Jasiuliškiečiai parengė šokį, inscenizuojantį lino kelią.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Rudenėlio šventėje – ir Lino sakmė

Vilma BELAPETRAVIČIENĖ

Kaip ir kiekvienais metais Jasiuliškių socialinės globos namuose šurmuliavo Rudenėlio šventė. Šį kartą ji buvo netradicinė. Vyko darbščiausiųjų pagerbimas, o po jo – meninė, vaidybinė kompozicija. Šį renginį skyrėme Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Šventėje pasveikinti daržininkai, bulvių skutėjai bei aplinkos tvarkytojai. Užimtumo specialistė Alvira Paškevičienė eilėmis pristatė savo darbininkus, o direktorius Vilius Petrauskas dėkodamas kiekvienam įteikė atminimo dovanėlę. Po sveikinimų visi stebėjo sakmę apie liną.

Meninę kompoziciją „Lino sakmė“ vedėjos – socialinės darbuotojos Regina Nugarienė, sukūrusi scenarijų, ir Veronika Jackūnienė, sunešusi ir pristačiusi visus lino darbams skirtus senovinius įrankius, pradėjo poeto Bernardo Brazdžionio žodžiais.

Turbūt kiekvienam savo kraštą mylinčiam žmogui svarbu išsaugoti ir puoselėti senovės kaimo papročius, tradicijas. Prieš porą metų abi šios darbuotojos apžvelgė ilgą rugio kelią, o šį kartą atgaivino ir priminė senąsias linų augimo tradicijas nuo sėklelės iki išaustos drobelės, meninėmis formomis parodė pagrindinius linų darbus.

Linas Lietuvoje pradėtas auginti maždaug prieš 4 tūkstančius metų. Nuo žilos senovės rugys ir linas buvo šventi augalai, jie nusipelnė didžiausios pagarbos ir meilės, nes maitino ir rengė žmones.

„Nė vienas augalas tiek kančių neiškenčia, kaip linas“, – taip sakydavo seni žmonės. „Linelį raunu ne viena“, – dainuojama liaudies dainose. Rugys yra vadinamas vyrų augalu, o linas – moterų, nes visus su šiuo augalu susijusius darbus atlieka moterys. Ir visada – su daina. Pagal atliktų darbų kokybę vyrai spręsdavo apie mergeles…

Didysis lino kelias prasideda nuo sėjos. O baigiasi jis, kai darbščių mergelių rankomis suverpti siūlai įsikūnija į jų išaustos drobės ritinį ir į kraičio skrynią sugula įmantriausių raštų senoviniai lininiai audeklai, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės… Lino kelias – ne tik kančios, bet ir džiaugsmo kelias, jei darbai atliekami su džiaugsmu.

Pristatant visuomenei meninę kompoziciją daug padirbėjo rengėjos Regina ir Veronika, šokius, inscenizuojančius lino kelią, šoko ir vaidino Jasiuliškių socialinės globos namų gyventojos Raimonda, Zita, Danguolė, Rimutė, Solventa ir Liucija. Rūbus siuvo siuvėja Inga, verpstes gamino Jonas Povilavičius, mintuvę – stalius Kazimieras Valiulis, sceną puošė Vaiva Žakavičienė. Už muziką dėkojame Genadijui, Daivai ir Kazimierui Šermukšniams bei Svetlanai Karveckaitei.

AUTORĖS nuotrauka

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas