Labai šiltai bendraujame. Ji gyvena Kaune. Mokosi fotografijos ir dirba parduotuvėje. Tačiau grįžta visada, kada tik gali.
– Ko labiausiai reikia tokiems vaikams?
– Visko – ir rūbų, ir maisto, bet labiausiai – meiles, šilumos ir namų jaukumo. Jeigu keliaujant automobilį vairuoja mano sūnus, kiekvienas iš vaikų laukia, kad aš šalia atsisėsčiau. O atsisėdus glaudžiasi vienas iš vienos, kitas iš kitos pusės. Taip ir namie – vienas prie vieno šono, kitas – prie kito, trečias ant kelių. Jie nori meilės, dėmesio, kaip ir visi vaikai. Būdami didelė graži šeima, mes galime daug ką nuveikti, galime mylėti, mokytis, jausti, keliauti ir džiaugtis gyvenimu ir visomis jo teikiamomis galimybėmis ir dovanomis.
– Dažnai į vaikus iš globos namų visuomenėje žiūrima kaip į blogesnius. Ar tikrai jie kelia daugiau problemų?
– Vaikai į globos namus patenka iš šeimų, kuriose girtaujama, smurtaujama. Ką jie mato, tą ir pasiima, dažnai taip ir elgiasi. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tik dėmesiu ir gerumu bei didele kantrybe pavyko pasiekti rezultatų. Metai, o gal ir daugiau praėjo, kol radome bendrą kalbą. Jų mama žiūrėjo savęs, alkoholio ir vyrų. Dabar jie jau supranta, ko aš noriu, ir aš juos suprantu. Vyriausia mergaitė džiaugiasi – jai nukrito našta. Reikėdavo pasirūpinti broliais, kai mama negrįždavo. Ir valgyti padaryti, ir sužiūrėti, kad apsirengtų, į mokyklą nueitų.
Kai vaikai auga be meilės, tokiais ir tampa. Visi galvoja, kad globos namuose gerai. Bet ką auklėtojos, net ir pačios geriausios, gali duoti, kai jų tik kelios, o vaikų – visa grupė. Šeimoje vaikas gauna daugiau.
– Kaip manote, kodėl trūksta globėjų, kodėl nesiryžtama įsivaikinti?
– Neįsivaizduoju. Negaliu pasakyti už kitus. Tik matau, kad žmonės pikti, susvetimėję. Kad ir kaimynė – plūsta ir plūsta vaikus. Tai ant trinkelių sniego gniūžtę užmetė, tai dar ką iškrėtė. Tačiau kas gi čia blogo? Juk vaikai be žaidimų neužauga.
– Galbūt globėjai nenori prasidėti dėl to, kad pasigirsta kaltinimų, neva jie vaikus ima dėl pinigų arba tam, kad nudirbtų visus darbus? Ką jūs atsakytumėte į tai?
– Nesąmonė. Kai paėmiau sesers vaikus, nuo vasario iki balandžio negavau jokių pinigų. Apipirkau, aprengiau, maitinau. Kartu daug mokėmės, skaitėme ir rašėme. Pasikeitė mokslų rezultatai. Buvau mama, tėvas, aprūpintoja ir mokytoja. Kokios gali būti kalbos? Dabar gaunu pinigus, bet skiriu juos vaikams, jų poreikiams. Būna, kad pavyksta sutaupyti, tačiau, kai tik prireikia rūbų, vėl visos santaupos išeina. Neskaičiuoju, mano ar jų. Jeigu reikia kažko, tai ir perkam.
Kad vaikai išnaudojami, taip pat nesutikčiau. Iš globotinių reikalauju to paties, ko ir iš savų vaikų. Lovas pasikloti, namų darbus daryti, padėti susitvarkyti, jei laiko lieka. Darže dirbame visi kartu. Tai jų savarankiškam gyvenimui bus reikalinga. Jie gal ir norėtų daugiau padėti, tačiau neturi tam laiko, nes po pamokų lanko būrelius, dalyvauja varžybose. Jų pirmas darbas – mokytis. Jei lieka laiko, padeda indus suplauti ar ką kitą padaryti, nes namai – mūsų visų. Yra du kambariai, visi sutelpame. Dirbame kartu, nes mokomės gyvenimui. Vaikai užauga ir išeina. Ir savi, ir globojami.
– Ar vaikai nepatiria atskirties mokykloje?
– Ukmergėje – ne. Ankstesnėje gyvenamojoje vietoje buvo problemų. Jei tik kas nutikdavo, kaltindavo juos. Vienas mano globotinis net buvo nekaltai apkaltintas dėl padegtų pašto dėžučių. Dabartiniai bendraklasiai žino, kad vaikai yra globojami, ir priima juos geranoriškai. O ten, nors ir išėjo šie vaikai, problemos liko. Niekas nepasikeitė. Tai tik įrodo, kad ne jie buvo kalti.
– Ar teko patirti kokių nors problemų bendraujant su valdiškomis institucijomis?
– Ne, neteko. Kur einu, visi geranoriški, visur džiaugiasi mumis.
– Minėjote, kad lankėte kursus? Ar prieš tampant globėjais šeima pakankamai paruošiama? Ar suteikiama informacija, kokie iššūkiai laukia?
– Kursuose kalba apie viską, ko galima tikėtis ir kas gali būti. Tačiau kursus reikia lankyti abiem – vyrui ir moteriai. Aš lankiau viena. Juose buvo kalbama, kaip vyras gali reaguoti, bet geriau būtų, kad pats vyras lankytų. Vėliau mano vyras ėmė priekaištauti, kad kursai mane pakeitė. Iš tiesų, nepakeitė. Aš pati ta linkme ėjau ir to siekiau. Kursai tik suteikė žinių.
– O kur dabar jūsų vyras?
– Vaikus auginu viena, be vyro. Mes išsiskyrėme. Pasakė: „Tu mane iškeitei į internatą, aš tave – į kitą“. Nenorėjau kentėti psichologinio spaudimo – priekaištų, patyčių. Ėmė mane pašaipiai vadinti „internato direktore“.
– Ar nesigailite tokio sprendimo?
– Nesigailiu ir nesigailėjau nė vienos minutės. Negali būti pasirinkimo tarp žmonių. Kaip galima reikalauti rinktis: vaikai ar vyras. Vaikai yra nekalti, kad jų gyvenimas taip susiklostė. Aš vienaip supratau, jis – kitaip. Nebuvo nei geriantis, nei smurtautojas, bet prasidėjo psichologinis smurtas, keiksmai, kaltinimai… O šaipytis iš savęs neleidau.
– Bet mylėjote, kai kūrėte šeimą?
– Mylėjau. Ištekėjau jauna. Pirmojo vaiko susilaukiau būdama aštuoniolikos. Vyras buvo tik grįžęs iš kariuomenės, kai susipažinome. Norėjosi pabėgti nuo mamos vaikų ir susikurti kažką savo. Ir pavyko. Dvidešimt penkerius metus kartu nugyvenome, ūkininkavome. Skyrybos įvyko neseniai, prieš metus. Išsiskyrėme ne iš karto. Kai pasakė, kad turi kitą – tarsi giją širdy nutraukė…
– Kas teikia džiaugsmo, stiprybės rūpinantis vaikais?
– Džiaugsmą teikia pasiekimai, kai matau, kad vaikai keičiasi į gera. Jų meilė – begalinė. Iš nieko sukuria šventę. Sveikina mane ne tik su gimtadieniu, bet ir kitomis progomis – su šventom Kalėdom, Velykom, Valentino diena, Moters diena, Motinos diena. Prigalvoja, prikuria, prikarpo gėlyčių, pripiešia plakatų, atvirukų. Kiekvienas nuo savęs. Aš saugau visus jų darbelius. Vadina mane teta. Gimtadienio proga darželį popierinėmis širdelėmis prismaigstė. Juokiausi, kad pražydo mūsų darželis anksčiau negu kitų. Vaikai kūrybiški. Ir man neleidžia pasenti. Štai paprašo dešimties eurų. Klausiu, kam jiems reikia. „Ai reikia“, – išsisukinėja nuo tiesaus atsakymo. Galvoju: „Pasitikėsiu“. Ir duodu. Imkit. O jie priperka man visko – balionų, saldumynų, smilkalų, fejerverkų – prirašo linkėjimų. Žino, ką aš mėgstu. Jų dovanėlės man net ašarą išspaudžia.
– Kokioje šeimoje užaugote pati?
– Svarbiausias dalykas, ką davė tėvai, tai pats gyvenimas. Viso kito jie davė tik tiek, kiek galėjo. Bet turbūt toks – vienintelis mano „bilietas“ į gyvenimą. Buvo sovietiniai kolūkio laikai. Tėtis dirbo traktorininku, mama fermose karves melžė, kiaules šėrė. Mes, vaikai, vieni kitus auginome. Kai naktimis mažesnieji nemiegodavo, mama, kadangi jai reikėdavo eiti dirbti, keldavo mus, kad dabotume. O mes labiau norėdavome eiti dirbti vietoje mamos, nei „kovoti“ su mažylių dantų dygimu. Visko buvo, viską išgyvenome. Svarbiausia, kad turime vieni kitus ir visi esame sveiki. Tik vienai seseriai likimas nesusiklostė. Ji lyg balta varna šeimoje…Bet gal pati per mažai pastangų deda ir eina lengviausiu keliu.
– Ar tėvų namuose smurto arba alkoholio nebuvo?
– Tėtis išgerdavo, bet kad būtų mušęs mamą, nematėme. Jei grįždavo iš darbo girtas, skandalai būdavo. Mes vieni kitus užstodavome. Be diržo neužaugome nė vienas. O dabar vaikų mušti negalima.
– O apie ką svajojate?
– Svajonės didelės. Rudenį įsigijau namelį. Norime stogą susitvarkyti, įsirengti antrą aukštą, terasą. Keliauti su vaikais – parūpinau pasus jiems. Norime į užsienį vykti, kad ir netolimą, kaip Lenkija, Latvija. Kad tik sveikatos būtų. Tai didžiausia svajonė. Tada gali ir savus vaikus, ir šiuos, ir kitus, ir anūkus auginti.
– Jau sulaukėte ir pirmojo anūko?
– Taip, jam jau mėnuo. Kai nuvažiuoju aplankyti, negaliu atsidžiaugti. Stebuklingas vaikas.
– Kas jums yra moteriškumas?
– Moteriškumas – tai ir yra buvimas mama, meilė vaikams, žmonėms. Viskas, kas gražu, kas moteriška. Labai patinka gėlės, skanaus valgio gaminimas. Vaikai džiaugiasi ką nors išmokę iš manęs.
– Kas yra moterų solidarumas?
– Manau, kad tai reikalinga. Reikia žiūrėti ta pačia kryptimi, puoselėti tas pačias vertybes.
– Kas jums yra motinystė?
– Kai vaikams atiduodi visą šilumą, meilę, rūpestį ir visą save. Myli juos, mokai, augini. Ir kai vaikai atsidėkoja, tai didžiausias džiaugsmas ir didžiausias motinystės įvertinimas.
– Kokių pokyčių reikia visuomenėje?
– Gerumo. Žmonės, net patys artimiausi, labai susvetimėjo. Viską valdo pinigai, turtai. Norisi žmogiškumo. Tie, kurie prasigyvena, ima nebevertinti kitų. Kad žmonės sustotų, pagalvotų, neskubėtų šitaip.
– Kokią žinią norėtumėte perduoti kitiems?
– Tik tas, kas padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokia gyvenimo prasmę. Tas, kuris priima gyvenimo dovaną, priima ir visas kitas jo dovanas, ir ateinančias galimybes su dėkinga širdimi, o dėkingai širdžiai norisi kažką ir duoti kitiems, nieko neprašant ir nereikalaujant atgal.
Kalbėjosi Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ
Ingridos POCIŪTĖS nuotrauka
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos
Su gamtos dovanomis elkimės atsakingai
2024/04/18
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi, Sveikata
4 stebinantys faktai apie nikotiną
2024/04/17
Komentarų (0)
Aktualijos
Rajone veiks Asmenų su negalia gerovės taryba
2024/04/15
Komentarų (4)
Aktualijos, Naujausi, Sveikata
„Ukmergė pasikinkė sveikatos bangą“…
2024/04/14
Komentarų (8)
Aktualijos, Naujausi, Sveikata
Ligoninėje plečiamos paslaugos vyresnio amžiaus pacientams
2024/04/11
Komentarų (10)
Aktualijos, Naujausi, Sveikata
Rūkymo žalos pusė, apie kurią ne kiekvienas pagalvoja
2024/04/10
Komentarų (0)
Antakalnio gatvė bus graži, patogi ir saugi
2024/04/16
Komentarų (17)
Siekiamybė – kad Ukmergė taptų gražiausiu miestu
2024/04/15
Komentarų (29)
Forume – apie regiono plėtrą ir perspektyvas
2024/04/15
Komentarų (5)
Gyventojų balsai lėmė – Ukmergėje bus Rojaus sodas
2024/04/14
Komentarų (13)
Visose Lietuvos bažnyčiose bus renkama rinkliava Ukrainai
2024/04/13
Komentarų (2)
Buvusią kolegę pakeitė opozicijos lyderis
2024/04/12
Komentarų (26)
Aktualu auginantiems vaikus: kas priklauso gausioms šeimoms?
2024/04/10
Komentarų (0)
Po žiemos dirvožemiuose mažai liko mineralinio azoto
2024/04/10
Komentarų (0)
Dėl Vilniaus gatvėje esančio pastato nepriežiūros pradėta teisena
2024/04/08
Komentarų (4)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Naujausi, Žmonės
Pasveikino jubiliejų švenčiantį kunigą
2024/04/12
Komentarų (1)
Naujausi, Žmonės
Pirmą kartą Lietuvos kino teatruose – dokumentinis filmas apie prezidentą Valdą Adamkų
2024/04/09
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Senjorai aptarė savo veiklą ir būsimus darbus
2024/04/04
Komentarų (1)
Naujausi, Žmonės
Žolininkės patirtis – iš pačios įveiktų sunkių ligų
2024/04/02
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Pagerbta ilgametė savivaldybės administracijos darbuotoja
2024/03/18
Komentarų (4)
Žmonės
Žydų gelbėtojai Ukmergės krašte
2024/03/17
Komentarų (1)
Zita Irena Bružaitė – anksti užgęsęs talentas
2024/04/08
Komentarų (1)
Apdovanojimą pelnęs ūkininkas: „Turiu toliau nešti agronominę žinią“
2024/04/06
Komentarų (2)
Šimtametei gyventi padeda nuolatinis judėjimas, geras nusiteikimas ir šviesios mintys
2024/04/05
Komentarų (5)
Iš lelijos ir paukščio. Iš žemės ir iš dangaus
2024/03/30
Komentarų (0)
Vilniaus PPAR Ukmergės filialas turi naują vadovą
2024/03/26
Komentarų (5)
Ukmergės teismo rūmuose dirbs dar vienas teisėjas
2024/03/24
Komentarų (2)
Seimo nariai domėjosi švietimo klausimais
2024/03/15
Komentarų (0)
Ukmergės globos centras turi naują direktorę
2024/03/09
Komentarų (0)
Atsisveikino su ilgamete savivaldybės darbuotoja
2024/03/07
Komentarų (3)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Smulkaus verslo apskaitos patarimai
2024/04/16
Komentarų (0)
Įvairūs
Kaip išsirinkti tinkamą spiningą pradedantiesiems?
2024/04/15
Komentarų (0)
Įvairūs
Nuo chaoso prie tvarkos: Dokumentų valdymo pertvarkymas naudojant DVS
2024/04/04
Komentarų (0)
Įvairūs
Kokios yra pagrindinės baldų tvirtinimo detalės?
2024/03/28
Komentarų (0)
Įvairūs
Media monitoringas: politikų įvaizdžio vertinimas ir žiniasklaidos monitoringas
2024/03/27
Komentarų (0)
Įvairūs
Vandens kolonėlė: kaip vandens kolonėlės padeda tausoti aplinką?
2024/03/27
Komentarų (0)
Automobilių stiklų keitimas: Esminiai patarimai klientams
2024/04/08
Komentarų (0)
Kremavimas mirusiųjų kultūroje
2024/04/04
Komentarų (0)
Kaip išsirinkti šaldiklį mažai virtuvei?
2024/04/04
Komentarų (1)
ŠKODA automobiliai: įdomūs faktai, kurių nežinojote
2024/03/28
Komentarų (1)
Susipažinkite su nauju geriausiu sodo draugu: Ambrogio robotas
2024/03/28
Komentarų (0)
Saulės baterijos populiarumas auga: gyventojai ruošiasi kainų augimui
2024/03/28
Komentarų (0)
Profesionalios SEO paslaugos Vilniuje – kaip pasirinkti geriausią agentūrą?
2024/03/27
Komentarų (0)
Oro kondicionieriai ir jų kainos namams
2024/03/27
Komentarų (0)
Ofsetinė spauda – kas tai?
2024/03/27
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra
Tarp lankytinų rajono objektų – ir Kadrėnų tvenkinio poilsiavietė
2024/04/14
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
„Pavasaris, žemė ir moteris“
2024/04/05
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Šventiškai paminėjo įkūrimo 35-ąsias metines
2024/03/25
Komentarų (1)
Kultūra
Regina
2024/03/18
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Renginyje bus pristatyti žydų gelbėtojai
2024/03/08
Komentarų (0)
Kultūra
Apžvelkite Ukmergės senamiestį užkopę į senąjį gaisrinės bokštą
2024/02/26
Komentarų (0)
Vokietijoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir atidarė parodą
2024/03/29
Komentarų (5)
Ukmergė ir vėl nerimo – Kultūros centre šėlo „Nenuoramos“
2024/03/28
Komentarų (0)
Bibliotekoje – sukakčiai skirta paroda
2024/03/26
Komentarų (0)
Tai turime žinoti…
2024/03/17
Komentarų (0)
„Pavasario psalmėmis“ startavo perkusinės muzikos festivalis
2024/03/15
Komentarų (0)
Puodelių iš viso pasaulio paroda
2024/03/11
Komentarų (0)
Vasario 16-ąją Ukmergėje – renginių gausa
2024/02/22
Komentarų (0)
Vyks ukrainiečių padėkos koncertas
2024/02/18
Komentarų (0)
Žydų kultūros atspindžiai Vilniaus galerijoje ŠOFAR
2024/02/18
Komentarų (1)