Kapo ramybės laikotarpis – ne trumpesnis kaip 25 metai

Giedrė ŠATAITĖ

Rajono Tarybos nariai pakeitė žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo Ukmergės rajone tvarką ir patvirtino Kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) identifikavimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašą.

Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo Ukmergės rajone tvarkoje numatoma, kad nauja kapavietė skiriama ir leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą, asmens dokumentą ir medicininį mirties liudijimą.

Tvarkoje nurodoma, kad leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam kapinių prižiūrėtojui medicininį mirties liudijimą, prašymą ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą Civilinės metrikacijos įstaigos. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo leidimo išdavimo pats pateikti negali, leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.

„Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo rašytinį sutikimą, suderintą su savivaldybės administracija“, – rašoma dokumente.

Kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) identifikavimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos apraše nurodoma, jog kapinių prižiūrėtojas, nustatęs, kad kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip dvejus metus, raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, jog būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu neįmanoma nustatyti už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens, kapavietėje paliekama lentelė, kurioje nurodoma sutvarkyti kapavietę ir pranešti atitinkamai seniūnijai. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo arba lentelės palikimo kapavietėje dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės administracijos direktorių apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi).

Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuolatinė Neprižiūrimų kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete komisija priima posėdyje balsų dauguma, atsižvelgdama į kapavietės apžiūros aktuose užfiksuotas aplinkybes.

Savivaldybės administracijos direktorius pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis pateikia kapinių prižiūrėtojui.

Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, turi kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse, – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis.

Neprižiūrimų kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kuriose yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams.

Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas.

Pripažintoje neprižiūrima kapavietėje galima laidoti pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Tai laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hid-rogeologinio tyrimo rezultatais ir visuomenės sveikatos centro apskrityje išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.

Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, savivaldybės administracijai pateikia rašytinį prašymą.