Kiaulių laikytojai turi apsispręsti, ar galės ir toliau auginti savo gyvulius

Ketvirtadienį, atsižvelgus į skubaus tyrimo rezultatus, UAB „Beržų kompleksas“ priklausančioje kiaulių fermoje, esančioje Jonavos rajono Šilų kaime, patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, fermoje laikoma daugiau kaip 23 tūkstančiai kiaulių, ir tai yra iki šiol didžiausias AKM židinys Lietuvoje. 

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Gleiznys patikino, jog pastarasis AKM protrūkis yra arčiausiai prie mūsų rajono ribos iš visų iki šiol nustatytų ūkiuose kilusių židinių. „Šis atvejis visiems Ukmergės rajono kiaulių laikytojams siunčia svarbią žinią – jie turi atsakingai įvertinti galimą riziką bei savo galimybes ir apsispręsti, ar galės ir toliau auginti kiaules“, – akcentavo viršininkas.

 Židiniai – aplinkinių rajonų ūkiuose

Kaip „Gimtajai žemei“ sakė Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas R. Gleiznys, AKM židiniai kiaulių laikymo vietose šiemet jau nustatyti beveik visuose aplinkiniuose rajonuose – Panevėžio, Kėdainių, Anykščių. Jis pažymėjo, jog iki šiol AKM židiniai buvo išaiškinti tik smulkiuose nekomerciniuose ūkiuose, juose gyventojai savo reikmėms laikė po vieną ar kelias kiaules.

Pasak Ukmergės VMVT viršininko, mūsų rajono ūkiuose šios pavojingos ligos protrūkio nėra. Tačiau tai ne itin guodžia, nes kone kiekvieną dieną į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją siunčiami šernų gaišenų mėginiai. Iki liepos 14 dienos įvairiose mūsų rajono vietose nustatyti 35 nauji AKM atvejai laukinėje faunoje – šernuose. R. Gleiznys pabrėžė, jog penki iš šių atvejų išaiškinti sumedžiotuose šernuose. Vadinasi, Ukmergės rajono miškuose, kitose teritorijose vaikšto šia liga užsikrėtusių šernų.

„Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius. Tai rimtas signalas visiems kiaulių laikytojams“, – pabrėžė viršininkas, pridūręs, kad pažeidus bent vieną biologinio saugumo reikalavimų grandį, virusas gali patekti į ūkį.

R. Gleiznio teigimu, nors su maru kovojama jau kelerius metus, bet auginti kiaules komerciniais tikslais ar savo reikmėms yra įmanoma: „Tačiau kiekvienas ūkininkas privalo įvertinti kiaulių laikymo riziką ir įsisąmoninti, kad griežtai ir atsakingai taikomos biologinio saugumo priemonės ūkyje turi tapti įprasta ūkininkavimo praktika. Tai vienintelė efektyvi priemonė, kuri gali padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo ligos atneštų nuostolių.“

Reikalavimams įgyvendinti didelių investicijų nereikia

Ukmergės VMVT duomenimis, birželį rajone registruoti 96 kiaulių laikytojai. Jų ūkiuose buvo 1 300 kiaulių. Rajone likusi viena didesnė ferma, kiti laikytojai gyvulius augina savo reikmėms. Galima prisiminti, jog 2014 metų lapkritį Ukmergės rajone 420 laikytojų buvo deklaravę 4 200 kiaulių. Tuomet didžiausio ūkio savininkai turėjo apie du tūkstančius kiaulių.

Rajono tarnybos viršininkas pažymėjo, kad net ir vieną ar dvi kiaules laikantys gyventojai privalo laikytis biologinio saugumo reikalavimų. „Apie jų svarbą nuolat primena veterinarijos specialistai. Naudodamasis proga pakartosiu pagrindinius biosaugos ūkyje principus. Einant į tvartą būtina pasikeisti avalynę bei drabužius; prie įėjimo turi būti įrengtas dezinfekcijos barjeras (kilimėlis), nuolat užpildytas dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš AKM; negalima šerti kiaulių žaliąją mase (šviežia žole, kitais termiškai neapdorotais pašarais); kiaulės turi būti laikomos uždarytos. Taip pat svarbu, kad tvarte nesilankytų svetimi žmonės. Kaip matome, norint laikytis minimalių biologinio saugumo reikalavimų, didelių investicijų nereikia. Pakanka būti supratingiems, tvarkingiems ir atsakingiems. Lankydami ūkius matome nemažai puikių ir sektinų pavyzdžių. Tačiau pasitaiko ir apsileidėlių“, – akcentavo  R. Gleiznys.

Pasak pašnekovo, siekiant kiek įmanoma užkirsti kelius marui plisti, ne mažiau svarbu, kad kiaulių laikytojai kartą per ketvirtį deklaruotų savo kiaules. Registruojant bandą pirmą kartą, ūkininkams reikia kreiptis į teritorinę VMVT, savivaldybės žemės ūkio specialistus ar privačius veterinarijos gydytojus. Jei kiaulių laikymo vieta užregistruota, pakartotinė registracija turi vykti kartą per ketvirtį – kreiptis reikia ten pat. Jei piktybiškai nesilaikoma minėtų reikalavimų, kiaulių laikytojams gresia sankcijos, numatytos Administracinių nusižengimų kodekse.

„Jei nustatoma, kad kiaulės laikomos nelegaliai ir joms diagnozuojamas AKM, laikytojai gali būti patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, be to, gali būti pareikalauta kompensuoti visas patirtas išlaidas naikinant ligos židinį. Tai ir dezinfekavimas, ir papildomų pajėgų pasitelkimas, (pvz., policijos pareigūnų), gaišenų utilizavimas ir kt. Jei pažeidėjas pretenduoja į Europos Sąjungos išmokas, gali būti apribotas ir išmokų teikimas. Todėl kiaulių augintojai, vengiantys deklaruoti savo laikomus gyvulius, rizikuoja prarasti nemenkas sumas“, – priminė R. Gleiznys.

Būtina prisiminti ir tai, kad kiaulių laikytojai, negalintys įgyvendinti ir laikytis biologinio saugumo reikalavimų, privalo kiaules pasiskersti savo reikmėms gyvulių  laikymo vietoje ar su teritorinės VMVT leidimu išvežti į VMVT patvirtintas skerdyklas arba nugaišinti (jei kiaulės netinkamos skersti dėl jų amžiaus) ir jų gaišenas perduoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams. Visais atvejais turi būti paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai AKM tyrimams ir, jei liga nepasitvirtins, paskerstų kiaulių mėsą leidžiama vartoti savo reik-mėms be jokių apribojimų.

Susirgusios kiaulės nėra gydomos

VMVT skelbia, kad iki šiol nėra sukurta jokių AKM gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės nėra gydomos – jos nugaišinamos ir utilizuojamos. Siekiant užkirsti kelią virusui plisti, naikinamos (deginamos ar užkasamos ne mažesnėse nei 2 m gylio duobėse) ne tik kiaulių gaišenos, bet ir menkavertis turtas, ūkyje laikyti pašarai. Siekiant sunaikinti AKM virusą, tvartai ir jų aplinka dezinfekuojami. Nors iki šiol Lietuvoje tokių atvejų nepasitaikė, tačiau jei būtų nustatyta, kad tvartų dezinfekcija nėra efektyvi, gali būti priimtas sprendimas naikinti ir juos.