Piliakalnių asmenukės

_{Laima JANČIAUSKAITĖ}

_{Ukmergės kultūros centro režisierė}

Seimas 2017-uosius paskelbė Piliakalnių metais. Piliakalniai – baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Todėl Ukmergės kultūros centras, įgyvendindamas projektą „Piliakalnių asmenukės“, kurį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros ministerija ir Kultūros taryba, siekia per kultūrinius renginius aktualizuoti piliakalnius ir tikisi, kad jie taps traukos objektais, gerbiamais ir tausojamais ne tik amžininkų, bet ir ainių, simboliškai vienijantys visas kartas.

Ukmergė Piliakalnių metus atidarė Vasario 16-ąją švęsdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tąkart renginio dalyviams susivienijus į vieną jungtinį Ukmergės chorą, su gimtadieniu Lietuva buvo pasveikinta patriotinėmis dainomis nuo piliakalnio. Vėliau renginiai, kuriuos organizavo Kultūros centro skyriai, vyko ir prie kitų rajono piliakalnių. Ypač daug jų buvo liepos 6 d., švenčiant Valstybės dieną. Vienas iš jų – prie Lokinės piliakalnio.

Kaip pasakojo Kultūros centro Siesikų skyriaus renginių organizatorius Kęstutis Motiejūnas, renginys prasidėjo Piliakalnio metų paminėjimu. Renginio dalyviai kartu sugiedojo himną. Po to dviratininkai ir žygeiviai patraukė į Siesikus, pakelėje sustojo Lokinės kaime prie koplytstulpio, skirto 1831 ir 1861–1863 metų vieniems iš sukilimų vadų, tėvui ir sūnui, Medardams Končioms.

Sunkiausias išbandymas teko žygeiviams. Jau nuo Lokinės prasidėjo stiprus lietus. Vis tik užsispyrimas nugalėjo. Šlapi, sušalę, nešdami trispalvę ir istorinę vėliavas, visi sugrįžo į Siesikus. Pačius ištvermingiausius seniūnas Algirdas Kaušas apdovanojo medaliais.

Renginį papuošė vokalinio ansamblio „Inmezzo“ koncertas, sulaukęs didžiulio žiūrovų dėmesio. Taip pat visi galėjo pasigėrėti Dalios Geišienės karpinių paroda „Miestelis naktį mano akimis“, kuri veikė Siesikų bibliotekoje. Prie Siesikų ežero eiles apie Siesikus, Tėvynę skaitė poetas Romas Raila, kraštietės Rima Vilčinskienė, D. Geišienė. Degė laužas ir kartu su pasaulio lietuviais buvo giedamas Lietuvos himnas.

Projekto „Piliakalnių asmenukės“ renginiai laukia ir rugpjūčio mėnesį.

Rugpjūčio 18 d., 21.30 val., Vepriuose, ant piliakalnio prie Šerno skulptūros, vyks šventė „Ant piliakalnių sugrįžus…“

Kultūros centro Veprių skyriaus renginių organizatorė Rasa Šimonienė pasakojo, jog visą laiką vepriškiai manė, kad šio renginio vieta ir yra tikrasis Veprių piliakalnis. Tačiau paaiškėjo, kad senasis Veprių piliakalnis yra kitoje vietoje. Jį 2015 m. aptiko įžymusis piliakalnių atradėjas – biologijos daktaras Darius Stončius. Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus–II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, o vietovė – 1385 m. Lietuvos kelių aprašymuose.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, būrys vepriškių, nešini trispalve ir Veprių vėliava, ėjo žygin į šį naujai atrastą Veprių piliakalnį. Pasak R. Šimonienės, „tądien, prisimindami tiek Veprių, tiek Lietuvos istoriją, tarsi susitapatinome su senojo piliakalnio gynėjų dvasia, jų ryžtu kovoti už laisvę“.

Prisiminti Lietuvos istoriją kvies ir rugpjūčio 18 d. renginys. Dainomis, muzika, pasakojimais bus paminėti Piliakalnių metai, o pagrindiniu šventės akcentu taps Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Molinis sapnas“ – tai lietuvių liaudies legendomis ir mitais perpintas kūrinys, patraukliai ir suprantamai pasakojantis apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius ir reikšmingiausias datas.

„Norime į dažnai sakralizuojamą Lietuvos istoriją pažvelgti netikėtu rakursu, netradiciškai, šmaikščiai, šiek tiek ironiškai“, – teigia spektaklio kūrėjai režisierius Andrius Žiurauskas, dailininkas Sergėjus Bocullo, kompozitorius ir atlikėjas Artūras Sinkevičius.

Paradoksai, netradiciškai naudojami buities rakandai, gyva muzika ir kartu su žiūrovais spektaklio metu kuriama istorinio įvykio interpretacija turėtų sudominti visus, atėjusius pasižiūrėti šio spektaklio: tiek mažuosius smalsuolius, tiek jų tėvelius, tiek jaunimą, tiek brandesnio amžiaus žiūrovus.

Rugpjūčio 20 d., 14.30 val., ant Berzgainių piliakalnio vyks šventė „Piliakalnių legendos“.

Berzgainių piliakalnį 1936 m. tyrinėjo archeologas Petras Tarasenka. Legendoje apie šį piliakalnį pasakojama, kad jame yra nugrimzdusi bažnyčia. Per šv. Velykų rekolekcijas girdisi, kaip skamba tos bažnyčios varpas, o naktimis groja vargonai. Dar seni žmonės pasakoja, kad piliakalnyje paslėpti Napoleono kariuomenės pinigai.

Ne kartą prie šio piliakalnio vyko įvairios šventės ir susibūrimai, kviečiantys prisiminti legendas, padavimus, pasakojimus. Toks renginys, supažindinantis su seniausiu mums žinomu baltiško folkloro sluoksniu, įvyks ir rugpjūčio 20 d. Į šventę atvyks apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“.

Grupę Jonas ir Inija Trinkūnai įkūrė 1990-aisiais, Lietuvos atgimimo metu. Ansamblio dalyviai puošiasi pagal X–XII a. archeologinius radinius rekonstruotais drabužiais. Aprangai būdinga daug žalvario papuošalų, tradiciniais raštais vytų ir austų juostų.

„Kūlgrinda“ – tai naujas, modernus požiūris į folklorą, tęsiant senąsias tradicijas ir pritaikant jas šiuolaikiniam gyvenimui. Su originaliu skambesiu ir jaunatvišku entuziazmu ansamblis folklorą sugeba pristatyti šiuolaikinės muzikos gerbėjų auditorijai, neprarasdamas senųjų dainų dvasios. Atvykę į renginį žiūrovai galės patys dalyvauti ugnies ir žolynų pagerbimo apeigose.

Apie žolynus, jų teikiamą naudą pasakos žolininkė Giedrė Radzevičiūtė iš Žemaitkiemio seniūnijos Šimaičių kaimo. „Žolelės – tai gamtos dovana žmogui sveikatintis ir mėgautis natūraliais gamtos aromatais“, – teigia ji.

Žolininkės paruošta produkcija – žolelių arbatos tiesiog iš gamtos. Ji augina per 30 rūšių vaistinių, aromatinių augalų arbatoms, iš natūralių pievų surenka per 20 rūšių vaistinių žolelių, gamina jų mišinius. Renginio metu žolininkė visus vaišins arbata.

Renginyje tiek „Kūlgrinda“, tiek žolininkė kvies susilieti su gamta, ją pajausti ir suprasti, o tą pojūtį dar labiau sustiprins legendomis apipintas piliakalnis.

Įgyvendinant projektą, Kultūros centras kviečia ne tik dalyvauti renginiuose, tačiau ir pasidaryti linksmą, nuotaikingą, išmoningą asmenukę „Linkėjimai Lietuvai nuo Ukmergės rajono piliakalnio“, kurioje asmenukės autorius gali būti ir kartu su savo draugais, šeimos nariais ar kolegomis. Nuotraukoje turi matytis vienas iš 21 mūsų rajono piliakalnių. Šią asmenukę su palinkėjumu Lietuvai artėjančio 100-mečio proga ir nuoroda, nuo kurio piliakalnio ji siunčiama, reikia atsiųsti iki gruodžio 1 d. į Ukmergės kultūros centrą el. paštu: rezisiere@kc.ukmerge.lt . Kūrybiškiausių laukia apdovanojimai.