Onkologinę ligą galima sutramdyti

Karolina DERBUTAITĖ

Onkologinės ligos diagnozė – skaudi žinia ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems. Nuo tada prasideda nerimo dienos, vizitai pas gydytojus ir ilgas gydymo procesas. Ir dažniausiai šios klastingos ligos simptomai pasireiškia tada, kai vėžys būna jau gerokai pažengęs. Kaip sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas, Lietuvoje apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis, kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 pacientų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. šalies gyventojų mirčių priežasčių yra vėžys.

„Tarp vyrų onkologinių susirgimų Lietuvoje šiuo metu pirmauja priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą medikams kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu. Daugiausia pacientų pasiglemžia piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys“, – teigia A. Česas.

Medikas įsitikinęs, kad šios sudėtingos ligos gydymo rezultatai priklauso nuo to, kaip anksti yra diagnozuojama onkologinė liga, nes ji per vieną dieną neatsiranda. Be to, prie teigiamų ligos gydymo rezultatų turi prisidėti ir pats pacientas. „Vėžio išgydyti 100 proc. negalima, bet svarbu tai, kad šiuolaikinių technologijų dėka ligą galima valdyti ir kokybiškai gydyti“, – sako gydytojas.

Genetiniai tyrimai

Vis daugiau žmonių gali išgelbėti keli svarbūs faktoriai – nuolatinis dėmesys ankstyvo vėžio diagnostikai, platesnis pacientų savimonės ir švietimo didinimas, medikų bendruomenės mokymas. Tačiau alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, bloga mityba, savęs neprižiūrėjimas anksčiau ar vėliau iššaukia šią ligą, paskatina jos atsiradimą.

„Didelę įtaką turi ir žmonių fizinis aktyvumas. Dabar situacija tokia, kad dauguma per mažai dėmesio skiria sveikatinimui ir aktyviam gyvenimui. Fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies-kraujagyslių ligų“, – tvirtina gydytojas A. Česas.

Jo teigimu, užkirsti kelią onkologinėms ligoms padeda universitetinių ligoninių Molekulinės diagnostikos skyriai, kuriuose tiriami genai, lemiantys genetinį polinkį sirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis. Genetiniai tyrimai atliekami sergančiam asmeniui bei jo artimiausiems giminaičiams. Jeigu nustatomi pokyčiai, būtinas papildomas sekimas, taikomos konk-rečios prevencinės priemonės.

Nėra paveldima

Kiekvienam onkologine liga sergančiam pacientui būna neramu dėl jo vaikų – ar jie taip pat sirgs, nes daugelis mano, kad onkologinė liga yra paveldima. „Tai visiškai netiesa, nes paveldimas ne pats onkologinis susirgimas, o polinkis sirgti vėžiu. Šios vėžio formos sudaro iki 10 procentų visų piktybinių susirgimų. Todėl genetikų tikslas – nustatyti, ar yra genetiniai pokyčiai asmens DNR, kurie didina riziką susirgti šia liga ne tik jam, bet ir jo vaikams, broliams, seserims“, – teigia Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas A. Česas.