Tremtiniai aplankė Ukmergės dvarus

Tamara REINGARDTIENĖ

Šiais metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Ukmergės filialo nariai nusprendė aplankyti mūsų rajone esančius dvarus, susipažinti su jų gyvenimu, kultūra.

Pirmiausia vykome į Radvilų giminės atstovų įkurtą ir su pertraukomis jų valdytą dvarą Taujėnuose. 1785 m. Marija Viktorija Radvilaitė ištekėjo už LDK sekretoriaus grafo Benedikto Marikonio. Jam Taujėnų dvaras atiteko kaip žmonos kraitis. Grafas pagal italų architekto Piero de Rosso projektą 1802 m. pastatė klasicistinio stiliaus rūmus ir įveisė angliško stiliaus parką, kuriame tarpukario laikais buvo didžiausi Lietuvoje gėlynai. Po B. Marikonio mirties Taujėnų dvaras vėl atiteko Radviloms. Dvaras visada garsėjo turtingumu ir prašmatnumu. Rūmų interjeras buvo gausiai papuoštas Radvilų giminės portretais ir skulptūromis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais. Būta turtingos bibliotekos. Paskutiniai dvaro šeimininkai buvo Karolis Radvila su sūnumi Konstantinu. Šis Taujėnų dvare gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. 1940 m. K. Radvila sovietų valdžios buvo ištremtas iš Lietuvos ir mirė tremtyje.

Iki šiol išlikęs dvaro svirnas, kuriam daugiau kaip 250 metų. Didžiausia apie 25 ha plotą užimančio parko vertybė – seni ąžuolai.

Tarpukario metais įgyvendinus žemės reformą, Taujėnų dvarui buvo palikta 80 ha. Dvaras ėmė nykti, Žemės ūkio bankas 1940 m. paskelbė varžytines.

Po Antrojo pasaulinio karo dvare buvo tarybinio ūkio raštinė, darželis, gyveno žmonės. Per kelis dešimtmečius pastatas buvo apleistas ir nualintas.

1997 metais Taujėnų dvarą įsigijo privatūs asmenys. Jie ne tik prikėlė pastatus naujam gyvenimui. Dvaras tapo viena iš gražiausių Ukmergės lankytinų vietų. Mus pasitiko ir įdomiai ekskursiją vedė viena iš dvaro šeimininkių.

Toliau kelias mus vedė į Užulėnio kaimą, kuriame 1874 m. rugpjūčio 10 d. gimė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jo gimtosios sodybos vietoje likę tik pamatai, o ją primena maketas.

Iš Užugirio dvare ekskursiją surengusios muziejininkės labai daug sužinojime apie mūsų valstybės kūrėją, prezidentą A. Smetoną, jo įkurtą dvarą. Viešnagė Užugiryje tarsi tapo LPKTS Ukmergės filialo projekto „Jie kūrė valstybę“ dalimi.

1934 m., švenčiant prezidento jubiliejų, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas išleido specialius Dovanos ženklus, kurių vienas kainavo 5 litus. Juos platinant surinkta nemaža pinigų suma, už juos 1935 m. nupirkta apie 80 ha žemės. Pridėjus 25 ha miško, kurį A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras, suformuotas apie 110 ha sklypas, kuris pavadintas Užugirio kiemu.

1935 m. architektas Feliksas Vizbaras suprojektavo dvaro pastatus bei kruopščiai prižiūrėjo statybos darbus. Pastačius gyvenamuosius rūmus, A. Smetona su šeima pirmą kartą savo ūkyje vasarojo 1937-iais. Netoli rūmų pastatyti mediniai namai kumečiams. Visi gyvenamieji ir ūkiniai pastatai buvo įrengti tvarkingai ir skoningai. Prezidentas Užugirio kieme lankydavosi dažnai, vasarą atostogaudavo, švęsdavo Antanines. Deja, A. Smetona dvaru spėjo pasidžiaugti tik kelias vasaras. 1940 m., okupavus Lietuvą sovietams, Užugirio kiemo dvaras buvo nacionalizuotas.

Labai džiugu, kad sovietiniais laikais nuniokotas dvaras prikeliamas naujam gyvenimui. 2008-iais jį perėmus rajono savivaldybei, atlikta dalinė dvaro rūmų restauracija. Jų ateitis siejama su poilsio ir turizmo paslaugas teikiančiu istoriniu-rekreaciniu objektu.

Aplankę A. Smetonos vasaros rezidenciją grįžome į Užulėnį, buvusią A. Smetonos vardo mokyklą. Ji pastatyta 1935 metais ir buvo viena moderniausių Lietuvoje pradinių mokyklų. Nuo 2003 m. čia įsikūrė Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas. Lydimi muziejininkės pasivaikščiojome po pastatą, sužinojome nemažai naujo, prisiminėme jaunystę, mokyklos laikus, o kai kurie – ir savo darbo vietą mokykloje.

Užulėnyje įsikūrusiame edukaciniame centre dalyvavome programoje „Mėgstami prezidento valgiai“.

Toliau vykome į Siesikus. Dvaro sodyba Siesikų ežero pietiniame krante – tai tvirtovei būdingų bruožų turinti pilis-rūmai. Mus pasitikęs nuoširdus ir malonus dvaro šeimininkas papasakojo apie savo siekį prikelti pilį naujam gyvenimui. Tai jau ir vyksta. Su meile ir užsidegimu jis pasakojo apie pilies istoriją, savo planus ateičiai, aprodė vykdomus darbus. Reikia džiaugtis, kad taip atgimsta senove dvelkiantys dvarai, pilys.

Pasisėmę dvasinio peno, su gera nuotaika grįžome namo. Už vykdomus projektus, mums organizuojamas ekskursijas, edukacines programas esame labai dėkingi LPKTS Ukmergės filialo valdybai ir jos nenuilstančiai pirmininkei Aldonai Kalesnikienei.