Prezidento Antano Smetonos keliais (4)

Vytautas ČESNAITIS

Almanacho „Eskizai“ redaktorius

Pabaigai

Prabėgus 90 metų po istorinės prezidento A. Smetonos kelionės Rytų Lietuvos vietovėmis, atrodo naivu kartotis ir tais pačiais keliais keliauti. Kaip ir surasti kažką stulbinančio ir nerealaus, tikėtis atsitiktinių atradimų. Nebeliko senųjų gyventojų, gyvosios atminties saugotojų ir skleidėjų. Taip pat ir daugelio gyvenviečių, vienkiemių, dvarų, o daugumoje vietovių gyvena naujakuriai. Ačiū Dievui, jei iš nykstančių sodybų ir kaimų, kuriuose lankėsi prezidentas, muziejininkai, bibliotekininkai ir kiti surankiojo krašto istoriją menančias detales.

Tad mes kelionėje iš gyventojų ėmėme interviu, užrašinėjome, fotografavome (kiek daug puikių kadrų užfiksuota!), aiškinomės, kas gi pasikeitė. Nenusakomai tauriai veikė pamatyti išlikę ar atstatyti Nepriklausomybės ženklai, paminklai Širvintose ir Vyžuonose, kuriuos atidengė prezidentas A. Smetona. O štai Molėtuose paminklo, skirto patriarchui Jonui Basanavičiui, kur prezidentas dalyvavo pamatų šventinime, nebėra. Paminklas nebuvo pastatytas ir netgi tais įsimintinais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikais.

Pirmieji šios žvalgomosios kelionės rezultatai ir pokyčiai nenustebino, žinant Lietuvos istorijos laikmečių peripetijas, nieko neįtikėtino ir nesuprantamo nėra. Nors nedaug istorinės atminties išlikę, vis dėlto, ją būtina surinkti viena ar kita užuomina fotografijoje, leidinyje, knygoje.

Žvalgymai, nors ir pavėluoti, buvo ne veltui, pamoka besidomintiems istorija, informacija visuomenei. Postūmis būsimoms kelionėms Šiaurės, Vakarų ar Pietų Lietuvon. Maršrutais, kuriais 1927 m. su visuomene susitikti keliavo Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona.

Vaižganto gimtinėje Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime.             

 Vijolės IVANAUSKIENĖS nuotr.