Statistika – apie darbuotojus ir atlyginimus

Giedrė ŠATAITĖ

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pirmąjį ketvirtį Ukmergės rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų bruto darbo užmokestis buvo 689,1 Eur. Palyginus su ankstesniu, 2016 metų ketvirtuoju ketvirčiu, jų darbo užmokestis sumažėjo 0,7 proc., palyginus su 2016 metų pirmuoju ketvirčiu – tapo didesnis 11,5 proc.

Neto darbo užmokestis mūsų savivaldybėje siekė 556,5 Eur. Palyginti su ankstesniu, 2016 metų ketvirtuoju ketvirčiu, neto darbo užmokestis padidėjo 2 proc., palyginti su 2016 metų atitinkamu ketvirčiu – 13,2 proc. Šalies ūkio bruto vidurkis pirmąjį ketvirtį buvo – 817,6 Eur, neto – 644,5 Eur.

Didžiausios algos tarp savivaldybių – kėdainiečių

Per pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (938,1 Eur), Kėdainių rajono (852,1 Eur), Klaipėdos ir Kauno miestų (atitinkamai 851,9 ir 820,9 Eur) savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šiose savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies ūkio vidurkį atitinkamai 120,5, 34,5, 34,3 ir 3,3 Eur. Mažiausiai uždirbo Zarasų rajono (581,4 Eur), Kalvarijos (587,9 Eur) ir Vilkaviškio rajono (595,3 Eur) savivaldybėse. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. pirmąjį ketvirtį siekė 356,7 Eur.

Algas kėlė politikai

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 m. liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.

Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Darbo užmokesčio sumažėjimą 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, lėmė sezoniškumas, išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos bei kitos priežastys.

 Atlyginimai buvo didesni valstybės sektoriuje

Statistikos departamentas pateikia ir praėjusių metų darbo užmokesčio duomenis visame šalies ūkyje. 2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 774 Eur ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc. (60 Eur). Bruto darbo užmokestis privačiajame sektoriuje augo sparčiau – padidėjo 9,4 proc. ir sudarė 761,3 Eur, valstybės sektoriuje (biudžetinės įstaigos ir organizacijos: švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, kultūros, viešojo valdymo ir kt., taip pat viešosios įstaigos, įmonės, kurių 50 proc. ar daugiau subjekto įstatinio kapitalo sudaro valstybės ar savivaldybės nuosavybė) – padidėjo 6,7 proc. ir sudarė 800,2 Eur. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp valstybės ir privačiojo sektorių per metus sumažėjo 15,3 Eur ir sudarė 38,9 Eur.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2016 m. sudarė 602,3 Eur ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 48,4 Eur, arba 8,7 proc. Valstybės sektoriuje neto darbo užmokestis didėjo 7,1 proc. (40,9 Eur) ir sudarė 620,9 Eur, privačiajame sektoriuje – 9,6 proc. (52,3 Eur) ir sudarė 593,3 Eur.

Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2016 m. buvo: šalies ūkyje – 7,7 proc., valstybės sektoriuje – 6,1 proc., privačiajame – 8,7 proc.

 Daugiausiai uždirbama finansinės ir draudimo veiklos įmonėse

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2016 m., palyginti su 2015 m., didėjo visų ekonominės veiklos rūšių, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (15,3 proc.), kitos aptarnavimo veiklos (12 proc.), apdirbamosios gamybos (10,1 proc.) įmonėse. Kitose ekonominės veiklos rūšių įmonėse bruto darbo užmokestis didėjo mažiau: nuo 3,1 proc. (nekilnojamojo turto operacijų įmonėse) iki 9,7 proc. (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse). Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka finansinės ir draudimo veiklos bei informacijos ir ryšių įmonėse, kuriose darbo užmokestis atitinkamai 1,8, ir 1,7 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.

2016 m. mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojai (jų bruto darbo užmokestis buvo beveik trečdaliu – 32,5 proc. – mažesnis už šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį).

Ukmergė – 23 vietoje

2016 m. bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse, labiausiai – Panevėžio (15,9 proc.), Kauno (13,6 proc.) ir Kretingos (13,1 proc.). Daugumoje savivaldybių (54) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 5,5 iki 12,9 proc., o lėčiausiai augo Rietavo, Lazdijų rajono ir Visagino miesto savivaldybėse (atitinkamai 1,9, 2,8 ir 4,1 proc.).

Vidutinis bruto darbo užmokestis 46 savivaldybėse buvo iki 700 Eur. 2016 m. didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo Vilniaus mieste ir siekė 890,4 Eur, o mažiausias – Šalčininkų rajone, kur sudarė 560,7 Eur. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybės per metus sumažėjo 4,2 Eur ir sudarė 329,7 Eur. Šešiose savivaldybėse (Kėdainių rajono, Jonavos rajono, Kauno miesto, Visagino, Klaipėdos ir Vilniaus miesto) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį nuo 3 Eur (Kėdainių rajono) iki 116 Eur (Vilniaus miesto).

2016 m. Ukmergės rajono savivaldybės bruto darbo užmokestis buvo 647,6 Eur, neto – 512,6 Eur. Palyginti su ankstesniais metais, bruto darbo užmokestis pakilo 11,4 proc., neto – 11,9 proc.

Ukmergės rajonas 2016 metais pagal darbo užmokestį tarp šalies savivaldybių užėmė 23 vietą.

 Šalyje darbuotojų daugėjo, mūsų rajone – mažėjo

Statistikos departamentas nurodo, kad vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, 2016 m. sudarė 1 251 tūkst., iš jų valstybės sektoriuje – 382,6 tūkst. (30,6 proc. šalies ūkio darbuotojų), privačiajame – 868,4 tūkst. (69,4 proc.). Palyginti su 2015 m., šalies ūkyje darbuotojų skaičius padidėjo 0,9 proc. (11,1 tūkst.): privačiajame sektoriuje – padidėjo 1,9 proc. (16,3 tūkst.), valstybės – sumažėjo 1,3 proc. (5,2 tūkst.).

2016 m. ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius sudarė 228,2 tūkst., arba 18,2 proc. šalies ūkio darbuotojų, ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 1,6 proc. (3,5 tūkst.).

Vidutinis darbuotojų skaičius skirtingose ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose kito nevienodai. Labiausiai vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo transporto ir saugojimo bei informacijos ir ryšių veiklos įmonėse (atitinkamai 5,1 ir 4,8 proc.), o labiausiai sumažėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos įmonėse (atitinkamai 5,2 ir 3,9 proc.).

Ukmergės rajone pernai dirbo 9 766 gyventojai. Palyginti su 2015 metais savivaldybėje darbuotojų sumažėjo 1,5 proc.