Ūkininkus pykdo ir gamta, ir politikai

Lietui pradėjus merkte merkti rajono žemes ir darbo sąlygoms tapus ypač sudėtingomis, Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša bei Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Karolina Valaišienė nutarė sukviesti ūkininkus ir pasitarti, kokių veiksmų imtis. Susirinko daugiau kaip 80 žemdirbių, kurie vos sutilpo Kultūros centro trečiame aukšte esančioje salėje. Susirinkime dalyvavo ir savivaldybės administracijos atstovai – Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys bei vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas.

„Susidomės, kai prieš rinkimus vėl reikės užimti kėdę“

Pradėdamas renginį A. Valaiša reziumavo: „Kai kvietėme atvykti, tikėjomės, kad ateis dešimt–penkiolika žmonių, tačiau tai, kad jūsų yra tiek daug, reiškia, jog problema labai didelė ir visiems aktualus šis klausimas.“

Žemdirbių asociacijos pirmininkas sakė, kad šįmet užderėjo rekordinis derlius. Deja, kai jau reikėtų kalbėti apie rudeninę sėją, tenka konstatuoti, kad 40 procentų žemės ūkio kultūrų dar yra laukuose, kur greičiausiai ir liks. „Pikta, kad mūsų valdžia rengia visokias gaidžių lenktynes, o nesiteikia atvykti į kaimus susipažinti su esama sudėtinga situacija, kaip verčiasi ūkininkai, aptarti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų arba bent moraliai paremti. Tikriausiai kaimo žmonėmis susidomės tada, kai prieš rinkimus vėl reikės užimti kėdę“, – ironizavo A. Valaiša.

Jis akcentavo, kad ypač sunki smulkesnių ūkininkų padėtis – neturėdami savos technikos, nesulaukia ir stipresniųjų pagalbos, nes šie taip pat dar nenuėmė derliaus.

Be to, šįmet nepasėjus žieminių kultūrų, kitais metais gresia vėl patirti didelių nuostolių.

A. Valaiša kalbėjo ir apie tai, kad dauguma ūkininkų yra sudarę sutartis su tiekėjais dėl derliaus pardavimo, tad jo nenuėmus gali grėsti sankcijos. Taip pat iškilo grėsmė, jog neturint pajamų, nebus už ką atsiskaityti su trąšų, kuro tiekėjais, grąžinti kreditus.

Asociacijos pirmininko nuomone, viena išeičių, kad būtų išvengta sankcijų – rajone paskelbti ekstremalią situaciją. Tokių veiksmų turėtų imtis į neeilinį posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos nariai.

Paskelbus ekstremalią situaciją būtų nusižengta įstatymams

Susirinkime dalyvavę S. Stimburys ir V. Rabazauskas teigė, jog visi rodikliai, kada galima skelbti ekstremalią situaciją, yra numatyti teisės aktuose. Viena sąlygų – kritulių kiekis turi du–tris kartus viršyti numatytas normas. „Tačiau Hidrometeorologijos stoties duomenimis, per pirmas penkias rugsėjo dienas rajone iškrito tik 39 milimetrai kritulių, o norma – 64 milimetrai“, – aiškino V. Rabazauskas. Ir paminėjo dar vieną būtiną faktorių – toks užlietas plotas turi apimti du trečdalius savivaldybės teritorijos, tačiau taip irgi nėra.

Susirinkusieji suabejojo meteorologų pateikiamais skaičiais – jie samprotavo, kad jais vadovaujantis reikia daryti išvadą, jog šis ruduo yra netgi sausas…

Vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai siūlė kitą išeitį – skelbti ne ekstremalią situaciją, bet pripažinti ekstremalų įvykį tam tikroje teritorijoje – pavyzdžiui, ūkininko lauke. Tokiu įvykiu laikoma, kai meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį, pažeidė didesnį nei dešimties hektarų plotą. Kad būtų pripažintas ekstremalus įvykis, reikiamais dokumentais turėtų pasirūpinti patys ūkininkai.

V. Rabazauską papildė S. Stimburys. Anot jo, ekstremali situacija – ne panacėja, niekas „maišo pinigų neatneš“: „Aš irgi ūkininkauju, man taip pat aktualus šis klausimas. Panašios situacijos nebuvo gal 20–30 metų, tad turime galvoti, ką realiai galime padaryti.“

Vedėjas teigė, kad svarbiausia – jog ūkininkai nesulauktų sankcijų dėl sutarčių ir įsipareigojimų nevykdymo. „Pirmiausia – iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, nes kiekvienas esame deklaravę pasėlius. Dėl to ūkininkui reikėtų kreiptis į seniūniją, tuomet seniūnas ar specialistai apžiūrės, kokie plotai sunaikinti, ir išduos tai liudijančią pažymą. Dar gavus meteorologijos tarnybos dokumentą apie kritulių kiekį bei parašius prašymą, šiuos dokumentus reikėtų pateikti Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Tuomet sankcijos dėl nenuimto derliaus nebūtų taikomos“, – siūlė S. Stimburys.

Jis taip pat žadėjo, kad savivaldybės administracija pasiruošusi pagelbėti, jei tiekėjai griežtai reikalaus atsiskaityti – bus bendraujama savivaldybės lygmeniu, apeliuojant į tai, jog dėl nepalankių gamtos sąlygų ūkininkams kilo sunkumų.

Kalbėdamas apie galimybę nuostolius padengti Europos Sąjungos lėšomis, S. Stimburys tokios perspektyvos nematė – anot jo, net pietinėms Europos valstybėms, kurios kenčia dėl gamtos stichijų, nežadamos išmokos.

Melioracijos sistema – sukiužusi

Ūkininkai įvardijo dar vieną priežastį, kodėl semiami jų laukai: palijus lietui, žemę užtvindo dėl sukiužusių ir neveikiančių melioracijos įrenginių išsilieję upeliai ir grioviai. Tačiau savivaldybės administracijos atstovas negalėjo prižadėti, kad melioracijos sistema bus tvarkoma. Jis teigė, jog melioracija rengta prieš 40–50 metų, jai atkurti reikėtų bent 20 kartų daugiau lėšų negu skiriama. Vedėjas taip pat paragino ūkininkus ne tik reikalauti, bet ir patiems tvarkytis griovius. Tuomet žemdirbiai pradėjo žerti priekaištus dėl gamtosaugininkų reikalavimų – jei nukerta kokį krūmyną, už tai ūkininkai baudžiami. S. Stimburys patarė gauti leidimus ir tuomet tvarkytis legaliai.

Valdžia atitrūkusi nuo realybės?

Užklupti nepalankių oro sąlygų, susirinkusieji neslėpė nepasitenkinimo ir valdžia – nuo rajono iki aukščiausios. Jų nuomone, valdininkai yra atitrūkę nuo paprastų žmonių problemų, atsitikus nenumatytiems įvykiams negali ar nenori imtis reikiamų priemonių. Žemdirbiams atrodo nelogiški kriterijai, reglamentuojantys ekstremalios situacijos ar ekstremalaus įvykio paskelbimą: „Tegu ministras (žemės ūkio – aut.) atvažiuoja ir pamato, kad vandens apsemtuose laukuose plaukia išgulę javai, jog yra užsėtų ir mažesnių negu dešimt hektarų plotų.“

Kreipsis į įvairias institucijas

Susirinkimo metu Ukmergės rajono žemdirbių asociacija priėmė rezoliuciją „Dėl ekstremalios padėties Ukmergės rajone“. Joje rašoma: „Rugsėjo 13 dieną rajono ūkininkų prašymu buvo organizuotas žemdirbių susirinkimas. Jo metu buvo svarstomas pagrindinis klausimas – dėl meteorologinių reiškinių pripažinimo nenugalima jėga žemės ūkyje. Ūkininkai kalbėjo apie ekstremalią situaciją laukuose. Jokia technika negali dirbti lauko darbų dėl labai didelio kritulių kiekio. Rajono laukuose likę apie 40 proc. derliaus. Žemdirbiai nuogąstavo, kad jo nepavyks nukulti. Ypač pragaištingos oro sąlygos susidarė šiuo metu.

Ukmergės hidrometeorologijos stoties duomenimis, rugpjūčio mėnesio kritulių norma yra 74 mm, o gavome 143,9 mm. Per 14 rugsėjo dienų iškrito jau viso mėnesio norma.

Baimindamiesi sankcijų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, VšĮ „Ekoagra“, trąšų, cheminių medžiagų tiekėjų bei grūdų supirkėjų, rajono žemdirbiai reikalauja: 1. Skubos tvarka sukviesti rajono Tarybą į posėdį. 2. Įvertinti susidariusią situaciją ir ją vertinti ekstremalia. 3. Žemės mokestį sumažinti 50 proc. 4. Avansines išmokas mokėti nuo spalio 1 d. 5. Padidinti dyzelino žemės ūkiui normas. 6. Netaikyti sankcijų dėl nepasiektų investicinių projektų rodiklių ir ekologinės produkcijos nepateikimo į rinką.“

Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė K. Valaišienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad šis raštas bus siunčiamas savivaldybei bei visoms su žemės ūkiu susijusioms institucijoms.

Ji taip pat kalbėjo, kad pirmadienį Žemės ūkio rūmuose vyks Tarybos posėdis, kurio metu bus nagrinėjamas klausimas dėl meteorologinių reiškinių pripažinimo nenugalima jėga žemės ūkio augalininkystės produkcijai išauginti Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių rajonuose. K. Valaišienė teigė, jog bus siekiama, kad būtų svarstoma ir Ukmergės rajono situacija.

Dainiaus VYTO nuotraukos