Įsigijusieji knygą norėjo gauti ir autoriaus autografą.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

„Lietuvoje yra tokia problema: kai tautai gresia pavojus, ji susiburia, kai tauta yra nepriklausoma – ji išskysta“

Ukmergės kraštotyros muziejuje vyko Kovo 11-osios Akto signataro, profesoriaus Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas. Į susitikimą su ukmergiškiais atvyko ir Kovo 11-osios akto signataras Bronislovas Kuzmickas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius.

 Mokslininkas ir politikas

B. Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Trakų rajone, Aukštadvaryje. Mokėsi Alytaus ir Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. 1959 m. baigęs Maskvos universitetą, dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, 1964–1992 m. – Vilniaus universitete (nuo 1969 m. tapo docentu, o 1976 m. – profesoriumi). Dėstė visuotinę filosofijos istoriją. 1965 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato, o 1973 m. – daktaro disertacijas.

Profesorius yra monografijos „Kultūrų sąveika“ autorius, parašė knygas „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“, „Esė apie mąstytojus“, „Renesanso filosofijos metmenys“ ir kitas. Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje bei Prancūzijoje, benraautoris. Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“.

1988 m. birželio 3 d. tapo Lietuvos Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu, o pirmame Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime buvo išrinktas Seimo tarybos nariu. 1989 m. kovo mėnesį tapo TSRS liaudies deputatu, TSRS Aukščiausios Tarybos nariu, jos Seniūnų tarybos nariu bei Sąjūdžio remtų deputatų Maskvoje koordinatoriumi. 1990 m. vasario mėn. išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nariu, su kitais signatarais pasirašė Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktą.

Knyga pristatoma visoje Lietuvoje

Knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymo renginį moderavo A. Dudavičius. Jis sakė, jog Ukmergė – dešimtas Lietuvos miestas, kuriame yra pristatoma knyga. Į tokius renginius vyksta didelė komanda – Seimo nariai, Kovo 11-osios Akto signatarai, visuomeninių organizacijų atstovai, „Versmės“ leidyklos, kurioje buvo išspausdintas leidinys, vadovas, knygos autoriaus bendraminčiai.

Mūsų mieste viešėjo kiek mažiau žmonių, kadangi kai kurių turėjusių atvykti planus pakoregavo pasikeitusios aplinkybės.

A. Dudavičius pristatė knygos leidimo aplinkybes, autoriaus asmenybę, jo veiklos ir požiūrio išskirtinumus.

B. Kuzmickas prisiminė tą laikotarpį, kai kūrėsi Sąjūdis, pasidalino mintimis apie Atgimime dalyvavusius bendražygius.

Nevengė aštrių vertinimų

Profesorius B. Genzelis visada turėjo savo nuomonę, nevengė ją aštriai išsakyti ir susitikime su ukmergiškiais. Jis pastebėjo: „Lietuvoje yra tokia problema – kai tautai gresia pavojus, ji susiburia, kai tauta yra nepriklausoma – ji išskysta. Taip buvo devynioliktame amžiuje, taip atsitiko ir dabar.“

Jis teigė, jog rašė knygą apie daugumą žmonių, kurie jau iškeliavę Anapilin. „Aš juos labai gerai pažinojau, daugelį metų bendravau – nuo Justino Marcinkevičiaus iki monsinjoro Alfonso Svarinsko. Ir jiems visiems rūpėjo lietuvybė. Bet dabar atsiranda tokių, kurie šiuos iškilius žmones šmeižia.“

Jis pabrėžė, kad kai kurie dabartiniai veikėjai nuvertina, niekina valstybės kūrėjus juos išvadindami „psichiniais ligoniais“, „nevykėliais daktarais“ ir panašiai: „Savo rašliavas jie grindžia žodžio laisve – ką noriu, tą rašau. Bet juk turi būti ir atsakomybė – Povilas Višinskis savo 1906 metais išleistoje knygelėje „Kokios mums reikia konstitucijos“ rašė, jog demokratija be piliečių atsakomybės išsigims į anarchiją. Dabar matome, kad jis buvo teisus.“

B. Genzelis išvedė paraleles tarp sovietinių laikų ir dabarties: „Tada nebuvo galima kritikuoti komunistų partijos, dabar negali kritinio žodžio pasakyti apie Europos Sąjungą.“

Knygos autorius vardijo pastarųjų kelių vyriausybių ministrų pavardes, kurie, anot jo, vietoje to, jog vystytų, gerintų savo kuruojamų sričių darbą, jas sužlugdė.

Profesorius prisiminė kelis faktus, kai buvusių vyriausybių ministrai bandė susidoroti su žymiausiais kultūros veikėjais ir kartais jiems tai pavykdavo.

B. Genzelio nuomone, dabartiniai politikai nesirūpina lietuvių kalbos išsaugojimu ir taip griauna ne tik lietuvybės, bet ir valstybės pamatus.

Kalbėta ir kitomis temomis

Susitikimo metu buvo kalbama ir kitomis temomis. Viena jų – gatvių pavadinimų keitimų, paminklų griovimo vajus. „Tai gal reikėtų nugriauti ir Seimą, nes jis buvo statytas sovietmečiu, taip pat nuversti Vyriausybės rūmus, nes ten buvo centro komitetas?“ – retoriškai klausė B. Genzelis.

Renginio metu norintys galėjo įsigyti knygą „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“, autorius su malonumu ją pasirašė.

Knygą pristatė A. Dudavičius, sėdi (iš kairės) B. Genzelis, B. Kuzmickas.

AUTORĖS nuotraukos

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas