Šalies medikai pripažįsta, kad sveikatos sistema serga

Praėjusį penktadienį Taujėnų dvare vyko Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) išplėstinis tarybos posėdis. Jame dalyvavo bemaž šimto įvairių gydymo įstaigų vadovai, kurie aptarė sveikatos apsaugos sistemai šiuo metu pačius aktualiausius klausimus. Į susitikimą su šalies medikais atvyko Seimo nariai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Valstybinės ligonių kasos direktorė Jūratė Sabalienė, Kainų ir klasifikacijos departamento direktorius Gintaras Kacevičius, kiti svečiai.

^{LGVS prezidentas – mūsų kraštietis}

„Gimtosios žemės“ kalbintas LGVS prezidentas dr. Kęstutis Štaras maloniai prisipažino, jog yra mūsų kraštietis, gimęs Taujėnuose. Šią vasarą lankydamas savo senelių kapus, jis užsuko ir į Taujėnų dvarą, kuris paliko labai gerą įspūdį. Todėl, svarstant, kur šiemet galėtų vykti gydytojų vadovų susitikimas, K. Štaras kolegoms pasiūlė susirinkti Ukmergės rajone. Pasak pirmus metus, nuo pavasario, LGVS vadovaujančio prezidento, anksčiau išplėstiniai posėdžiai, susirinkimai vykdavo sveikatos priežiūros įstaigų salėse. Šiemet buvo nutarta keisti formatą, aplinką. Dr. K. Štaras padėkojo VšĮ Ukmergės ligoninės vyriausiajam gydytojui Rimvydui Civilkai, padėjusiam organizuoti šį medikų bei politikų susitikimą.

^{Pasveikino ir Ukmergės rajono meras}

Pirmoje posėdžio dalyje aptarti einamieji, vidiniai asociacijos darbo klausimai. Tarybos nariai patvirtino pasikeitusius LGVS įstatus, diskutavo dėl lankstumo, atvirumo, į savo gretas priėmė naujus narius.

Po pertraukėlės, sulaukus gausaus būrio svečių, posėdžio dalyvius pasveikino Ukmergės meno mokyklos styginių instrumentų orkestras. Padėkojus už koncertą, į susirinkusiuosius kreipėsi LGVS prezidentas dr. K. Štaras. Jis trumpai pabandė įvertinti šiuos metus, 2017-uosius pavadinęs pokyčių metais. Taip pat sąjungos vadovas linkėjo daugiau dėmesio skirti sau, savo artimiesiems, kolektyvams, pakvietė visus bend-radarbiauti, būti pozityviems bei niekada nepraleisti tinkamo laiko, žodžio ir galimybių.

Ukmergėje apsilankiusius svečius sveikino ir rajono meras Rolandas Janickas. Jis priminė Taujėnų dvaro istoriją, užsimindamas apie čia kitados priimtus sprendimus, vykusius susitikimus, tvyrančią puikią aurą. Rajono vadovas palinkėjo medikams sėkmingo darbo ir perdavė mūsų rajono ligoninės administracijos visiems paruoštas dovanėles su ukmergietiškos duonos gaminiais.

^{„Nesitaikstysime su vadovais, kurie vadinami kyšininkais…“}

Didžiausio dėmesio posėdyje, aišku, sulaukė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kuris apžvelgė šių metų darbus, pasidalino įžvalgomis, atsakė į gydytojų vadovų pateiktus klausimus.

Ministras neneigė, jog jo laukia egzaminas, ir neaišku, ar po jo išliks savo poste. Pasak A. Verygos, jis pirmas ministras, kuris interpeliuojamas už tai, kad reikalauja vykdyti ankstesnių vyriausybių priimtus įstatymus. „Tai man yra garbė“, – pokalbyje su medikais atviravo ministras. Taip pat jis kalbėjo apie naujoves, pokyčius, kurie laukia sveikatos apsaugos sistemos ateinančiais metais.

A. Veryga užsiminė ir apie jo vadovavimo metu išjudintą vaistų politiką, medicinos įstaigų raginimą naudotis e. sveikatos sistema bei dėl to išryškėjusias problemas.

„Esame vienas iš sektorių, kuris ateinančiais metais gausime 12 procentų daugiau lėšų, tačiau būsime priversti pasikeisti“, – pabrėžė ministras.

Jo teigimu, susiformavęs Lietuvos medikų sąjūdis pademonstravo, jog kiekvieną iššūkį galima paversti galimybe. A. Veryga leido suprasti, kad atlyginimai medikams bus padidinti, tačiau ir iš jų bus daugiau reikalaujama.

Kalbėjo ministras ir apie peržiūrėtą valstybės investicijų programą, susitikimus su medicinos įstaigų steigėjais bei vadovais, raginimą užbaigti vykdomus projektus ir nepradėti naujų, gerai apsvarstyti visas investicijas ir nedaryti klaidų. Kad vėliau netektų uždarinėti renovuotų įstaigų ar atsisakinėti nuostolingų paslaugų. A. Verygos nuomone, visi turėtų iškelti sau klausimą: „Kokia mūsų ateities vizija?“ Ir atsisakyti to, kas ligonines finansiškai skandina.

„Netvarus sveikatos apsaugos įstaigų tinklas, per daug hospitalizacijų, nestipri pirminė grandis – šias problemas įvardija ir Europos Sąjungos ekspertai, lygindami sveikatos sistemų būklę ES šalyse“, – pabrėžė ministras.

Susitikime kalbėta ir apie vadovų atsakomybę. „Netoleruosime tų, kurie turi problemų su teisėsauga, nesitaikstysime su vadovais, vadinamais kyšininkais“, – be užuolankų kalbėjo A. Veryga.

Į ministrą dėl įvairių reikalų kreipėsi Pasvalio, Pakruojo, Marijampolės, Anykščių ir kitų rajonų gydymo įstaigų vadovai. Juos domino paslaugų indeksavimo, ligoninių išlikimo, gydytojų priėmimo į darbą, algų padidinimo klausimai. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas pažadų nedalino.

^{„Gydome simptomus ar ligą?“}

LGVS išplėstiniame posėdyje dalyvavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, kuri šias pareigas eina nuo lapkričio 24 dienos, pripažino, jog šalies sveikatos sistema serga. „Gydome simptomus ar ligą?“ – retoriškai klausė viešnia, pridurdama, jog algų padidinimas – tai tik simptomas, bet ne diagnozė. Taip pat Seimo narė kalbėjo apie parengtus įstatymus, jų pakeitimų projektus.

Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, prieš keletą dienų vykusiame posėdyje pritarta patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimui ir įstatymo papildymo projektui. „Nors pasirengti įstatymo įgyvendinimui buvo numatytas beveik pusantrų metų terminas, tačiau dar nėra tinkamai pasiruošta įgyvendinti minėtame įstatyme numatytus maksimalius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminus. Neveikia pilna apimtimi išankstinė pacientų registravimo sistema, neatliktas gydytojų darbo krūvių ir pacientui skiriamo laiko įvertinimas, pacientų srautai, nebaigta tvarkyti siuntimų pas specialistus tvarka, nesumažintas perteklinis pacientų siuntinėjimas dėl biurokratinių procesų ir t. t.“, – vardijo problemas A. Kubilienė.

^{Seimo narys kritikavo ministrą}

Į susitikimą su gydymo įstaigų vadovais taip pat atvyko ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas. Jis daugiausia kritikos pažėrė sveikatos apsaugos ministro adresu. Seimūno nuomone, ministerijos savivalė turi baigtis, nes pastaruoju metu padaryta daugybė klaidų, kurias bandoma pateikti kaip gerą darbą.

Nevyniodamas žodžių į vatą A. Matulas klausė: „Kam atstovauja sveikatos apsaugos ministras?“ Bandydamas atsakyti į savo klausimą, Seimo narys piktinosi, kad medikų sąskaita kamšomos biudžeto skylės. A. Matulo teigimu, Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF) pinigų yra pakankamai, tačiau lėšų perteklius nukreipiamas į valstybės biudžeto rezervą, t. y. atiduodamas Finansų ministerijai. Tuo tarpu prasiskolinusioms ligoninėms bei medikų algoms pinigų neatsiranda.

Seimo narys piktinosi tuo, jog ministras džiaugiasi įdiegta e. sveikatos sistema, nors ji neveikia. A. Matulas įsitikinęs, jog kuriant šią sistemą buvo plaunami pinigai. Taip pat jis apgailestavo dėl netolygaus įstaigų finansavimo, neva didžiąją dalį lėšų pasidalina vos dvi šalies klinikos, o visiems kitiems tenka gerokai mažiau.

Sveikatos reikalų komiteto narys ragino gydytojus priimti rezoliuciją ir joje reikalauti spręsti atlyginimų, medicinos įstaigų aprūpinimo, specialistų nukreipimo į regionines ligonines klausimus bei įvardinti kitas problemas. „Neturite leisti, kad ministerija šitaip elgtųsi“, – reziumavo A. Matulas.

^{Lietuvos medikų sąjūdžio neįtakojo politika}

Susitikime dalyvavęs jo kolega, Sveikatos reikalų komiteto narys Raimondas Martinėlis buvo taikesnis. Jis pasveikino buvusius savo kolegas, nes ir pats prieš 15 metų priklausė gydytojų vadovų sąjungai, ėjo Rokiškio rajono ligoninės direktoriaus pareigas. Šią kadenciją į Seimą išrinktas medikas kvietė visus bendram darbui.

Bendradarbiauti ir vienytis pokyčiams ragino ir Taujėnuose svečiavęsis Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos narys gydytojas Vaidotas Grigas. Jo teigimu, sąjūdis negimė įtakotas politikos, ir jam priklausantys žmonės nėra nusiteikę nuversti sveikatos apsaugos ministrą. „Mūsų tikslas – suburti žmones, komunikuoti, siūlyti idėjas, kad sprendimai gimtų ne iš viršaus, o iš apačios“, – kalbėjo V. Grigas, pripažindamas, jog sveikatos sistema išties bando numirti…

^{PSDF biudžeto lėšos didėja}

Ateinančių metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto aktualijas ir perspektyvas apžvelgė Valstybinės ligonių kasos vadovė J. Sabalienė. Ji pristatė patobulintą PSDF biudžeto projektą, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Pristatydama skaidres, pranešėja informavo, kad ateinančiais metais sveikatos draudimo fondą sudarys apie 1,8 mlrd. Eur, o jo išlaidos, palyginti su 2017 m. PSDF biudžetu, padidės 7 proc. arba 116,9 mln. Eur.

„Rengiant patobulintą projektą, atlikti šie esminiai pakeitimai: 6 mln. Eur daugiau tikimasi surinkti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, 10 mln. Eur padidinta valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui suma. Iš viso šie asignavimai 2018 m. sudarys 29,3 mln. Eur. Dalį šių lėšų – 2,6 mln. Eur – numatoma skirti Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti – B tipo meningokokinės infekcijos vakcinai įsigyti, o likusi suma – 7,4 mln. Eur – atiteks asmens sveikatos priežiūros paslaugoms“, – aiškino J. Sabalienė.

Didžiąją dalį augančių PSDF biudžeto lėšų numatyta paskirstyti šioms sritims: 85 mln. eurų (7,7 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 19,3 mln. eurų (6,6 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 2,9 mln. eurų (6,2 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.

Baigdama savo pasisakymą J. Sabalienė palinkėjo visiems dirbti taip darniai, kaip scenoje griežė Ukmergės meno mokyklos styginių ansamblis.

^{Dalinosi įspūdžiais iš konferencijos}

Susitikime taip pat dalyvavo ukmergiškis, Valstybinės ligonių kasos Kainų ir klasifikacijos departamento direktorius G. Kacevičius, kuris pašmaikštavo, jog Taujėnų dvare jaučiasi kaip namuose.

Jis susirinkusiuosius supažindino su naujausiomis DRG (giminingų diagnozių grupių sistema, pagal kurią galima įvertinti sveikatos priežiūros išlaidas remiantis pacientų klasifikacija pagal demografinius, diagnostikos ir terapeutinius požymius – aut. past.) tendencijomis, pasidalino informacija iš tarptautinės DRG organizacijos 33-iosios konferencijos. Jos rengiamos kiekvienais metais, iš įvairių žemynų suvažiavę atstovai dalinasi savo patirtimi. Šiemet ši konferencija vyko Australijoje. Šiame žemyne veikia apie 1 300 ligoninių, iš kurių 600 yra privačios. Taip pat G. Kacevičius pasakojo apie mažų gydymo įstaigų su 15–20 lovų privalumus, kitų šalių patirtį tobulinant sveikatos apsaugos sistemą.

Pasibaigus oficialiai daliai LGVS narių susitikimas Taujėnų dvare tęsėsi prie kavos puodelio, tarpusavyje ir su svečiais diskutuojant sveikatos priežiūrai aktualiausiais klausimais.

 

Dainiaus VYTO nuotraukos