Valia ir ginklu – Nepriklausomai Lietuvai!

_{Linas KAVALIAUSKAS}

_{Laikinai einantis Ukmergės 1002-osios šaulių kuopos vado pareigas}

^{Lietuvos šaulių sąjungos istorija}

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Idėjiniai organizacijos vadai – Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Įdomu tai, kad mintys apie sukarintos organizacijos įkūrimą V. Putvinskiui ir M. Šalčiui kilo panašiu metu, tačiau skyrėsi numatomos veiklos mastai.

1919 m. M. Šalčius kartu su tuometiniais Spaudos biuro darbuotojais Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kitais sumanė kurti organizaciją, pajėgią ginklu saugoti Kauno miestą. Antrosios iniciatyvinės grupės, vadovaujamos V. Putvinskio, tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei veikiant visoje Lietuvoje. Suvienijus jėgas įsteigta visuomeninė sukarinta organizacija Lietuvos šaulių sąjunga. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: rašytojai A. Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, F. Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo vien tik civiliai, kiek vėliau į veiklą aktyviai įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindi organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei.

^{Ką šauliai veikė?}

Svarbiausias organizacijos tikslas buvo apginti jauną valstybę nuo išorės ir vidaus priešų. Šaulių sąjunga pirmąjį kovos krikštą gavo Kaune, kai likvidavo slaptą lenkų karinę organizaciją POW (Polska organizacja wojskowa), bandžiusią surengti karinį perversmą. 1919 m. rudenį šauliai kovojo su šiaurinėje Lietuvoje siautėjančiomis rusų baltagvardiečių ir vokiečių savanorių bermontininkų gaujomis. Įnirtingiausios kovos vyko 1920 m. rudenį prieš Juzefo Pilsudskio vadovaujamą Lenkiją, kuri siekė prisijungti visą buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritoriją. Šauliai ypač pasižymėjo stabdydami lenkų dalinių žygį gilyn į Lietuvą. Itin sėkminga karinė operacija, kurioje dalyvavo šauliai, buvo 1923 m. Klaipėdos krašto atvadavimas ir prijungimas prie didžiosios Lietuvos. Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, nemažai šaulių tapo sukilėlių vadais, steigė štabus. Jie tapo vieni aktyviausių 1941 m. Birželio sukilimo prieš sovietinę okupaciją dalyvių. Nacistinės okupacijos pabaigoje šauliai pasirengė kovai su okupacine Raudonąja armija: masiškai stojo į generolo Povilo Plechavičiaus organizuotą Vietinę rinktinę. 1944–1953 m. vykusiame Lietuvos partizaniniame kare su Sovietų Sąjunga svarbų vaidmenį taip pat atliko šauliai. Tarpukariu šios organizacijos veikla buvo itin aktyvi ir matoma. Tuo metu kurti orkestrai, teatrai, vaidybos grupės, bibliotekos, sporto klubai. Šauliams kelti svarbūs uždaviniai – ne tik šviestis patiems, bet ir šviesti visuomenę. Iškelta idėja visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur veikia LŠS padaliniai, pastatyti šaulių namus, kurie turėjo tapti tautos namais. Tokie namai iškilo Utenoje, Tauragėje, Alytuje ir kituose miestuose bei miesteliuose. Kuriant ir plėtojant Šaulių sąjungos ideologiją, labai svarbų vaidmenį atliko organizacijos leidinys „Trimitas“, pradėtas leisti 1920 m. ir greitai užėmęs tvirtas pozicijas tarp skaitytojų ir visuomenėje. Prie žurnalo kūrimo prisidėjo Kazys Binkis, J. Tumas-Vaižgantas, A. Vienuolis-Žukauskas, Vincas Krėvė-Mickevičius, Vincas Mykolaitis-Putinas, Antanas Smetona, daugybė kitų to meto Lietuvos šviesuomenės ir valdžios atstovų. Iki 1940 m. Lietuvos šaulių sąjunga tapo viena populiariausių ir gausiausių organizacijų. Istoriko Vytauto Jokubausko teigimu, 1940 m. jai priklausė apie 88 tūkst. asmenų (rikiuotės ir nerikiuotės šaulių, kandidatų, moterų šaulių). Svarbi parama Lietuvos šaulių sąjungai buvo studentų šaulių būrių ir korporacijų „Saja“ bei „Živilė“ veikla. 1934 metais Vytauto Didžiojo universitete įkurta „Saja“ veikia ir šiandien. Šiuo metu ji vienija Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančius šaulius Vilniuje ir Kaune. „Sajos“ tikslai: skleisti šauliškas idėjas akademinėje bendruomenėje ir burti jai priklausančius šaulius, savo išgalėmis stiprinti Šaulių sąjungą ir prisidėti prie jos plėtros. Korporacija turi savo vėliavą, herbą, pagal seną tradiciją nariai nešioja kepurėles, perpetines sendraugio juostas.

^{Kokios vertybės yra būtinos šauliams?}

Kuriant organizaciją didelis dėmesys buvo skiriamas ideologijos formavimui, jos puoselėjimui ir šauliškų vertybių skleidimui. Anot V. Putvinskio, „šaulių darbas turi būti grynai idėjinio visuomeninio pobūdžio. Vadinasi, paprastas šauliškas darbas, kurį kiekvienas šaulys turi dirbti laisvu laiku po porą trejetą valandų savaitėj nemokamai. Šaulys už tai neturi ieškoti jokių atlyginimų, privilegijų, palengvinimų.“ Visi organizacijos nariai turėjo nario knygeles, kuriose buvo įrašyti 10 įsakymų šauliams. Laikui bėgant jie šiek tiek kito, tačiau išliko iki mūsų dienų. Įsakymai šauliui yra pagrindinės ideologinės nuostatos, kuriomis yra grindžiama Lietuvos šaulių sąjungos veikla.

^{Kas yra Lietuvos šaulių sąjunga?}

Tai valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą Statutą. Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių, žmonių organizacija. Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti jos nariu, save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms Lietuvoje šiandien neabejingi daugiau nei 10 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

^{Ar šauliai tik šaudo?}

LŠS pavadinimas visuomenėje yra interpretuojamas paviršutiniškai. Šaulys – Tėvynės gynėjas, kuris užduotis atlieka ne tik su ginklu rankose. LŠS nariams įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos galimybės naudoti kovinius ginklus mokymuose ir šaudymo pratybose, organizacija naudoja ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir savo ginkluotę. Šaulių sąjungos nariai yra moksleiviai, studentai, politikai, teisininkai, mokslininkai, mokytojai, žurnalistai, verslininkai ir kitų profesijų atstovai, todėl šaudymas nėra pagrindinis šaulių užsiėmimas, tačiau išlieka svarbiu faktoriumi rengiantis ginkluotai šalies gynybai.

^{Kaip tapti šauliu?}

Organizacijos nariai yra skirstomi į dvi grupes: jaunuosius šaulius – tai asmenys nuo 11 iki 18 metų amžiaus; šaulius – asmenys nuo 18 metų amžiaus.

Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, norintys tapti šauliais, privalo būti dori, pavyzdingi visuomenės nariai. Šauliu gali tapti įvairių profesijų ar specialybių atstovai. Asmenys, pasiryžę tapti šauliais, gali kreiptis į artimiausią LŠS padalinį (kuopą arba rinktinę). Tereikia užpildyti reikalingus dokumentus, susipažinti su organizacijos veiklos specifika ir duoti jaunojo šaulio pasižadėjimą (asmenims iki 18 metų) arba šaulio priesaiką. Kontaktinė informacija – www.sauliusajunga.lt . Ukmergėje susidomėjusius šaulių veikla kviečiame parašyti elektroninį laišką adresu ukmergessauliukuopa@gmail.com arba Facebook‘e Ukmergės 1002-oji šaulių kuopa.

^{Ką veikia šauliai?}

Davę šaulio priesaiką ir Lietuvos Respublikai prisiekę šauliai (nuo 18 metų) rengiami ginkluotam ir neginkluotam valstybės gynimui. Jie gali priklausyti koviniams šaulių būriams ir įgyti minimalų karinį parengimą dalyvaudami šaulių organizuojamuose kursuose. Kovinių būrių šauliai saugo įvairius objektus visoje Lietuvos teritorijoje. Kiekvienas šaulys, atitinkantis nustatytus reikalavimus, gali dalyvauti kovinio šaudymo pratybose bei mokymuose, kurie yra organizuojami ne tik su Lietuvos, bet ir NATO valstybių kariuomenės instruktoriais. Šis bendradarbiavimas prasidėjo paaštrėjus situacijai Ukrainoje ir Lietuvoje dislokavus daugiau NATO kareivių.

Taip pat šauliai aktyviai sportuoja, groja Sąjungos pučiamųjų instrumentų orkestre. Garbės sargybos kuopos šauliai atstovauja organizacijai valstybinėse, miesto šventėse, iškilminguose renginiuose. Prie organizacijos nuosekliai prisijungia asmenys, kurie siekia prisidėti prie valstybės saugumo užtikrinimo. Šaulių sąjungoje kiekvienas gali realizuoti save ir savo gebėjimus.

^{Ką veikia jaunieji šauliai?}

Tai matomiausia LŠS narių grupė, aktyviai dalyvaujanti ir organizuojanti įvairius visuomeninius renginius, akcijas, sporto varžybas. Jaunųjų šaulių būreliai veikia daugelyje Lietuvos rajonų. Jaunieji šauliai rengiami pagal keturių pakopų programą. Kiekvienų mokymų metu jaunuoliai įgyja teorinių ir praktinių žinių – karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės, pilietiškumo, sveikos gyvensenos. Išlaikę gebėjimų egzaminą gauna tai liudijantį sertifikatą ir ženklą. Kursai jauniesiems šauliams vyksta mokyklose, Lietuvos kariuomenės daliniuose, tad jaunimas turi puikią galimybę susipažinti su kario tarnyba. Nuo 2002 m. jaunieji šauliai ir moksleiviai aktyviai dalyvauja LŠS rengiamose stovyklose. Stovyk-laudamas jaunimas dalyvauja pažintiniuose žygiuose po istorines Lietuvos vietas, įgyja įvairių praktinių gebėjimų: stovyklauti, išgyventi gamtoje, susipažįsta su karybos elementais. Stovyklos organizuojamos kartu su Lietuvos kariuomene, Policijos departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitomis valstybės institucijomis. Kadangi jaunasis šaulys taip pat rengiasi šalies gynybai, svarbu, kad jis tinkamai susipažintų su specialiosiomis valstybinėmis tarnybomis. Jaunieji LŠS nariai yra svarbūs šauliškų tradicijų puoselėtojai ir skleidėjai visuomenėje. Tad svarbu, kad jaunasis šaulys visuomet būtų pavyzdingas moksleivis, sūnus, dukra, pilietis.

^{Kuo šauliai skiriasi nuo karių?}

Visuomenėje dažnai keliamas klausimas, kuo šaulys skiriasi nuo kario arba nuo kario savanorio, tarnaujančio Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Žinoma, visas tris grupes sieja svarbūs dalykai: Tėvynės meilė bei pasiryžimas ją apginti. Tačiau svarbūs ir skirtumai.

Šaulys yra civilis asmuo, o kariai ir kariai savanoriai turi įstatymu apibrėžtą statusą, kuris numato eilę įsipareigojimų valstybei bei apribojimų. Šauliai organizacijos veikloje dalyvauja tiek, kiek gali laisvu nuo darbo metu, o kariai tarnauja tiek, kiek nustato jų aukštesni vadai. Organizacijai priklausantys asmenys patys stengiasi prisidėti prie materialinės organizacijos gerovės, o karių tarnybos sąlygas, aprūpinimą, maitinimą, socialines garantijas ir tarnybinį atlyginimą, įvertindama jų tarnybą, užtikrina valstybė.

Prie LŠS veiklos gali prisijungti jaunuoliai nuo 11 metų, tuo tarpu kariais gali tapti jaunuoliai tik nuo 18 metų. Tiek kariai, tiek šauliai savo veikloje vadovaujasi statutais ir etikos kodeksais.

Dažnai klausiama, ar privaloma LŠS nariams dalyvauti kariniuose mokymuose. Tai nėra privaloma, nes kiekvienas šaulys gali atlikti ir kitas su Tėvynės gynyba susijusias užduotis. LŠS veikla yra labai įvairi, tad kiekvienas gali realizuoti save pagal savo gebėjimus ir norus.

Kiekvienas šaulys karo atveju turėtų savo užduotis. Koviniams būriams priklausantys šauliai taptų integralia Lietuvos kariuomenės dalimi. Kiti šauliai vykdytų įvairias užduotis: žvalgybą, svarbių objektų apsaugą, rinktų įvairią informaciją, paramą kariuomenei, organizuotų pilietinę gynybą ir pasipriešinimą agresoriui. Šauliai taptų užnugariu Lietuvos kariuomenei ir įrodytų, kad šioje šalyje visi pasiryžę ginti savo kraštą.

Vieno iš LŠS įkūrėjų V. Putvinskio 1919 m. suformuoti priesakai šauliui:

1. GINK LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ IR LIETUVIŠKĄJĄ ŽEMĘ.

2. ŠVIESKIS IR ŠVIESK.

3. STIPRINK VALIĄ IR KŪNĄ.

4. BŪK DRAUSMINGAS IR MANDAGUS.

5. GERBK GINKLĄ.

6. BŪK TIESUS IR TEISINGAS.

7. TESĖK ŽODĮ.

8. BŪK BUDRUS.

9. SAUGOK VALSTYBĖS TURTĄ.

10. BRANGINK ŠAULIO VARDĄ IR LIETUVOS GARBĘ.