Atliekų tvarkymo centro įstatų rengimas atidėtas pusmečiui

Ketvirtadienį vykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje iš 25 Tarybos narių nedalyvavo šeši – Vidmantas Krikštaponis, Jurgita Vijūnė, Danutė Užkurėlytė, Arūnas Jasaitis, Kazys Cesevičius ir Birutė Žilėnienė. Dauguma jų buvo išvykę į tarnybines komandiruotes, kai kurie atostogavo. Posėdyje išnagrinėta per 30 klausimų. Jo metu beveik nekilo diskusijų, nes klausimai buvo svarstyti komitetų posėdžiuose. Taip pat pateikta nemažai informacijos, papasakota apie savivaldybės delegacijų vizitus Ispanijoje, A Larachos savivaldybėje, bei kelionę į Rusiją, Sankt Peterburgo miestą. Jau tradicija tapo su gimtadieniu pasveikinti Tarybos narius. Gėlės ir simbolinė dovana įteikta šią savaitę 65-erių metų sukaktį minėjusiam Juozui Galiauskui.

Atsakymą pateiks, kai gaus išvadas

Praėjusiame rajono Tarybos posėdyje, kuris vyko gegužės 25 dieną, piliečių tribūnoje ukmergiškis Mindaugas Mykolas Tamošiūnas kalbėjo apie centralizuotos šilumos tiekimą ir kainas, abejojo, ar jos teisingai skaičiuojamos. Ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje dalyvavęs UAB „Ukmergės šiluma“ direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kaselis informavo, jog į ukmergiškio pateiktus klausimus bus atsakyta šiek tiek vėliau. Mat bendrovė birželio 15 dieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gavo raštą, kuriame prašoma suteikti informacijos tais pačiais klausimais. Pasak direktoriaus pavaduotojo, informacija jau pateikta ir kai tik bus gautos išvados su jomis UAB „Ukmergės šiluma“ supažindins Savivaldybės tarybą bei paklausėją.

Pinigų nedavė, bet prašymų neatmetė

Savivaldybės taryba šįkart darbą pradėjo tikslindama, t. y. padidindama šių metų rajono savivaldybės biudžeto pajamų planą. Diskusijų sukėlė tik Pašilės progimnazijos ir Senamiesčio pagrindinės mokyklos Laičių skyriaus pateikti prašymai dėl papildomo finansavimo. Kaimo ir aplinkosaugos bei Savivaldybės ūkio komitetų nariai lankėsi šiose švietimo įstaigose, susipažino su situacija, todėl siūlė skirti mokykloms papildomų lėšų. Pašilės progimnazijai rūpesčių kelia sporto salės būklė, kurioje bėga stogas, kiauri langai, prasta elektros instaliacija. Remonto darbams įstaiga prašo beveik 2 tūkst. eurų, dar 1 200 Eur reikia fasado tvarkymui, 320 Eur – trijų dalių kopėčių įsigijimui. Laičių pradinio ugdymo skyrius pinigų prašė likusių senų langų ir durų pakeitimui, pertvaros tarp mokyklos ir darželio rengimui, fasado sąramų sutvirtinimui.

Tarybos narys Andrius Kalesnikas ragino atsižvelgti į Pašilės progimnazijos poreikius ir leisti atlikti minėtus darbus, nes rudenį vaikai ateis į mokyklą ir sportuos toje pačioje neremontuotoje salėje. Tačiau rajono meras Rolandas Janickas patikslino, kad mokykla – asignavimo valdytojas – turi lėšų susimokėti už minimalius darbus. O prieš pradedant remontuoti sporto angarą, pirma reikėtų parengti investicijų projektą. Savivaldybės tarybos nariams taip pat buvo paaiškinta, jog praėjusiais metais iš bendrųjų švietimo įstaigoms skiriamų lėšų progimnazijai jau buvo skirta 4 000 eurų fasado remontui, durų keitimui, kompiuterio įsigijimui. Dabar vėl prašoma pinigų tiems patiems pastato išorės tvarkymo darbams. Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus duomenimis, mokykla visa tai pajėgi padaryti iš turimų asignavimų. Tarybos narys Darius Varnas teiravosi, ar savo lėšomis atlikusi visus darbus progimnazija metų gale nepristigs lėšų, ar savivaldybė tuomet galės padėti.

Nors Tarybos nariai neatmetė mokyklų prašymų, nuspręsta šįkart neskirti joms papildomų lėšų, tačiau priimti atskirus protokolinius sprendimus, kuriuose numatyti Pašilės progimnazijos sporto salės investicinio projekto parengimą, taip pat įvertinti Laičių pradinio ugdymo skyriaus perspektyvas bei pastato atnaujinimo galimybes.

Atsižvelgė į galimybių studijos įžvalgas

Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės taryba pritarė siūlymui steigti juridinį asmenį ,,Ukmergės atliekų tvarkymo centras“. Rajono savivaldybės administracijos direktoriui buvo pavesta iki 2017 m. liepos 1 d. parengti ir pateikti Ukmergės rajono savivaldybės tarybai tvirtinti juridinio asmens įstatus, spręsti kitus su šio centro steigimu susijusius klausimus, paruošti visus reikalingus dokumentus.

Tuomet buvo aiškinama, kad šiuo metu rinkoje vyksta atliekų tvarkymo įmonių stambėjimas ir galimas tam tikros oligopolinės sistemos susidarymas. Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad 2018 m. pasibaigus sutarčiai su dabartiniu atliekų vežėju, nauja atliekų vežimo kaina bus kur kas didesnė, o savivaldybė, neturėdama kito pasirinkimo, kaip ir 2012 metais, atliekas bus priversta tvarkyti nepagrįstai brangiai. Tokiu atveju savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo galėtų palaikyti konkurenciją šioje rinkoje, o savivaldybė turėtų pasirinkimo galimybę.

Anot projekto rengėjų, sprendimui įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis gali kisti nuo savivaldybės pasirinkto juridinio asmens modelio. Tačiau savivaldybės juristas Rimas Jurgilaitis tikino, kad dokumentas yra netikslus ir nekonkretus, nes nėra apsispręsta, kokia teisinė forma bus pasirinkta – viešoji įstaiga, savivaldybės įmonė ar uždaroji akcinė bendrovė. Jam antrino ir Vyriausybės atstovė Vilda Vaičiūnienė, nurodydama, kad negalima steigti įmonės, nežinant jos statuso. Be to, anot jos, tokį sprendimą gali užprotestuoti Konkurencijos taryba, nes atliekų tvarkymo paslauga yra konkurencinė. Jei bus įsteigta savivaldybės įmonė, rajone esant ir daugiau šia veikla norinčių užsiimti verslo subjektų, tai gali būti traktuojama kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Vyriausybės atstovė sakė, kad taip atsitiko Vilniaus, Šalčininkų savivaldybėse, kai Konkurencijos taryba kreipėsi į teismus.

Iškilus neaiškumams rajono savivaldybės administracija šių metų kovą kreipėsi į advokatų kontorą „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ ir viešojo pirkimo sutartimi pavedė parengti Atliekų tvarkymo centro veiklos komunalinių atliekų tvarkymo srityje teisinių ir ekonominių galimybių studiją, pateikti siūlymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo veik-los organizavimo. Už suteiktas paslaugas rajono savivaldybė studijos rengėjams sumokėjo beveik 10 tūkst. eurų.

Rengėjai atliko aktualių Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų, teismų praktikos bei Konkurencijos tarnybos nutarimų, bendrovės galimos veiklos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymu ir administravimu, analizę, įvertino konkurencinę aplinką bei iššūkius, perspektyvas, rizikas, su kuriomis naujai įsteigta įmonė gali susidurti, atliko veiklos scenarijų vertinimą (ekonominį pagrindimą, dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose aspektus), pateikė siūlymus.

Balandžio mėnesį vykusiame jungtiniame Kaimo ir aplinkosaugos, Savivaldybės ūkio, Biudžeto ir ekonominės plėtros komitetų posėdyje Tarybos nariai susipažino su steigiamos įmonės veiklos komunalinių atliekų tvarkymo srityje teisinių ir ekonominių galimybių studijos pagrindinėmis įžvalgomis. Jose pažymima, kad ankstesnio sprendimo įgyvendinimas iki šių metų liepos 1 dienos nėra tikslingas teisės požiūriu, kadangi savivaldybė negalės įmonei pavesti teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų be konkurso. Jei Atliekų tvarkymo centras dalyvautų konkurse, susidurtų su didele konkurencija ir, tikėtina, pralaimėtų. Studijos rengėjai pabrėžė, kad didžiausia nauda (privalumai) bei mažiausia rizika savivaldybei organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą pasiekiama, jei įmonė būtų steigiama ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas jai pavedamas tik neįvykus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įsigijimo viešajam konkursui dėl per didelės tiekėjų pasiūlytos kainos.

Taigi, Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į advokatų kontoros „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ parengtą Atliekų tvarkymo centro veiklos komunalinių atliekų tvarkymo srityje teisinių ir ekonominių galimybių studiją, nusprendė pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ,,Dėl juridinio asmens ,,Ukmergės atliekų tvarkymo centras“ steigimo“, ir juridinio asmens įstatus parengti iki 2018 m. sausio 31 dienos.

Su bendrovių vadovais – terminuotos darbo sutartys

Savivaldybės tarybos posėdyje pritarta darbo sutarčių su savivaldybės įmonių – uždarųjų akcinių bendrovių Ukmergės autobusų parkas ir „Ukmergės vandenys“ – vadovais pakeitimui. Su Alfonsu Prabišu ir Rimu Arlinsku bus pasirašytos terminuotos sutartys penkerių metų laikotarpiui.

Tarybos nariams pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad pakeitus savivaldybės įmonių vadovų darbo sutartį iš neterminuotos į terminuotą ir įtraukus į ją naujojo Darbo kodekso nuostatas, bus išvengta darbo sutarties neatitikimo LR Seimo priimto naujojo Darbo kodekso reikalavimams, taip pat direktoriai taps labiau suinteresuotais susitelkti į tęstinų projektų įvykdymą.

A. Prabišas į UAB Ukmergės autobusų parkas direktoriaus pa-reigas buvo paskirtas Ukmergės rajono valdybos 1996 m. kovo 6 d. sprendimu, kuriuo tuometinis savivaldybės meras Sigitas Čirba patvirtino bendrovės valdybą, jos pirmininku skirdamas direktorių A. Prabišą.

R. Arlinskas į UAB „Ukmergės vandenys“ direktoriaus pareigas buvo paskirtas rajono Savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, kuriuo tuometinis meras Algirdas Kopūstas buvo įgaliotas pasirašyti direktoriaus darbo sutartį.

Valstybės lėšomis įdarbins 64 žmones

Tarybos nariai patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės užimtumo didinimo 2017 metų II pusmečio programą. Jos įgyvendinimui skirta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija – 108,1 tūkst. eurų.

Užimtumo didinimo programoje išdėstyti tikslai ir principai, išanalizuota demografinė ir užimtumo situacija Ukmergės rajone, numatytas priemonių ir paslaugų planas. Ši programa skirta kompleksiškai spręsti rajono gyventojų užimtumo problemas, įtraukiant vietos verslininkus, savivaldybės įmones, nevyriausybinių organizacijų sektorių, Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyrių, socialinius partnerius.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje rajone gyveno 35 372 žmonės, iš jų 21 226 mieste, 14 146 – kaime. Ukmergės rajono gyventojai sudaro 1,24 proc. visos šalies gyventojų. Per 2007–2017 metų laikotarpį mūsų savivaldybėje žmonių sumažėjo 20,24 proc. (šalyje – 12,33 proc.). Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. darbingo amžiaus gyventojai sudarė 58,97 proc. visų rajono gyventojų, t. y. 20 858 (10 708 vyrai ir 10 150 moterų), o bedarbiai – 12,2 proc. 2016 metais Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriuje užregistruoti 3 884 bedarbiai. 2017 m. gegužės 1 dienos duomenimis, jų buvo 2 285, tarp kurių 1 072 kaimo gyventojai, 437 jaunimas (16–29 m.), 632 vyresni kaip 55 m., 701 ilgalaikis bedarbis, 179 darbingo amžiaus neįgalieji. Gegužės pradžioje nedarbo lygis Ukmergės rajone sudarė 9,2 proc. (nedarbo vidurkis šalyje 7,3 proc.).

Ukmergės rajono užimtumo didinimo programa yra nukreipta į tikslines grupes asmenų, kuriems sunkiausia integruotis į darbo rinką: rūpintinius, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai; grįžusius iš laisvės atėmimo vietų; piniginės socialinės paramos gavėjus; priklausomus nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; prekybos žmonėmis aukas; gyvenančius socialinės rizikos šeimose.

Programoje numatoma, kad asmuo, sutikęs joje dalyvauti, dirbs ne daugiau kaip 3 mėnesius. Iki gruodžio 15 d. pagal subsidijos priemonę valstybės lėšomis ketinama įdarbinti apie 64 asmenis. Jiems bus pasiūlyti gatvių, pakelių bei teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros, socialinės ir visuomeninės paskirties objektų rekonstrukcijos ir smulkaus remonto, istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų, knygų fondų ir archyvų tvarkymo, pagalbiniai maisto ruošimo, patalpų bei aplinkos tvarkymo laikino pobūdžio darbai socialinės bei visuomeninės paskirties įmonėse, įstaigose bei organizacijose.

Atsiras salių prižiūrėtojo pareigybė

Posėdyje taip pat priimtas sprendimas „Dėl Ukmergės kraštotyros muziejaus maksimalaus pareigybių skaičiaus nustatymo“. Tarybos nariai pritarė, kad vietoj 24,25 maksimalių pareigybių muziejuje būtų vienu etatu daugiau, ir tai leistų įdarbinti ekspozicinių salių prižiūrėtoją.

Kad būtų įgyvendintas šis sprendimas, reikalingas 5 972,68 euro darbo užmokesčio fondas, tačiau šios lėšos bus skiriamos ne iš Savivaldybės biudžeto, o iš Kraštotyros muziejaus uždirbtų pajamų.