Kaminų valymas – pelninga verslo idėja?

Nuosavame name gyvenanti ukmergiškė prisipažino, jog atėjus žiemos sezonui, kai kasdien tenka kūrenti krosnį, ją apima baimė dėl galimo gaisro. O jis, moters nuomone, gali kilti ir dėl prastai valomo kamino: „Pastaruoju metu ypač dažnai girdžiu apie gaisrus, kurių priežastimi tapo dūmtraukiuose užsidegę suodžiai. Kol buvo gyvas vyras, jis rūpinosi kamino priežiūra. Kai sutuoktinis mirė ir likau viena, turiu ieškoti, kas galėtų išvalyti susikaupiančius suodžius. Tenka samdyti žmogų, bet iš kur man žinoti, ar jis gerai atliko savo darbą. Viena tolima mano giminaitė pagal skelbimą surado kaminkrėtį, sumokėjo jam už darbą, o po kelių mėnesių name kilo gaisras. Dūmtraukyje degė suodžiai. Laimei, ugnį spėta užgesinti…“

Laikraščio skaitytojos nuomone, rajone turėtų būti atsakingi asmenys, gal ugniagesiai, kurie prieš kiekvieną kūrenimo sezoną patikrintų individualių namų dūmtraukius, kaminus. Taip pat, anot ukmergiškės, savivaldybėje galėtų įsisteigti speciali įmonė, kurioje dirbtų profesionalūs kaminkrėčiai. „Tuomet ir nelaimių būtų išvengiama, ir kaltų nereikėtų ieškoti“, – savo mintimis dalijosi miesto gyventoja.

Rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos direktorius Rimvydas Lukošius prisiminė, jog prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje veikusi savanoriška gaisrininkų draugija vykdė smulkių objektų kontrolę, atliko ūkines funkcijas. Jie montavo, remontavo žaibosaugos įrenginius, pildė gesintuvus ir vykdė jų kontrolę, mūrijo dūmtraukius ir pan. „Dabar taip pat kuriasi savanoriški ugniagesių junginiai, tačiau jie neatlieka ūkinių darbų“, – kalbėjo R. Lukošius. Jo teigimu, viena iš gaisrų prevencijos priemonių – laiku ir kokybiškai valyti dūmtraukius, taip pat krosnis kūrenti kokybišku kuru.

Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas pridūrė, jog kontroliuoti privačių gyvenamųjų namų ugniagesiai negali. „Mes neturime teisės savavališkai patekti į privačią teritoriją. Jei žmonės nenorės mūsų įsileisti, negalėsime patikrinti nei viduje esančių krosnių, nei dūmtraukių“, – aiškino D. Vyšniauskas. Ir pridūrė, jog Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra numačiusi ateityje Lietuvoje aplankyti per 260 tūkst. būstų ir patikrinti priešgaisrinę saugą. „Šiuo metu lankomės tik socialiai pažeidžiamų asmenų namuose, teikiame patarimus, montuojame dūmų detektorius“, – tęsė viršininkas.

Pasak D. Vyšniausko, dūmtraukius valyti būtina, tačiau ne visi tai nori daryti, nes šis darbas nėra pigus: „Kokybiškas kamino išvalymas gali atsieiti nuo 100 iki 200 eurų. Reikia ne tik mokėti tai daryti, bet ir turėti specialius įrankius. Žmonės dažniausiai dūmtraukius valo patys arba ieško, kas kuo pigiau tai atliks.“

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko teigimu, rajone nėra oficialiai kaminkrėčio paslaugas teikiančių asmenų ar įmonių. „Tai galėtų būti nebloga verslo idėja“, – susidomėti šia veikla siūlė D. Vyšniauskas.