„Sūris yra didis vaistas žmonijai“

Taip vadinosi UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filiale Ukmergės pieninė įvykęs susitikimas su neeiline asmenybe, sūrininku iš Italijos, profesoriumi Angelo Frosio. 1993 metais jis buvo pakviestas į Rokiškį kurti Vakarų Europos rinkose paklausių pieno produktų. Italas dažnas svečias ir mūsų mieste, nes jau aštuoneri metai konsultuoja ir Ukmergės pieninės technologus. Profesoriaus įsitikinimu, pienas – didžiausia gamtos dovana žmogui, turinti galią maitinti, gelbėti, gydyti. Būtent apie tai profesorius ir kalbėjosi su į susitikimą atvykusiu jaunimu iš Jono Basanavičiaus ir Antano Smetonos gimnazijų. Renginį organizavo Ukmergės pieninės gamybos viršininkė Aldona Platūkienė.

71-erių A. Frosio yra vienas iš pirmaujančių pasaulio ekspertų pieno sektoriuje – savo profesinę veiklą vykdo Europoje, Pietų Amerikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Profesorius yra daugybės mokslinių darbų ir knygų autorius, laisvalaikiu tapantis paveikslus, kuriantis eiles, dainuojantis.

Daugiau nei prieš dvidešimt metų sūrių technologas iš Italijos atvyko į AB „Rokiškio sūris“ gamyklą, kad perduotų savo sukauptą patirtį, padėtų pagaminti sūrį, kuris būtų tinkamas tiekti Amerikos rinkai. Pasak A. Frosio, nuo to laiko Lietuva tapo jo antraisiais namais. Už nuopelnus ekonomikai, mecenatystę, kultūrines iniciatyvas ir Rokiškio krašto garsinimą visame pasaulyje praėjusiais metais žinomam sūrininkui suteiktas Rokiškio krašto Garbės piliečio vardas.

„Turėjau pasirinkti vieną iš Baltijos šalių, kurioje galėčiau pagaminti sūrį Amerikos rinkoms. Rokiškį pasirinkau ne tik dėl vaikystės asociacijų, bet ir dėl čia dirbančių žmonių profesionalumo. Mačiau, kad dirbdamas su jais kartu galiu įgyvendinti savo svajones“, – ukmergiškiams pasakojo A. Frosio.

Italas sūrio gamybą vertina kaip meną. Profesorius yra išstudijavęs 600 rūšių sūrių technologiją ir apie 20 jų sukūręs pats. Pasak A. Frosio, neteisinga būtų teigti, kad žmonės gamina sūrius – juos sukuria mikroorganizmai, t. y. gyvosios ląstelės, esančios piene.

„Pienas yra universali vertybė, kilniausia ir svarbiausia medžiaga, kuri gaunama iš gamtos“, – kalbėjo svečias. Jo įsitikinimu, pienas – dovana, sauganti ir užtikrinanti gyvybę, nes visiems žinduoliams, tarp jų ir žmogui, padeda užaugti. Šiame produkte, pasak profesoriaus, yra per 100 sudedamųjų dalių, savotiškų plytų, reikalingų žmogaus organizmui.

„Jei žmogus per dieną išgertų du litrus pieno, jis išgyventų ir negaudamas kito maisto“, – susitikimo metu tvirtino A. Frosio, kuris daug metų vykdo pieno tyrimus ir gali atsekti jame esančių gyvybės ląstelių evoliuciją, taip pat yra parašęs knygą „Karvė išsaugos pasaulį“.

Pastaruoju metu, pasak profesoriaus, pasaulyje vyksta kriminaliniai dalykai – vykdoma nusikalstama politika pieno atžvilgiu. Italo įsitikinimu, pienas ir su juo susijusi kultūra griaunama dėl pinigų. Dėl jų visuomenėje formuojamas iškreiptas požiūris į tam tikras vertybes, kurios susiformavo iš senų senovės.

„Piene esantį magnį, kalį, kitas medžiagas daugelis žmonių keičia farmacininkų sukurtais, vaistinėse perkamais maisto papildais, vitaminais, – nuogąstavimo neslėpė profesorius. – Deja, visų reikiamų medžiagų vienoje kapsulėje ar tabletėje nėra, todėl reikia pirkti ir naudoti po kelis papildus iš karto. O štai piene ir jo produktuose yra daugiau nei šimtas žmogaus organizmui būtinų medžiagų, įskaitant svarbiausius vitaminus, mikroelementus. Ir visa tai natūralu, nesusintetinta, yra iš pieno išskirtose ląstelėse. O juk ir žmogus – natūralių ląstelių darinys. Todėl labai svarbu, kad gyvybiškai būtinos medžiagos į jo organizmą patektų su natūraliu pienu, sūriu…“

Žymus sūrininkas piktinosi ir parduotuvių lentynose pastebimais skysčiais, kurie neaišku dėl ko vadinami pienu. Pavyzdžiui, sojos pienas nieko bendra neturi su pienu.

A. Frosio gimė ir užaugo nedideliame, kalnų apsuptame kaimelyje, aplink kurį 100 kilometrų atstumu nebuvo nė vienos vaistinės. Taigi, tėvai savo vaikus gydė vaistais iš gamtos. Profesorius prisiminė, jog tuomet, kai skaudėdavo pilvą, tėvai vaikams liepdavo suvalgyti gabaliuką lašinių. Jei sveikatos negalavimą sukeldavo kalcio, fosforo trūkumas – duodavo sūrio. Nuo daugelio ligų padėdavo ir pieno išrūgos.

„Žmonės gerbė gamtą, įsiklausydavo, ką ji diktuoja…“ – mintimis su moksleiviais dalijosi italas.

„Iš pieno žaliavų sugebame pagaminti tokį raugą, kuriame yra ląstelių, turinčių milijonų metų istoriją, – kalbėjo svečias. – Norėčiau, kad tas sūris, gaunamas iš rankomis ar mechaniniu būdu pamelžto pieno, būtų ne tik produktas, bet ir vaistas. Tą žinią noriu pranešti visam pasauliui.“

Kodėl pienas ir jo produktai tokie svarbūs ir unikalūs? Pasak sūrininko, vos pažvelgus į sūrio mėginėlį pro mikroskopą, ima aiškėti, kad jo ląstelėje ne tik gausu fermentų, bet ir antivėžinių junginių.

Pasitelkdamas mikrobiologiją profesorius daug metų tyrinėjo pieno ląsteles, ieškodamas jose užkoduotos gyvybės paslapties.

A. Frosio pasakojo, kas nutinka žmogaus organizmui, kai reguliariai valgomas geras, kokybiškas sūris. „Per skrandį į savo organizmą įnešame milijardus gyvųjų įvairių rūšių ląstelių, – tvirtino sūrininkas ir prisiminė istorijas, kaip vėžiu sirgę bei sūrį kasdieną valgę žmonės pasveiko be jokių operacijų ir be sudėtingo gydymo: „Vienam draugui, sulaukusiam 60 metų, buvo diagnozuotas plaučių vėžys. Jis kiekvieną dieną pradėjo valgyti po gabaliuką brandinto sūrio. Dabar jam 80 metų, yra sveikas. Pažinojau ir vieną biologę, kuri taip pat pasveiko valgydama sūrį.“

Anot sūrių technologo, vartojant šį produktą, organizme mažėja ir blogojo cholesterolio kiekis. Mat gyvosios bakterijos, patekusios su sūriu į organizmą, sintetina tam tikras medžiagas, kurios, profesoriaus teigimu, ir reguliuoja cholesterolį.

Užsiminė sūrininkas ir apie tuos, kurie sakosi netoleruojantys piene esančios laktozės. A. Frosio teigimu, jei pieno atsisakantis žmogus kasdien suvalgytų 30 g brandinto sūrio, kuriame būtų didelė koncentracija gyvųjų bakterijų, jau po trijų savaičių jo problema sumažėtų, nes žarnyne nusistovėtų tinkama, sveikatai naudinga mikroorganizmų pusiausvyra.

Svečias iš Italijos susirinkusiesiems prisipažino, jog pats noriai geria pieną, valgo daug sūrio. „Per pusryčius išgeriu litrą pieno, labai mėgstu sūrį, pats skaniausias man – su grynuoju pelėsiu“, – kalbėjo svečias, vaišindamas moksleivius Ukmergės pieninėje pagal savo technologiją pagamintais sūriais.

Į susitikimą atvyko gimnazistai, kurie ateityje ruošiasi studijuoti biologijos, chemijos, gamybos technologijų mokslus.

Dainiaus VYTO nuotraukos