Tado Kosciuškos atminimui griaudėjo patranka

_{Jolita ŽURAUSKIENĖ}

_{„Valstiečių laikraščio“}_{korespondentė}

Ukmergėje, kaip ir prieš 200 metų, patrankos šūviais iškilmingai buvo pagerbtas Tadas Kosciuška – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę didvyris, vyriausiasis 1794 metų sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje vadas.

^{Siūlė įprasminti}

T. Kosciuškos mirties 200-ųjų metinių minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Kunigas Šarūnas Petrauskas Mišias aukojo ir už Karaliaus Mindaugo rinktinės įkūrimą bei atsikūrusią Ukmergės 1002 šaulių kuopą. Dvasininkas pašventino penkis T. Kosciuškos kryžius (išleistus Kauno sąjūdžio). Pagerbdami didvyrio atminimą, Ukmergės 1002-osios kuopos ir iš Vilniaus bei Kauno atvykę šauliai išsirikiavo prie paminklo Lietuvos nepriklausomybei.

Vėliau miesto gyventojai ir svečiai dalyvavo šiai datai skirtoje konferencijoje. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus rinkinių saugotojas Eduardas Brusokas skaitydamas pranešimą pabrėžė, kad T. Kosciuška, mūsų valstybės patriotas, kovojęs už Lietuvos ir kitų tautų laisvę bei demokratiją, deramai pagerbtas kitose valstybėse. Jo atminimui pastatyta memorialų, paminklų, jo vardu pavadinti parkai ir gatvės. (Lietuvoje T. Kosciuškos vardu pavadintos penkios gatvės). „Lietuviai, prisimindami 1794-ųjų balandžio 23-iosios vidurnaktį, kai Vilniaus rotušės aikštėje patrankos šūviu buvo paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, galėtų šį įvykį įprasminti ir toje vietoje pastatyti patranką su šiuo faktu liudijančiu užrašu. Tai būtų sveikintinas dalykas“, – teigė E. Brusokas.

Renginyje dalyvavęs VO „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys paantrino pranešėjui ir pridūrė, kad jau pribrendo laikas Vilniuje vietoje Petro Cvirkos paminklo pastatyti monumentą, skirtą T. Kosciuškai. „Gerbdami mūsų šalies didžiavyrius, mes stengiamės, kad Ukmergės rajone monsinjoro Alfonso Svarinsko parke (Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti) iki Vasario 16-osios būtų pastatytas riedulys, ant kurio stovės Vyčio Kryžiaus ordino Riteris. O vėliau parke iškils ir didinga Jėzaus Kristaus skulptūra, kurią išdroš tautodailininkas Rimantas Zinkevičius. Prašome geros valios žmonių prisidėti prie šių projektų įgyvendinimo“, – akcentavo R. P. Šaulys.

^{Prisiminė istoriją}

Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Raimondas Ramanauskas susirinkusiuosius nukeldino į 1817-uosius metus ir pristatė T. Kosciuškos atminimui skirtą gedulingų pamaldų Ukmergėje aprašymų rinkinį, kurį išvertė iš lenkų kalbos. Gedulingos pamaldos už T. Kosciušką Ukmergėje prieš 200 metų vyko lapkričio 29 dieną Pijorų bažnyčioje. „Įdomus faktas, kad šiemet, kaip ir prieš 200 metų, T. Kosciuškos mirties metinės paminėtos beveik tą pačią dieną. Pamaldos vyko beveik toje pačioje vietoje, kaip ir prieš du šimtmečius“, – sakė R. Ramanauskas. Muziejininko teigimu, gedulingų iškilmių aprašymo rinkinys liudija, kaip Ukmergėje buvo gerbiamas T. Kosciuška, turėjęs didžiulį autoritetą tiek tarp bajorų, tiek prastuomenėje. Pasak R. Ramanausko, bažnyčios, kurioje vyko pamaldos už mirusįjį, vidus buvo išpuoštas daugybe šviesų ir karinių trofėjų. Gedulingos pamaldos, prasidėjusios labai anksti, be pertraukų vyko iki vėlyvo vakaro ir buvo užbaigtos didžiosiomis mišiomis, lydimomis vokalinės bei instrumentinės muzikos. „Paminėjimas baigėsi iškilmingu velionio palaikų pagerbimu, gausiai šaudant patrankoms. Žmonės buvo susirinkę iš visos apskrities. Minia buvo tokia gausi, kad erdvioje bažnyčioje vos sutilpo žemvaldžiai, o prastuomenė vos tilpo prieš bažnyčią. Žmonės verkė, o tai reiškė tikrą liūdesį“, – gedulingų pamaldų, vykusių prieš 200 metų, aprašymą citavo R. Ramanauskas.

^Apdovanojo

Po konferencijos Ukmergės karo istorijos klubo 1-ojo LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimento atstovas Julius Zareckas Kraštotyros muziejaus kieme susirinkusiesiems pristatė klubą. Pagal tradicijas T. Kosciuškos atminimas buvo pagerbtas patrankos šūviu.

Per šv. Mišias pašventintais T. Kosciuškos kryžiais už istorinę pilietiškumo ir patriotizmo sklaidą buvo apdovanoti Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė ir muziejininkas R. Ramanauskas, VO „SOS Vepriuose“ direktorius R. P. Šaulys, Seimo narys Povilas Urbšys, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Renginį organizavo Ukmergės kraštotyros muziejus ir Ukmergės 1002-oji šaulių kuopa, bendradarbiaudama su VO „SOS Vepriuose“. Renginyje grojo Ukmergės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Ričardo Kamarausko.