I. Germanienė su vienu iš prieglaudos globotinių.

Aktualijos

Pastogę randa ne tik šunys, katės, bet ir šeškai, ežiukai

Praėjusią savaitę viešosios įstaigos „Klajūnas“ savanoriai socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino pagalbos šauksmą, prašydami padėti vėlyvą vakarą lauke aptiktam mažam sušalusiam kačiukui. Miaukiantį gyvūnėlį suradusi moteris jį skubiai nugabeno į veterinarijos kliniką. Paaiškėjo, jog keturkojo būklė kritinė. Kažkieno į lauką išmestas vos dviejų mėnesių katinėlis nebūtų išgyvenęs dar vienos nakties. Veterinarai jį sušildė, išmaudė, pamaitino, o jis jiems atsidėkojo meiliai murkdamas. Murkalu pavadintam gyvūnėliui buvo skirtas gydymas, nurodyta, kokiu pašaru jį reikėtų maitinti, kokių vitaminų nupirkti, kad greičiau atsigautų, priaugtų svorio. Keturkojui taip pat duota vaistų nuo kirmėlių, blusų. Už mažylio apžiūrą, suteiktą pagalbą buvo išrašyta sąskaita. Tačiau VšĮ „Klajūnas“ su veterinarijos klinika neatsiskaitė, nes šiuo metu įmonės sąskaita banke tuščia. Todėl savanoriai ir kreipėsi į žmones, prašydami paaukoti pinigėlių šio gyvūnėlio gydymui.

Tokių situacijų, kai gyvūnų mylėtojai pristinga pinigų susimokėti už beglobiams teikiamas veterinarines, kitas paslaugas, ir tenka prašyti žmonių pagalbos, pasitaiko labai dažnai. Tai ir paskatino pokalbiui pakviesti VšĮ „Klajūnas“ vadovę Ilmą GERMANIENĘ.

– Jau antri metai III Antakalnio kaime veikia gyvūnų globos namai. Kaip jums sekasi?

– Praėjusiais metais mūsų prieglaudėlėje laikiną pastogę rado 258 gyvūnai. Galimybės gyventi ir rasti jaukius namučius laukė 87 katės, 153 šunys, vienas šeškas, du ežiukai ir du balandžiai. Galime tik pasidžiaugti, kad šeimininkus ir naujus namus suradome 72 katėms, 124 šunims, balandžius perdavėme šiuos paukštelius auginantiems žmonėms, ežiukus išgydėme ir paleidome rastoje teritorijoje, namus šeimoje turi ir šeškiukas. Pasisekė ir vadinamiesiems bėgliams, kurie buvo pasiklydę ir trumpam apgyvendinti mūsų prieglaudoje, – 21 šuo ir 5 katės grįžo pas savo šeimininkus. Taip pat pernai buvo sterilizuota 17 kačių ir 22 suaugusios kalytės.

Prižiūrėti beglobius gyvūnus yra atsakingas ir daug atsidavimo reikalaujantis darbas. Ne visi tai supranta, ne visi palaiko. Balanso mūsų veikloje nėra. Vieni pritaria ir stengiasi padėti, kiti tik priekaištauja ir smerkia. Tačiau gyvūnai moka atsidėkoti ir tai viską atperka. Smagu stebėti, kaip į prieglaudą patekęs pasišiaušęs, baikštus laukinukas atsigauna, pasveiksta. Didžiulė pagarba ir dėkingumas žmonėms, kurie priima beglobį gyvūną į savo šeimas. Dauguma keturkojus priglaudusių šeimininkų prisipažįsta, kad gyvūnas jiems suteikia daug džiaugsmingų ir smagių akimirkų.

– Esate visuomeninė organizacija, dirbanti savanorystės principu, be jokio atlygio ir finansavimo. Ar dažnai sulaukiate geradarių paramos?

– Gerų, mylinčių gyvūnus žmonių tikrai yra nemažai. Esame labai dėkingi praėjusiais metais prieglaudą aplankiusioms ir parėmusioms įstaigoms bei pavieniams gyventojams. UAB „Stansefabrikken“ gyvūnų globos namams padovanojo tvoros segmentus, parduotuvė „Rimi“ visus metus mus rėmė maisto produktais. Nuoširdi padėka telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“, kuri padovanojo vaizdo stebėjimo kamerą. Už gyvūnams skirtus namus-būdas esame dėkingi UAB „Baltic Modules“. Maloniai nustebino ukmergiečių iniciatyvos prieš šventes rengti labdaros akcijas, raginimas paremti benamius šunis ir kates. Į tokias akcijas įsitraukė ir miesto bei rajono gimnazijos, pagrindinės mokyklos, net priešmokyklinio ugdymo įstaigos. Ačiū sveikatingumo klubui „Balansas“, kompanijai „SANITEX“, socialinio tinklo „Facebook“ grupėms „VILTIS“ bei „Padėk beglobiui gyvūnui“ už jų iniciatyvą ir pagalbą „Klajūno“ globotiniams.

Dėkojame visiems žmonėms, kurie mums atveža šiltų apklotų, pašaro, statybinių medžiagų, skiria pinigų…

Labai džiaugiamės už parodytą pasitikėjimą ir mums pervedamus 2 proc. savo pajamų mokesčio. Geradarių dėka pernai gavome 3 173 eurus. Didžiausia paaukotų pinigų dalis išleidžiama veterinarijos klinikų sąskaitoms apmokėti, prieglaudos įrengimui ir kasdieninėms gyvūnų reikmėms.

– Ką su gerų žmonių pagalba pavyko nuveikti III Antakalnio kaime įsigytose patalpose? Kokie darbai ir projektai laukia?

– Pernai buvo įvesta elektra, aptverta teritorija, įrengti pirmieji lauko voljerai, tvarkomas kiemas ir privažiavimas. Taip pat įsigijome automobilį, kuriuo galime pervežti gyvūnus.

Šiemet planuojame toliau tvarkyti patalpas ir aplinką, įrengti daugiau keturkojų laikymui skirtų vietų. Norime apšiltinti bent vieną iš garažų, nes dabar, žiemos metu, susirgusius gyvūnus savanoriai vežasi į savo namus. Šaltuoju metų laiku III Antakalnyje negalime laikyti ir kačių. Prieglaudoje lieka tik tos, kurios ir anksčiau gyveno lauke.

Mūsų planuose – ir pastato stogo keitimas. Deja, viską riboja lėšų trūkumas. Juk išsilaikome tik iš žmonių aukų, mums pervestų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat nedidelę sumą gauname iš miesto seniūnijos už jų sugautus ir mums perduotus gyvūnus. Norėtume šias paslaugas teikti ir šiemet.

Toliau ieškosime lėšų ir partnerių sterilizacijos programai „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ vykdyti, tęsime kačių namelių-šėryklų įrengimo projektą.

Kartu su rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru vykdome švietimo programą lopšeliuose-darželiuose bei mokyklose, skaitome paskaitėles vaikams, jaunimui apie atsakingą gyvūno priežiūrą, auginimą, žmogaus pareigą pasirūpinti silpnesniu už save.

Bendradarbiaudami su mokymo įstaigomis bei Darbo birža ir toliau skatinsime savanorius prisijungti prie mūsų veiklos – taip įgyjama patirtis dirbant komandoje, ugdoma atsakomybė, išmokstama spręsti sudėtingas situacijas, atsiranda suvokimas apie gyvūno poreikius ir kt.

– Esate paramos prašytojai, kam daugiausia išleidžiate pinigų?

– Būna periodų, kai gyvūnų globos namuose glaudžiasi per 60 globotinių. Visus juos reikia kažkur patalpinti, pamaitinti, pavedžioti, sutvarkyti patalpas, taip pat paskiepyti, duoti vaistų nuo blusų, galimų ligų. Visa tai reikalauja ir jėgų, ir lėšų. Vien veterinarinei priežiūrai per mėnesį turime skirti apie 800 eurų. Labai dažnai tenka gyvūnus operuoti, sveikstantiems prireikia kokybiškesnio ir brangesnio pašaro, vitaminų…

– Ne kartą esate užsiminusi, kad kai kurie žmonės kelia daugiau problemų negu gyvūnai. Kodėl taip teigiate?

– Mūsų tikslas – rūpintis beglobiais, benamiais gyvūnais ir turimomis lauko sąlygomis, labai ribotomis finansinėmis lėšomis, atsižvelgiant į veterinarijos gydytojų rekomendacijas, užtikrinti jų gerovę. Deja, situacija yra tokia, kad prieglauda nuolat perpildyta. Juk gyvūnų mes nemigdome, nepaisydami jų amžiaus stengiamės visus išgydyti. Todėl kartais tenka stabdyti naujų gyvūnų priėmimą. Tačiau pasitaiko tokių žmonių, kurie, nesuprasdami beglobių gyvūnų prieglaudos paskirties ir veiklos principų, patys neatsakingai ir žiauriai elgdamiesi su savo augintiniais, iš mūsų reikalauja neįmanomų dalykų. Jau kasdienybe tampa reikalavimai paimti augintinių atsivestus mažylius, pasenusius ir dėl to nebemielais, nereikalingais tapusius, emigruojančių šeimininkų paliekamus gyvūnus. Prieglaudos darbuotojams ir savanoriams tenka gilintis į gyvūnų globos įstatymus bei rašyti pareiškimus policijai.

Tikriausiai daugelis dar prisimena Lietuvos žiniasklaidoje ir net užsienyje nuskambėjusią istoriją apie buvusio mūsų globotinio Mobio nužudymą. Šį nusikaltimą įvykdęs Šventupės kaimo gyventojas buvo areštuotas ir gavo maksimalią tuo metu Lietuvoje taikytą 130 eurų baudą. Pasipiktinę tokiu vyriškio poelgiu, žmonės Šventupėje surengė piketą, ragindami stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais.

Taip pat mename konfliktą su viena moterimi, kuri su sutuoktiniu į prieglaudą atvežė ir savavališkai per tvorą įmetė savo augintinį. Kitą keturkojį jie paliko esant savanoriams. Dėl tokio ukmergiškių poelgio kreipėmės į pareigūnus. Jie nustatė, kad minėtieji asmenys dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimo bei savavaldžiavimo įvykdė administracinį nusižengimą ir skyrė baudą. VšĮ „Klajūnas“ dėl šių žmonių viešai pateikto šmeižto ir tuo įstaigai padarytos turtinės bei moralinės žalos ruošia dokumentus civiliniam ieškiniui.

Gruodžio pradžioje, vėlų šaltos žiemos vakarą, prie prieglaudos vartų kartoninėje dėžėje mums žinomas asmuo paliko dvi trijų mėnesių kalytes. Apie tai taip pat informavome policiją.

Prieglaudos darbuotojai ir savanoriai labai norėtų, kad tokie įvykiai nesikartotų, bet nuolaidžiauti neketiname.

Anądien mums paskambinęs vyras reikalavo, kad mes paimtume jo neva agresyvų šunį. Visų pirma, mes negalime tokio gyvūno laikyti ir rizikuoti savanorių, kurių dauguma moksleiviai, sveikata. Antra, šeimininkas pats turėtų ieškoti priežasčių, kodėl augintinis tapo piktas, agresyvus. Deja, paaiškėjo, kad šunį auginantys žmonės neturi laiko gyvūną vežioti pas veterinarus. Supratę, jog keturkoju šeimininkai vis tiek atsikratys, nuvažiavome jo pasiimti. Mūsų nuostabai, tai buvo mažo ūgio, jaunas, bet užguitas šunytis, kuris dėmesio stoką išliedavo rodydamas dantis. Pas mus jis labai greitai atsigavo ir niekada be reikalo net nesulodavo. Dabar jis jau turi naujus šeimininkus.

Pasitaiko, kai mums paskambina ir pareiškia: „Sterilizuokit mano katę, nes ji labai garsiai miaukia, iškastruokit šunį, nes aš neturiu pinigų“… Pirmiausia paklausiame, kam ėmėsi auginti gyvūną, jei negali juo tinkamai pasirūpinti? Vėliau kalbantis paaiškėja, kad jie paprasčiausiai neturi atsakomybės jausmo. O juk kiekvienas žmogus, prieš įsigydamas keturkojį, turėtų suvokti, kad tai – ne žaislas, jam prireiks ir dėmesio, ir gydymo, ir lėšų.

Neseniai į mus kreipėsi vienos seniūnijos socialinė darbuotoja, kuri prašė, kad iš vienišos močiutės paimtume jos auginamas keturias kates. Kai bandžiau jai paaiškinti, kad žiemą kačių į prieglaudą nepriimame, nes pastatas nešildomas, todėl čia labai šalta, moteris labai pasipiktino. Neva, kam tuomet reikalingi gyvūnų globos namai. Norime jai bei kitiems rajono gyventojams priminti, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą šeimininkai savo augintinius privalo patys tinkamai prižiūrėti iki jų gyvenimo pabaigos, reguliariai skiepyti, pasirūpinti sterilizacija.

Nors gyvūnų priėmimą į prieglaudą dažnai tenka riboti, jei tik turime laisvų vietų, neatsisakome priglausti ir žmonių atvežamų augintinių. Aišku, pageidaujame, kad gyvūnai būtų bent paskiepyti, nublusinti. O jei taip nėra, paprašome palikti pinigų. Tačiau tie, kurie nori atsikratyti keturkoju, nustemba tai išgirdę ir apšaukia mus, neva plėšikaujame, esame aferistai.

– Užsiminėte, jog kai kurios šalies savivaldybės skiria lėšų socialiai remtinų žmonių augintinių sterilizacijai, kastracijai. Ar Ukmergėje nesiruošiama pasekti šiuo pavyzdžiu?

– Vargu. Nors, kita vertus, jei tik būtų noro, atsirastų pinigų ir šiai iniciatyvai. Kiek žinau, tai daroma Kėdainių rajono, Vilniaus miesto savivaldybėse. Ir mūsų rajone yra sunkiai gyvenančių žmonių, kurie negali gyvūno prižiūrėti tik todėl, kad gauna menkas pajamas.

Kartais girdžiu pasakojant, kad kitose šalyse nėra nei valkataujančių gyvūnų, nei jiems skirtų prieglaudų. Tokia situacija ten, kur valstybė skiria pakankamai lėšų gyvūnų populiacijos mažinimui, o ir patys gyventojai yra sąmoningi.

Viskas priklauso nuo žmonių požiūrio. Jei kiekvienas suvoks, kad bet koks gyvas sutvėrimas reikalauja priežiūros ir rūpesčio, pasikeis ir situacija. Mes turime būti atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukiname. Tuomet neliks ir beglobių gyvūnų.

– Ačiū Jums už pokalbį.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • regina :
    aciu...daug kartu.....zinom ka reiskia ...pas mus raj.l.gaila nera gyv.priegl.o labai reiktu.,valdzia tuo klausymu abejinga....
  • Anonimas :
    Aciu siai gerai moteriai uz rupinimasi beglobiais.Ji pati geriausia.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas