Sudegintas medinis tiltas per Šventąją, apie 1915 m.

„Didžiausia Lietuvos kryžkelė - istorijos sūkuriuose“, Kultūra

Ukmergės miesto rusų bendruomenės istorijos apybraiža (5)

Raimondas RAMANAUSKAS

Muziejininkas

 

Statistika

Visiškai tikslus mieste gyvenusių rusų skaičius (kartu su kariškiais) pateiktas 1897 m. vykusio pirmojo Rusijos gyventojų surašymo dokumentuose. Pacituosiu iš jų viską, kas susiję su Ukmergės rusais. Taigi, Ukmergės mieste 1897 m. gyveno rusai: 1 565 vyrai (su kariuomene), 513 moterų. Stačiatikių rusų vyrų 1 533, moterų 280. Tarp jų raštingų: vyrų 863, moterų 128. Sentikių rusų vyrų 180, moterų 231, tarp jų raštingų: vyrų 49, moterų 16. Nevedusių rusų vyrų 1 901, netekėjusių moterų 272. Sukūrusių šeimas vyrų 477, moterų 177, našlių vyrų 27, moterų 70, išsiskyręs 1 vyras, nenurodęs šeimyninės sudėties 1 vyras. Invalidai: apakę 1 vyras, 2 moterys, kurčnebylės 2 moterys. Gyventojų paskirstyme pagal profesijas nurodytos 65 grupės. Išvardinsiu, kuo užsiėmė miesto rusai, praleisdamas profesijas, kuriose rusų nepažymėta. Prie kiekvienos profesijų grupės įrašyti ir dirbančiųjų šeimų nariai (sutuoktiniai ir sutuoktinės), jų vaikai, seni nedarbingi tėvai ir pan.). 1. Administracija, teismas ir policija. Rusai: 35 vyrai (šeimų nariai 2 vyrai, 45 moterys). 2. Bendruomeninė ir luominė tarnyba 8 vyrai (šeimų nariai 4 vyrai, 10 moterų). 3. Privati juridinė veikla 3 vyrai (šeimų nariai 4 vyrai, 2 moterys). 4. Ginkluotosios pajėgos 1 107 vyrai (šeimų nariai 15 vyrų, 42 moterys). 5. Stačiatikių tikybos dvasiškiai 4 vyrai (šeimų nariai 3 vyrai, 4 moterys). 8. Asmenys, tarnaujantys bažnyčioje, kapinėse ir pan., prižiūrintys ir saugantys jas, 1 vyras (šeimos nariai 1 vyras, 3 moterys). 9. Švietimo ir auklėjimo veikla 6 vyrai, 4 moterys (šeimos nariai 5 vyrai, 11 moterų). 10. Mokslas, literatūra ir menas 1 vyras (šeimos nariai 4 moterys). 11. Gydymo ir sanitarijos veikla 7 vyrai, 2 moterys (šeimos nariai 1 vyras, 6 moterys). 12. Tarnyba labdaros organizacijose 1 vyras (šeimos narė 1 moteris). 13. Tarnyba pas privačius asmenis (tarnai, padieniai, darbininkai) 2 vyrai, 46 moterys (šeimų nariai 8 vyrai, 17 moterų). 14. Gyvenantieji iš savo kapitalo ir pelno už nejudamą turtą, už tėvų ir giminių lėšas 17 vyrų, 20 moterų (šeimų nariai 13 vyrų, 23 moterys). 15. Gyvenantieji iš lėšų, gautų iš iždo, visuomeninių lėšų ir privačių asmenų 6 vyrai, 3 moterys (šeimų nariai 1 vyras, 4 moterys). 16. Kaliniai ir atliekantys bausmę 16 vyrų. 17. Žemdirbystė 18 vyrų, 3 moterys (šeimų nariai 18 vyrų, 29 moterys). 19. Gyvulininkystė 1 vyras. 24. Pluošto apdirbimas 4 moterys. 25. Gyvulininkystės produktų apdirbimas 3 vyrai (šeimų nariai 1 vyras, 5 moterys). 26. Medžio apdirbimas 36 vyrai (šeimų nariai 40 vyrų, 95 moterys). 27. Metalo apdirbimas 2 vyrai (šeimų nariai 2 vyrai, 8 moterys). 32. Augalinių ir gyvulinių maisto produktų apdirbimai 1 moteris (šeimos nariai 4 moterys). 37. Drabužių gamyba 9 vyrai, 2 moterys (šeimų nariai 6 vyrai, 6 moterys). 38. Gyvenamų patalpų įrengimas, remontas, priežiūra bei statybos darbai 33 vyrai (šeimų nariai 17 vyrų, 47 moterys). 41. Vandens transportas 1 vyras. 43. Vežikavimo verslas 7 vyrai (šeimų nariai 5 vyrai, 10 moterų). 45. Paštas, telegrafas, telefonas 12 vyrų (šeimų nariai 6 vyrai, 9 moterys). 51. Prekyba žemės ūkio produktais (išskyrus grūdus ir grūdų produktus) 2 vyrai, 1 moteris (šeimų nariai 2 vyrai, 4 moterys). 60. Traktieriai, viešbučiai, mebliuoti kambariai ir klubai 1 moteris (šeimos nariai 5 vyrai, 1 moteris). 62. Švara ir kūno higiena 1 vyras, 7 moterys (šeimų nariai 1 vyras, 2 moterys). 63. Asmenys be nuolatinio užsiėmimo 8 vyrai 13 moterų (šeimų nariai 6 vyrai, 8 moterys). 64. Prostitucija 1 vyras, 3 moterys. Štai tokie buvo Ukmergės gyventojų rusų užsiėmimai 1897 m.

Po surašymo gyventojų skaičiaus duomenys vėl tik apytikriai. Pateiksiu tik keletą. 1900 m. mieste gyveno stačiatikių vyrų 1 120, moterų 509, sentikių vyrų 2 013, moterų 314. 1907 m. stačiatikių vyrų 1 113, moterų 542, sentikių vyrų 350, moterų 410. 1914 m. stačiatikių vyrų 407, moterų 508.

Ėmėsi „skaldyk ir valdyk“ taktikos

Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą nepasiekus tikslo žūtbūt įtvirtinti rusų pareigūnų viršenybės visose galimose miesto veiklos srityse, valdžia ėmėsi „skaldyk ir valdyk“ taktikos. Ukmergėje, kur lietuviai sudarė tik ketvirtą pagal gyventojų skaičių bendruomenę (po žydų, lenkų ir rusų), miesto policijoje rusai vyravo tik apskrities policijos valdyboje: ispravnikas (policijos viršininkas), jo pavaduotojas, sekretorius, du raštvedžiai ir registratorius. Tačiau iš 33 miesto policininkų 27 buvo lietuviai, 1 baltarusis, 5 rusai (4 stačiatikiai, 1 sentikis). Tikėtasi, kad nepasitenkinimą policininkų veiksmais miestiečiai žydai ar lenkai nukreips į policininkus lietuvius. Kaimo vietovėse, kuriose vyravo gyventojai lietuviai, viskas buvo atvirkščiai: daugelis policininkų buvo rusai, lietuviai sudarė nežymią mažumą. Paskutinis rusiškos valdžios pasireiškimas mieste buvo atsisakymas duoti leidimą kurti Romos katalikų paramos vargšams Ukmergės mieste draugiją. 1913 m. liepos mėn. įteiktas prašymas buvo atmestas, Kauno gubernatoriui Griazevui nutarus, kad „gyventojų stačiatikių materialinė būklė yra daug blogesnė negu Romos katalikų ir jie neturi galimybės organizuoti savo savarankišką paramos vargšams organizaciją. Visiško nesugebėjimo suteikti materialinę paramą saviems vargšams suvokimas, įkūrus minėtąją draugiją, be abejonės, pagilins gyventojų stačiatikių priešiškus jausmus Romos katalikams“. Be to, gubernatoriui atrodė, jog panašioms organizacijoms vadovauja „kunigai – užkietėję fanatikai“, kurie nuteikinėja gyventojus „prieš uždavinius Rusų Vyriausybės keliamus krašte“. Po dvejų metų vilkinimo draugijos kūrėjams tikinant, jog tai bus lenkų, o ne lietuvių labdaros organizacija, vadovaujantis tuo pačiu „skaldyk ir valdyk“ principu, leidimas 1919 m. vasarą buvo duotas, bet, vargu, ar draugiją spėta įkurti prieš miestą užimant vokiečiams. 1914 m. Ukmergės stačiatikių parapijai mieste priklausė 228 vyrai, 167 moterys. Pasak stačiatikių, tuo metu mieste gyveno sentikių: 313 vyrų, 317 moterų. Viso stačiatikių ir sentikių mieste gyveno 696 vyrai, 600 moterų. Tikriausiai tai ir bus apytikris miesto rusų bendruomenės skaičius Pirmojo pasaulinio karo pradžioje.

Keičiantis valdžioms, kito ir rusų skaičius

Vokiečiams artėjant prie miesto, 1915 m. evakavosi visos valdžios įstaigos, policija, valdininkai, mokyklos. Mieste rusų skaičius smarkiai sumažėjo. Turiu pasakyti, kad jei aprašydamas įvykius iki Pirmojo pasaulinio karo naudojausi archyvuose surinkta medžiaga, tai tarpukario laikotarpio netyrinėjau. Šį tą galiu pasakyti naudodamasis to meto spauda.

Pasitraukus daugeliui stačiatikių, vokiečiai stačiatikių Švč. Trejybės cerkvę pavertė javų sandėliu. 1919 m. pradžioje vokiečiams pasitraukus ir miestą užėmus bolševikams, šventikas P. Levikovas kažkaip sugebėjo su jais susitarti ir vėl atidaryti cerkvę. Bolševikus išvijus, pačiame pirmajame Miesto Tarybos posėdyje 1919 m. gegužės 11 d. nutarta „popui bolševikų laikais pasisavinusį cerkvės namą ir turtą liepta pasišalinti iš cerkvės“. Vėliau, remiantis tuo, kad cerkvė pastatyta nugriautos katalikiškos pijorų bažnyčios vietoje, nutarta ją pertvarkyti į katalikų bažnyčią. Labai sumažėjusiai dėl karo stačiatikių bendruomenei liko kapinių cerkvė. Per visą tarpukarį rusai savivaldybės veikloje beveik nedalyvavo. Mieste likę sentikiai buvo uždari, pasyvūs žmonės, nesudarinėjo rinkiminių sąrašų, tikriausiai ir neidavo balsuoti. Tad savivaldybės Tarybos nariais buvo vien tik lietuviai, žydai ir lenkai. Vienintelį kartą į savivaldybės Tarybą pakliuvo ir netgi Tarybos pirmininko pavaduotoju 1924 m. buvo išrinktas Korablikovas, bet tai tikriausiai lėmė ne vietinės rusų bendruomenės parama, o prisiminimai apie caro laikais garsėjusią šeimą.

Pagal 1923 m. gyventojų surašymą Ukmergėje gyveno 550 rusų, tai sudarė 5,2 proc. miesto gyventojų. Jei miesto gyventojai žydai ir lenkai turėjo savo pradines mokyklas ir gimnazijas, tai rusiškų mokyklų tarpukaryje Ukmergėje nebuvo. Rusų vaikai lankė lietuviškas pradines mokyklas, o norintieji siekti vidurinio mokslo – lietuvišką ar lenkišką gimnaziją. Pvz., 1928 m. lietuviškoje Ukmergės gimnazijoje mokėsi 11 rusų tautybės moksleivių (7 vyrai, 4 moterys), lenkų gimnazijoje 1 vyras, 1 moteris. 1932 m. lietuviškoje gimnazijoje mokėsi 9 rusai vaikinai, 16 merginų, vidurinėje amatų mokykloje 1 vaikinas rusas, 1-oje pradžios mokykloje 31 rusas ir 27 rusaitės, 2-oje pradžios mokykloje 3 rusai, 2 rusaitės. Miestiečiai rusai metams užsisakydavo laikraščio rusų kalba „Echo“ („Aidas“) 90 egzempliorių (1925 m. duomenys). Kasdien spaudos kioskuose būdavo išperkama laikraščių rusų kalba: „Litovskij Golos“ (Lietuvos Balsas“) – 4 egzemplioriai, „Segodnia“ („Šiandien“) – 11 egzempliorių. Kadangi tarp rusų sentikių bendruomenė buvo gana uždara, tarpukaryje nesusikūrė ir nebuvo oficialiai užregistruota jokia miesto visuomeninė, labdaros, švietimo, jaunimo ir t. t. rusiška organizacija.

Daugiausia – Užupyje

Miestiečiai rusai tarpukaryje gyveno daugiausia Užupyje (tuomet dažniau vadintame Smėliais). Vienas patriotiškai nusiteikęs ukmergietis 1936 m. „Lietuvos aide“ rašytame straipsnyje užsiminė, kad dar neseniai „čia vyravo rusų, lenkų ir žydų kalbos. O lietuviškai retai užgirsdavai kalbant“. Tiesa, miestui plečiantis Užupyje apsigyvendavo vis daugiau lietuvių ir, anot straipsnio autoriaus, „Smėliai gerokai pasikeitė, kultūrėja. Dabar Smėliuose yra apsčiai lietuvių inteligentų“.

Caro laikais persekiojus viešą lietuvių kalbos vartojimą, tarpukaryje kai kam nepatiko mieste pasigirstanti rusų kalba. 1935 m. lapkrityje laikraštis „Rytas“ rašė: „Prie tilto statomųjų darbų darbininkai, kaldami polius, dainuoja rusiškas dainas. Atėjęs policininkas prašė rusiškai nedainuoti, darbininkai atsakė, kad lietuviškų dainų jie nemoka, o dainuojant į taktą lengviau dirbti. Policininkui nuėjus, jie vėl per visą laiką dainuoja rusiškai. Argi neberanda tinkamų lietuviškų dainų?“ Kitos korespondencijos autorius „Lietuvos aide“ 1937 m. pabaigoje pasidžiaugęs, kad į savivaldybę su įvairiais reikalais atėję vietiniai rusai „lietuvių kalbą moka pakankamai“ ir į tarnautojus „kreipiasi tik lietuviškai“, piktinasi, jog stačiatikių dvasininkas, nors moka lietuviškai, „į tarnautojus kreipiasi tik rusų kalba“.

Spaudoje dažniausiai buvo minimi dėl kriminalų

Šiaip miestiečiai rusai spaudon patekdavo retai, nebent dėl kokios nors kriminalinės bylos. 1925 m. „Lietuvos žinios“ pranešė: „Ukmergėje žinomi čia gana ne menki kiaulių pirkliai Jonas ir Efimas Jeršovai, sentikiai, paskelbė bankrotą, prisiskolinę iš visur pinigų ir savo nejudamąjį turtą (namus ir žemę) aprašę kitiems. Čia kalbama, kad tai dirbtinis bankrotas ir kad Jeršovai, seniau gyvendami Rygoj ir Rusijoje, jau nebe pirmą kartą tokį bankrotą skelbia“. Pačioje 1938 m. pabaigoje „Lietuvos aidas“ pranešė: „Kauno apygardos teismas 3 metams sunkiųjų darbų kalėjimo nubaudė Oną Maleckienę ir Anisimą Dranovą, kurie Smėliuose nuo 1935 m. pradžios laikė savo bute paleistuvavimo lizdą ir, nors jiems buvo iškelta byla, šios veiklos nenutraukė“. Buvo ir teigiamų žinučių apie rusus. 1935 m. vasaryje „Lietuvos aidas“ rašė: „Ant Šventosios upės už Deveikio malūno bečiuoždama gimnazijos mokinė įkrito į eketę ir buvo pasinėrusi po ledu. Apie eketę ledas buvo plonas, niekas nedrįso prieiti ir nebuvo įrankių, kuo būtų galima gelbėti: Skautas Risovas skubiai nusivilko švarką ir atsigulęs ant plono ledo, pats pasinerdamas į vandenį ištiesė drabužį skęstančiai mergaitei. Mergaitės gyvybė buvo išgelbėta“. Vienos paskutinių korespondencijų, liečiančių rusus, autorius 1939 m. rugpjūčio 31 „Lietuvos aide“ jaudinasi, kad „Ukmergės miesto darbininkija labai mažai skiriasi nuo prieškarinių „rabočių“: yra lepšiai darbdaviai, yra jų statytieji darbų prižiūrėtojai, yra inžinieriai ir rangovai. Yra seno raugo meisteriai – burlokai“.

Miesto rusų bendruomenė vėl labai smarkiai pasikeitė po 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos aneksijos. Tačiau miesto rusų bendruomenės įstorija sovietiniu laikotarpiu yra labai plati ir didelio išsamaus tyrinėjimo reikalaujanti tema, kurios galbūt bus imtasi kada nors ateityje.

 

Ukmergės miesto sodas.

 www.miestai.net nuotrakos

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas