Kiek giminių dirba savivaldybės administracijoje?

Pirmadienį Prezidentūra paskelbė, kad šalies savivaldybių administracijose apie 18 proc. darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, dar maždaug tiek pat – partiniais ryšiais.

Rajono meras Rolandas Janickas į klausimą, kiek giminystės ryšiais susijusių darbuotojų yra Ukmergės savivaldybėje ir jai priklausančiose įmonėse, negalėjo atsakyti. Jis patikino, jog į tai kol kas nesigilino. Tačiau pripažino, kad viešojo sektoriaus skaidrinimo problema egzistuoja.

Yra rajonų, kur „kapojamos galvos“

Kalbėdamas apie šią problemą R. Janickas svarstė, jog situacija sostinėje, didžiuosiuose miestuose ir rajonuose yra skirtinga.

„Tarkime mūsų rajono savivaldybės administracijoje, savivaldybės įmonėse – bendrovėse „Ukmergės šiluma“, „Ukmergės butų ūkis“, „Ukmergės vandenys“, Ukmergės autobusų parkas, taip pat Ukmergės ligoninėje, Pirminės sveikatos priežiūros centre – tikriausiai iš viso yra apie porą tūkstančių darbo vietų. O kur dar švietimo ir ugdymo įstaigos – mokyklos, vaikų lopšeliai-darželiai… Vargiai pavyktų visas darbo vietas užpildyti, kad darbuotojai nebūtų susiję giminystės ryšiais“, – sakė meras.

Jis pastebėjo, jog rajono savivaldybės administracija susiduria su problema, kai skelbiami konkursai į laisvą valstybės tarnybos vietą, ir nėra pretendentų. Ypač sudėtinga rasti kvalifikuotų inžinierių. Pasak R. Janicko, numatyta mokyklų vadovų rotacija. Tačiau ši pareigybė kai kuriose įstaigose gali likti ir neužimta, nes nėra daug norinčių dirbti mokyklų direktoriais.

Meras mano, kad visus matuojant vienu matu, galime pasiekti kitą kraštutinumą: politikoje esančio asmens šeimai gali tekti išvažiuoti dirbti į kitą rajoną.

„Esu įsitikinęs, kad veiklai skaidrinti yra ir kitų būdų. Reikia stiprinti teisinius dalykus, politinę kultūrą“, – tvirtino meras.

Pasak R. Janicko, šalyje yra rajonų, kur po rinkimų atėjusi nauja valdžia ima „kapoti galvas“, darbuotojus renkasi pagal principą „myliu-nemyliu“.

„Ukmergėje tokių dalykų nėra. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, spręsdami kadrų klausimus gilinamės į situaciją. Kadangi gerų specialistų trūksta, norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, būtina kalbėtis, svarstyti įvairius variantus. Štai neseniai Švietimo ir sporto skyriaus vedėju pradėjo dirbti Vaidotas Kalinas. Perspektyviam vadovui, buvusiam Siesikų gimnazijos direktoriui pasiūlėme dalyvauti konkurse,“ – kalbėjo pašnekovas.

Jo manymu, tokiu keliu būtų galima eiti siekiant užpildyti ir kitas laisvas valstybės tarnybos vietas.

Įdarbinant privaloma skelbti viešas atrankas

Pirmadienį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su Valstybinės darbo inspekcijos vadovu Jonu Griciumi, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstove Ingrida Palaimaite ir viešojo valdymo ekspertais Vitaliumi Nakrošiu bei Viliumi Mačiulaičiu aptarė viešojo sektoriaus skaidrinimo klausimus.

Pasak prezidentės, viešojo sektoriaus reforma negali būti dalinė, ji turi užtikrinti skaidrumą visame sektoriuje ir stabdyti jame korupciją ir nepotizmą, kurie didina neteisingumo jausmą ir emigraciją. Šiame sektoriuje priimant darbuotojus į pareigas pirmenybė neretai teikiama pažintims, giminystės ryšiams arba partinei priklausomybei. Tai problema, kurią įžvelgia ne tik specialistai, teisininkai, bet ir didelė visuomenės dalis.

Šalies vadovė yra gavusi ne vieną laišką, kuriame rašoma apie valstybės ar savivaldybių įmones ir jose įdarbintus vadovų giminaičius bei partiečius.

Net 45 proc. viešojo sektoriaus tarnautojų teigia susidūrę su situacija, kai politikai protegavo savo partijų narius, kad šie eitų pareigas.

Naujausiais „Transparency International“ Lietuvos skyriaus tyrimais, 4 iš 10 vadovų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse yra susiję su partijomis. Kai kuriose savivaldybėse daugiau nei trečdalis administracijos darbuotojų priklauso tai pačiai partijai.

Pastebima, kad viešojo sektoriaus darbuotojų kaita dažnai priklauso nuo politinių ciklų. Lyginant pastarųjų dešimties metų valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitą matyti, kad kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, 17,66 proc. savivaldybių administracijų darbuotojus sieja santuokos ar kiti giminystės ryšiai. Dažnai šie ryšiai lemia ir nepagrįstą administracinio aparato didėjimą. Pagal „Spinter tyrimų“ apklausą 40 proc. žmonių mano, kad biudžetinių įstaigų ir savivaldybių darbuotojai sprendimus priima būdami šališki.

Todėl prezidentė teiks Seimui Darbo kodekso pataisas, numatančias, kad į pareigas viešajame sektoriuje turi būti skelbiamos viešos atrankos. Pagal šalies vadovės siūlomą naują tvarką viešos atrankos turėtų būti skelbiamos į pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat valstybės ir savivaldybių įmonėse bei valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Šiuo metu konkursai jau skelbiami užimant vadovų, jų pavaduotojų ir buhalterių pareigybes.

Iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė turėtų patvirtinti konkursų į pareigas paskelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašą. Atrankos turėtų būti lanksčios, skaidrios ir neapsunkinančios institucijų nereikalingomis procedūromis, sudarančios sąlygas viešajame sektoriuje įsidarbinti kompetentingiausiems kandidatams.

„Transparency International“ atliktoje studijoje „Interesai valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse – kaip juos suvaldyti“ rašoma, kad 2017 metais 4 iš 10 vadovų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse buvo susiję su partijomis ar susivienijimais, dažniausiai – su Lietuvos socialdemokratais, liberalais bei konservatoriais. Tai tos partijos, su kuriomis vadovai yra bent kartą dalyvavę rinkimuose. Lietuvoje vis dar gajus vadovų bei valdybos skyrimas ir atleidimas pagal politines preferencijas ir tai jie įvardina kaip vieną iš opiausių su įmonėmis susijusių problemų. Lyginant pastarųjų 10 metų vadovų kaitą matyti, kad po kiekvienų rinkimų keičiasi trečdalio įmonių vadovai. Be to, pačių vadovų keitimasis išlieka panašus kasmet. Pavyzdžui, po 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų savivaldybių valdomų įstaigų vadovai keitėsi 57 kartus, po 2011 m. rinkimų – 55, po 2007 m. rinkimų – 40. Tuo metu po 2016 m. Seimo rinkimų valstybės valdomų įstaigų vadovai keitėsi 32 kartus, po 2012 m. rinkimų – 61, po 2008 m. – 42.