Vandenį tenka semti upelyje

Mūsų skaitytoja kalbėjo, kad labai dažnai vyksta į Pabaisko seniūniją, kur šiame miestelyje esančiose bei Skapiškio kapinaitėse ilsisi jos artimi žmonės. „Važiuojant viena pagrindinių Pabaisko gatvių link amžino poilsio vietos, kelias yra baisus – duobė ant duobės ir dar duobė. Tenka saugotis, kad tik nesulaužytum mašinos. Kažkodėl niekada ta gatvė neremontuojama – negi nėra lėšų tai padaryti?“ – klausė ukmergiškė.  

Ji piktinosi ir dėl to, kad abejose minimose kapinaitėse nepasirūpinta vandeniu. Anot moters, jį tenka semti melioracijos griovyje: „Kadangi jame yra mažai vandens, reikia leistis žemyn. Jaunesniems tai galbūt ir nėra sunku, bet senyviems žmonėms prisieina iš griovio ropoti keturiom…“

Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas teigė, jog Pabaisko miestelio gatvės buvo išasfaltuotos dar sovietiniais laikais – maždaug prieš 40 metų. Tad per šį laikotarpį gerokai susidėvėjo, tačiau trūkstant lėšų nauja danga neklojama, dabar tik lopomos duobės. Šios priemonės padėtį pagerina tik trumpam – palaipsniui duobės vėl atsiranda. Seniūnas pažymėjo, kad miestelio gatvių tvarkymui skiriamos netgi tos lėšos, kurios gaunamos ištisiniam žvyravimui.

Komentuodamas situaciją dėl vandens minėtose kapinaitėse G. Lapukas patikslino, kad prie Pabaisko kapinių yra ne melioracijos griovys, o Vintaros upelis. Anot seniūno, čia pasisemti vandens pakankamai patogu – yra tik keli laipteliai nusileisti žemyn, įrengti ir turėkliukai. Seniūnas sutinka, kad šiuolaikinėmis sąlygomis norisi didesnių patogumų, tačiau viską, anot jo, riboja lėšų trūkumas. Vis dėlto bus bandoma ieškoti išeities – planuojama šalia kapinaičių kasti šulinius. „Seniūnijoje – aštuonerios kapinaitės, galbūt per metus prie kiekvienos iškasime po šulinį“, – atskleidė G. Lapukas.