Derlius geras, bet nuimti – sudėtinga

Nors vasarą kiekvienam rūpi, kokie artimiausiu laiku bus orai, vis dėlto šis klausimas pats svarbiausias – žemdirbiams. Nuo to, ar dangus vis pils lietų, ar negailestingai spigins saulė, priklauso žemę dirbančių žmonių gerovė. Ypač tai aktualu grūdų augintojams.

 „Tikimės Dievo padėjimo“

Antradienį kalbintas Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša „Gimtajai žemei“ sakė, kad ūkininkų širdyse jausmai dvejopi: javai puikiai užderėjo, tačiau yra didelis nerimas, ar pavyks sėkmingai juos nuimti ir supilti į aruodus. „Šįmet javapjūtė vėluoja apie dvi savaites, – pasakojo pats ūkininkaujantis asociacijos vadovas. – Nors derlius turėtų būti neblogas, bet grūdas varpoje dar minkštas.“

Anot ūkininko, taip atsitiko dėl lietingos vasaros. Tie žemdirbiai, kurie turėjo pasisėję anksčiau subręstančių kultūrų, turi našesnės technikos, spėjo nuimti visą arba didesnę dalį derliaus. Kadangi vėlesni javai dar nesubrendę, kai kur netgi žaliuoja, didieji darbai iki antradienio nebuvo prasidėję. Lietus labiau, negu kitose rajono vietovėse, sudrėkino Krikštėnų, Pabaisko ūkininkų žemes, kadangi šias vietoves pasiekė Širvintų rajono laukus užtvindžiusi liūtis. „Tačiau dirvos džiūsta“, – reziumavo A. Valaiša.

Jis pasidžiaugė, jog žadamos kelios sausos ir saulėtos dienos, tad ūkininkai kombainus skubiai vairuoja į laukus. Esant sudėtingoms sąlygoms, kaimynai vieni kitiems padeda – tie, kurie atliko darbus, pagelbėja ir šalia gyvenantiems.

Pašnekovas esamos situacijos netragizuoja: „Žemdirbiams ne kartą teko dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Pamenu, prieš keliasdešimt metų vasara buvo tokia lietinga, jog kombainai negalėjo įvažiuoti į dirvas, juos prikabindavo prie vikšrinio traktoriaus ir taip įtempdavo į javų laukus… Buvo ir taip, kad lietus lijo iki rugsėjo, tad javai dirvose užšalo. Tačiau pastarieji keleri metai, kai orai buvo geri, žemdirbius išlepino, tad labai greitai viskas pasimiršo. Tikimės, kad su Dievo padėjimu derlių sėkmingai nuimsime.“

Asociacijos vadovas sakė, kad javapjūtė gali trukti nuo 8 dienų iki 14. Jos eiga priklauso ne tik nuo gamtos, bet ir kitų faktorių: javų rūšies, kokia technika dirbama. A. Valaiša prognozavo, kad šįmet pagrindiniai derliaus nuėmimo darbai gali trukti iki rugsėjo vidurio, viskas priklausys nuo gamtos sąlygų.

Kalbėdamas apie supirkimo kainas Žemdirbių asociacijos vadovas teigė, kad skųstis negalima, už grūdus mokama pakankamai normaliai. „Už kai kurias kultūras gauname netgi daugiau negu pernai“, – kalbėjo A. Valaiša.

 Neigiamai atsiliepė ir gyvulių augintojams

Pirmininkas pastebėjo, kad nepalanki šiųmetė vasara neigiamai atsiliepė ir gyvulių augintojams. Dėl lietingų orų ne visi suspėjo nušienauti žolę, tad šiuos darbus dar ir dabar atlieka. Kadangi ji peraugusi, nebus tokia kokybiška, kaip laiku nupjauta.

 Planuojama supirkti daugiau negu pernai

AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlių vedėjas Valdas Marcinkus antradienį „Gimtajai žemei“ pasakojo, kad pirmasis derlius – žieminiai rapsai – atkeliavo liepos 31 dieną. Tačiau dėl lietingo oro darbai laukuose beveik nevyksta. „Iki šiolei esame supirkę beveik 2 000 tonų grūdų, – pasakojo vadovas. – Idealiomis sąlygomis esame pajėgūs priimti iki 15 tūkstančių tonų, vidutiniškai 13–14 tūkstančių tonų. Praėjusiais metais supirkome 12,5 tūkstančio tonos grūdų. Kadangi šįmet prognozuojamas geresnis derlius, galbūt jų supirksime daugiau negu pernai.“

V. Marcinkus sakė, kad į sandėlius derlius pradedamas vežti tik po pietų, kadangi esant rudeniškam orui, kai naktimis temperatūra labai nukrinta, ūkininkai į laukus gali išvažiuoti tik apie 11 valandą.

Vedėjas teigė, kad pernai derlius buvo vežamas iki rugsėjo 10–15 dienos. Šįmet, manoma, gali būti priimamas iki spalio mėnesio. Vėliausiai atkeliauja vasarinis rapsas, o paskutinės kuliamos pupos.

„Lietinga vasara turi įtakos ir kokybei – iš supirktų 2 000 tonų grūdų nereikėjo džiovinti tik apie 300 tonų, tuo labiau kad kai kurie ūkininkai grūdus pradžiovina namuose“, – kalbėjo V. Marcinkus.

AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėliai už vieną toną rapso moka 344 eurus, kviečius – nuo 160 iki 123 Eur, miežius – 118 Eur, rugius – nuo 98 iki 88 Eur, kvietrugius – 117 Eur, avižas – 83 Eur, žirnius – nuo 168 iki 153 eurus už toną.