Geriau mokėti pašalpas negu įdarbinti?

Praėjusiame rajono Tarybos posėdyje buvo teiktas svarstyti sprendimo projektas „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės 2018 metų užimtumo didinimo programos patvirtinimo“. Taip pat supažindinta ir su išsamia Ukmergės rajono darbo rinkos analize.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metų pradžioje Ukmergės rajone gyveno 35 372 žmonės (iš jų: 21 226 – mieste, 14 146 – kaime). Savivaldybės gyventojai sudaro 1,24 proc. visos šalies gyventojų. Per 2007–2017 metų laikotarpį Ukmergės rajono savivaldybėje gyventojų sumažėjo 20,24 proc. (šalyje – 12,33 proc.). Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. darbingo amžiaus gyventojai sudarė 58,97 proc. visų Ukmergės rajono gyventojų, o bedarbiai – 12,2 proc.

2017 m. sausio 1 d. Ukmergės rajone gyveno 20 858 darbingi asmenys: 10 708 – vyrai ir 10 150 moterų. Iš jų 16–24 metų darbingų – 2 030 vyrų ir 1 852 moterys, 16– 29 metų – 3 136 vyrai ir 2 705 moterys, vyresnių kaip 50 metų – 3 511 vyrų ir 3 531 moteris.

Per 2017 m. dešimt mėnesių Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriuje užregistruoti 3 174 bedarbiai. 2017 m. lapkričio 1 d. – 2 020. Iš jų 941 – kaimo gyventojas; 283 jaunimas (16–29 m.); 880 asmenys nuo 50 metų amžiaus; 554 – vyresni kaip 55 m.; 517 – ilgalaikiai bedarbiai; 150 – darbingo amžiaus neįgaliųjų.

2017 m. lapkričio 1 d. nedarbo lygis Ukmergės rajone sudarė 9,7 proc. (šalies vidurkis – 7,4 proc.).

Ilgalaikiai bedarbiai – socialinės rizikos asmenys

Analizėje pažymima, kad 2017 m. lapkričio 1 d. rajono socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 235 šeimos, auginančios vaikus, 415 socialinės rizikos suaugusių asmenų. Jie paprastai ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją, socialinius gebėjimus.

Dėl ilgalaikio nedarbo asmenys neturi motyvacijos dirbti, siaurėja jų bendravimo aplinka, dėl nuolat patiriamo streso atsiranda fizinės ir psichinės sveikatos problemų, jie tampa nuolatiniais socialinės paramos gavėjais. Ilgalaikis nedarbas pakeičia žmogaus mąstymą, neigiamai įtakoja savivertę, o tai sudaro kliūtis įsidarbinti.

Programos tikslas – skatinti užimtumą

Rajono savivaldybės parengtos programos tikslas – kuo didesnis gyventojų užimtumas, darbo įgūdžių ugdymas, bedarbių asmenų sugebėjimus ir galimybes atitinkančių darbų pasiūlymas, jų perkvalifikavimas, integravimas į darbo rinką ir kuo ilgesnis išsilaikymas joje, socialinės atskirties mažinimas.

Programa parengta konsultuojantis ir bendradarbiaujant su Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriumi, savivaldybės administracijos, seniūnijų darbuotojais, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Dokumente rašoma, kad „programos dalyviai – rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai; nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų; piniginės socialinės paramos gavėjai; asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Vilniaus teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo; prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Vilniaus teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo; grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Vilniaus teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos; turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga; asmenys, patiriantys socialinę riziką; asmenys, vyresni kaip 40 metų.“

Siekia suteikti laikiną darbą

Vykdant programą ilgalaikiams bedarbiams ir kitiems ieškantiems darbo asmenims siekiama suteikti laikiną darbą. Numatyta, kad 2018 metais jie tvarkys miesto, rajono ir gyvenviečių gatvių, pakelių teritorijas, vandens telkinių pakrantes, poilsio zonas, dirbs apželdinimo ir želdinių priežiūros darbus, prižiūrės neveikiančias kapines, socialines paslaugas teikiančioms organizacijoms ir įstaigoms padės teikti maisto, malkų ruošimo, aplinkos tvarkymo ir kitas paslaugas neįgalumą turintiems vienišiems ir senyvo amžiaus žmonėms, atliks smulkius remonto ir kitus kvalifikacijos nereikalaujančius darbus.

Planuota, jog šiais metais tam bus įdarbintas 101 asmuo.

Dotuojama valstybės biudžeto lėšomis

Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, pagal patvirtintą Specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodiką, taip pat iš savivaldybės biudžeto lėšų, darbdavių, kitų teisėtai gautų lėšų.

Pinigai iš valstybės biudžeto skiriami socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Šių metų programos rajone vykdymui buvo numatyta 360,4 tūkst. eurų.

Nurėžė daugiau nei pusę pinigų

Tarybos posėdžio metu svarstant pateiktą sprendimo projektą „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės 2018 metų užimtumo didinimo programos patvirtinimo“, dokumentą pristačiusi savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus vedėja Asta Leonavičienė informavo, kad išvakarėse gauta informacija, jog pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą rajonui skirta 174,3 tūkst. eurų – perpus mažiau negu tikėtasi.

Ji taip pat kalbėjo, jog kitoms savivaldybėms taip pat skirtos palyginti nedidelės sumos. Pavyzdžiui, Šalčininkų – 139 tūkstančiai, Švenčionių – 78 tūkstančiai eurų, ir tai rodo, jog lėšos užimtumo programai vykdyti gerokai „apkarpytos“ visame Vilniaus regione.

Pinigus nukreipė kitoms sritims?

Tarybos nariai siūlė kreiptis į ministeriją, kad vis dėlto būtų skirta reikalinga suma, tačiau savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėja Vida Butkevičienė paaiškino, kad to tikėtis neverta: „Kadangi prezidentė Dalia Grybauskaitė gruodžio 20 dieną pasirašė jai pateiktą ateinančių metų valstybės biudžetą, ministro įsakymu ir skiriamos lėšos, kurios jame nurodytos…“

Vedėja išsakė ir savo nuomonę, dėl ko skirta mažiau pinigų: „Manau, kad užimtumo didinimui lėšos sumažintos todėl, jog socialinei sričiai skirtų pinigų didesnė dalis yra nukreipiama darbui su rizikos šeimomis, paramai moksleiviams, didėja ir valstybės remiamos pajamos. Tad šiais metais užimtumo programos vykdymui teks skirti tik savivaldybės lėšas.“

„Gimtajai žemei“ V. Butkevičienė teigė, kad Užimtumo didinimo programos vykdymui 40 procentų lėšų skirdavo savivaldybė, 60 proc. – Darbo birža. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija minėtos programos vykdymui savivaldybei šiems metams atseikėjo 38 tūkstančiais eurų daugiau negu pernai. Tačiau ministerijai skyrus perpus mažiau lėšų, nebus Darbo biržos indėlio ir programos apimtys susitrauks, tai yra, bus įdarbinta mažiau žmonių negu planuota“, – paaiškino situaciją Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėja.