Lolita BUGENYTĖ
Mūsų pasaulis yra toks ryškus ir spalvingas todėl, kad kiekvienas jo gyventojas renkasi skirtingą gyvenimo kelią, domisi nevienodais dalykais. Pažinti įvairius žmones – didelė dovana, kadangi taip praplečiame akiratį, galime vieni iš kitų mokytis ir semtis išminties. Mūsų šio savaitgalio pašnekovas – 26-erių Karolis KETURKA, žmogus, nenustygstantis vietoje ir besirenkantis gyventi taip, kad būtų ką prisiminti. Ukmergiškis yra baigęs biologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, šiuo metu kremta biologinės įvairovės magistro mokslus, bet vien studijomis jo gyvenimas tikrai neapsiriboja.
„Po Užupio vidurinės mokyklos baigimo įstojau į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą“, – pradeda savo pasakojimą Karolis ir greit priduria, kad labiausiai troško mokytis sostinėje. Deja, tam, kad pakliūtų į Vilniaus universiteto (VU) valstybės finansuojamą biologijos bakalauro studijų vietą, jam pritrūko tik kelių nuošimčių balo pirmajame stojimų ture. „Metus pasimokiau ir pajutau, kad studijos Kaune manęs netenkina, kadangi jos siauresnės, labiau orientuotos į molekulinius tyrimus, o tai nebuvo mano prioritetas. Vilniuje yra daugiau specialistų, sudarytos geresnės galimybės rašyti bakalauro darbą žinduolių tematika, kurios aš labiausiai norėjau. Visa tai apsvarstęs, po metų stojau antrą kartą ir neilgai trukus jau galėjau krautis lagaminus ir kraustytis gyventi į Vilnių. Norėjau „persinešti“ studijų krepšelį į VU, tačiau nepavyko, todėl mano bakalauro studijos truko penkerius metus“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad sostinėje, jo manymu, yra daugiau visokių veiklų, aktyvesnis kultūrinis gyvenimas. „Visgi metai Kaune nepraėjo veltui, pažinau daug įvairių žmonių“, – tikina Karolis.
Ką veikti po paskaitų?
Universitete biologijos studijų studentai turi galimybę laisvalaikiu susiburti su bendraminčiais. Pašnekovas papasakojo, kad pats šiuo metu yra VU žygeivių klubo ir VU studentų gamtininkų mokslinės draugijos narys.
Žygeivių klubas išsiskiria tuo, kad ten susibūrę studentai nuo rudens iki vasaros kartu intensyviai keliauja. Vasarą tai daryti tampa sunkiau, nes visi išvyksta kas kur. „Šiais metais organizavome Naujųjų metų žygį, kuris truko tris dienas. Stovyklavome, miegojome lauke. Kovo mėnesį išvykome į pietų Lenkiją, dvi naktis praleidome palapinėje. Miške buvo daug sniego, batus, kuriuos palikome lauke, ryte radome suledėjusius – net vidpadžiai prie batų buvo prišalę“, – šypsodamasis pasakoja Karolis ir patvirtina, kad iššūkiai gamtoje jo negąsdina. „Būtent tokias akimirkas – kai pradžioje būna sunku, o paskui save įveiki – labiausiai įsimeni. Pamenu, bakalauro studijų pradžioje turėjau galimybę išvykti į Lenkiją, ten buvo galimybė plačiau pasimokyti apie žinduolius, lokius, lūšis… Iš pradžių dvejojau, svarsčiau, ar verta važiuoti, bet nuvykęs savo sprendimu labai džiaugiausi. Po kurio laiko supratau, kad niekada neatsiminsi akimirkų, kurias praleidi gulėdamas ant sofos, dėl to reikia veikti. Jeigu dvejoji, daryti, ar ne, reiškia, kad būtinai reikia daryti. Tai gali būti kažkas įspūdingo!“ – dalinasi patirtimi pašnekovas.
Nemažą dalį popaskaitinio laiko vaikinas praleisdavo kartu su universiteto studentų gamtininkų moksline draugija. „Kartą per savaitę vykdavo susitikimai, organizuodavome renginius, įvairias akcijas. Pavyzdžiui, vieną kartą miestiečiams buvome paruošę įvairių sėklyčių ir vazonėlių. Juos paėmę žmonės galėjo pasirinkti, ką nori auginti, čia pat į tuščią vazonėlį sėklas pasisėti, pasilaistyti ir parsinešti namo“, – pasakoja Karolis. Be to, draugija organizuoja ir įvairias filmų peržiūras: „Kartą žiūrėjome „Juros periodo parko“ pirmąją dalį, o vėliau paleontologas mums papasakojo, kas tame filme tikroviška, o kas ne“. Draugijai priklausantys studentai taip pat skaito vieni kitiems paskaitas, dalinasi žiniomis. Vyksta ir sezoninės ekspedicijos, kai visi drauge keliauja į kokį nors nacionalinį ar regioninį parką, ten bendrauja su to parko ekologais. „Mes jiems kažką padedame, o jie mums mainais veda ekskursiją, – apie tai, kaip pavyksta semtis praktinių žinių, atskleidžia vaikinas. – Taip aplankiau ir pažinau nemažai Lietuvos, turėjau galimybę pabendrauti su įvairiais žmonėmis, kurių šiaip nesusitikčiau. Vėliau susibūrė draugų ratas, su kuriais rengdavome atskiras, savarankiškas keliones.“
Praktikos įgūdžių sėmėsi užsienyje
Baigęs bakalauro studijas Karolis darė metų pertrauką, kurios metu dviem mėnesiams buvo išvykęs į ERASMUS praktiką Estijoje, gamtos turizmo kompanijoje. Galimybė išvykti į užsienio šalį praktikuotis atsirado nelengvai – tikslui pasiekti vaikinui reikėjo išsiųsti net 100 laiškų. Neradus praktikos vietos Skandinavijoje, pavyko tai padaryti Estijoje. „Buvau gido asistentas, kartu su užsienio šalių turistais plaukiojome kanojomis, vaikščiojome po pelkes, rinkome augalus. Gyvenau miškuose, aplink buvo ir lokių – vieno jų pėdsaką radau apie 1,5 km nuo savo namų. Jis buvo visai šviežias, gal tik dienos senumo“, – dalinasi įspūdžiais pašnekovas ir paaiškina, kad pertrauką tarp bakalauro ir magistro studijų darė todėl, kad norėjo pakeliauti. Vėliau du su puse mėnesio K. Keturka savanoriavo Norvegijoje jodinėjimo mokykloje bei šunų viešbutyje. „Internete radau informacijos apie galimybę savanoriauti ir išvykau. Ten esi maitinamas ir apgyvendinamas, o už tai dirbi. Kai atvykau pirmąjį vakarą, šeimininkas paklausė, ar turiu darbo patirties su žirgais. Atsakiau – diedukas turėjo arklį, taigi, buvau matęs, bet tik tiek. Man pasiūlė pamėginti parvesti žirgus. Pradžioje buvo tikrai keista ir baisoka, galima sakyti, arklys vedė mane, o ne aš jį (šypsosi). Vėliau reikėjo žirgus uždaryti arklidėse, duoti jiems pašaro. Tuo metu eini prie tokio didelio gyvūno ir galvoji, kad panorėjęs jis lengvai tave prispaustų ar ką nors kita padarytų. Bet po kelių savaičių jaučiausi drąsiai. Buvo labai įdomu – pradėjau pažinti arklius, kiekvienas jų turi savo charakterį, vieni lėtesni, kiti bailesni ar užsispyrę“, – įspūdžiais dalinasi Karolis. Norvegijoje jis savanoriavo ne vienas – vėliau prie jo prisijungė švedė ir vokietė, keletas kroatų.
Rūpintis reikėjo ne tik žirgais. Kadangi šalia veikė ir šunų viešbutis, kur išvykstantys šeimininkai galėjo palikti savo augintinius, buvo ką veikti ir ten. Vaikino užduotis – ryte šunis išvesti į voljerus, juos vedžioti, valyti aptvarus, vakare parvesti.
„Kadangi ateityje norėčiau užsiimti gamtos turizmu, Norvegijoje ieškojau su tuo susijusio darbo, – apie tai, ką veikė pasibaigus savanorystei, pasakoja K. Keturka. – Norėjau turistams vesti ekskursijas apie šiaurės pašvaistes. Esmė tokia – reikia nuvežti žmones ten, kur tuo metu gerai matosi pašvaistė, ten sukurti laužą, įrengti stovyklavietę, pasakoti, fotografuoti. Autostopu nuvykau į tokio darbo pokalbį, kuris buvo maloniausias mano gyvenime – vyravo draugiška atmosfera, darbdavė buvo besišypsanti ir atsipalaidavusi. Deja, man pritrūko patirties, kurios kiti kandidatai turėjo daugiau. Nepaisant to, pažadėjau sau, kad jos įgijęs, čia grįšiu“, – planais dalinasi vaikinas.
Į Lietuvą Karolis grįžo jau tiksliai žinodamas, ką norės veikti. VU jis pasirinko studijuoti magistro studijas, taip pat jo planuose buvo baigti gidų kursus, savarankiškai mokytis fotografijos. Anot jo, visa tai turėtų padėti jam įsidarbinti gamtos turizmo srityje.
Tapo gidu
Kai kalbėjomės su Karoliu, jis prisipažino, kad dabar laukia, kada jam bus įteiktas gido pažymėjimas. „Lietuvoje, norėdamas dirbti gidu, turi baigti kursus. Pasirinkau juos mokytis Vilniaus kolegijoje, ten įgijau pagrindus, kaip vesti ekskursijas, turėjau ir pats paruošti bent vieną. Mus mokė aukštos kvalifikacijos gidė. Kadangi kursai jau baigti, tikiuosi šią vasarą laikinai padirbėti vesdamas ekskursijas Vilniuje. Taip pat jau turiu užsakymą liepą vesti ir gamtos ekskursiją, užsieniečiams parodyti Lietuvos gamtą. Ateityje man įdomiausia būtų organizuoti jas apie pėdsekystę, augalus – valgomus, vaistinius, nuodingus“, – pasakoja gamtininkas. Pasiteiravus, ką vertingiausio Karolis pasisėmė iš gido kursų, jis atskleidžia, kad išmoko nebijoti kalbėti ir pasimetus improvizuoti: „Juk niekas nežino, ką norėjai pasakyti, todėl visiems atrodo, kad tai, ką pasakei, taip ir turėjo būti.“ Taip pat vaikinas turėjo galimybę pažinti Vilniaus senamiestį, įgyti šios vietovės istorinių žinių.
Tūkstančiai kilometrų autostopu
Pokalbio metu jaunuolis pripažįsta, kad dar viena iš jo aistrų – kelionės. Ir ne bet kokios, o autostopu. Skandinavijoje tokiu būdu jis per penkias savaites nukeliavo 7 000 kilometrų, vyko net šimtu pakeleivingų automobilių, taip pažindamas įvairius žmones ir išgirsdamas jų istorijas. Nors keliavo vienas, vaikinas tvirtina, kad baisu nebuvo: „Norvegijoje visi draugiški, atsipalaidavę, kalba angliškai. Tiesą sakant, tai net blogai, nes prieš išvykdamas ten aš savarankiškai mokiausi norvegų kalbos. Kadangi labai norėjau pasipraktikuoti, net apsidžiaugdavau, kai sustoję pavėžėti nekalbėdavo angliškai.“ Dažniausiai keliautojas apsistodavo savo palapinėje, bet kartais kas nors jį pakviesdavo ir nakvynei. Kartą naktį Karolis praleido pas septynis vaikus auginančią šeimą, gyvenančią Norvegijos šiaurėje. Jis priduria – nors, atrodo, kad šiaurėje labai niūru, žmonės ten labai šilti ir draugiški.
Tai buvo ne vienintelė tokia vaikino kelionė. Kartu su drauge jis keliavo į Italiją, iš kurios autostopu važiavo į Kroatiją ir vėliau – atgal į Lietuvą. Pietų šalių gyventojai negalėjo patikėti, kad tokiu būdu kelionės tikslą galima pasiekti greitai. „Jūs taip greitai nenukaksit ten, kur norit, niekas nenuveš“, – sakydavo pavėžėti sustoję vairuotojai. Tačiau norinčiųjų pavežti Karolį ir jo draugę atsirado pakankamai. „Buvo sustojęs bažnytinis autobusiukas iš Nyderlandų, kuriuo keliavo du jauni juodaodžiai vaikinai. Jie negalėjo patikėti, kad tokiu būdu galima keliauti. Pavėžėję mus, davė po vandens buteliuką, nektariną, sumuštinį…“ – šypsosi pašnekovas ir priduria, kad įvairiose šalyse jis paprastai susikalba angliškai, tik Latvijoje ar Estijoje, panašiai, kaip Lietuvoje, vyresnioji karta kalba rusiškai.
„Kai atlikau praktiką Estijoje, kiekvieną dieną į darbą tranzuodavau 20 kilometrų. Neturėjau nei dviračio, nei automobilio. Kadangi tuo keliuku per valandą pravažiuodavo vos kelios mašinos, pasiimdavau knygą ir skaitydavau, o pamatęs, kad artėja automobilis, iškeldavau ranką“, – pasakoja vaikinas. Tam, kad laiku nuvyktų į darbą, laukti pakeleivingų automobilių jis eidavo prieš dvi valandas. Pašnekovas priduria, kad Skandinavijos šalyse pavėžėti pakeleivių nebijo ir senyvo amžiaus žmonės, moterys. Dažnai sustoja ir tie vairuotojai, kurie patys anksčiau tranzuodavo.
Pasiteiravus Karolio, iš kur atsirado toks didelis noras keliauti, jis papasakojo, kad jau paauglystėje atsirado autoritetų, pavyzdžiui, dainininkas Hokshila, kuris tuo metu keliavo po Afriką. „Tada pamaniau, kaip norėčiau pamatyti tą žemyną! Taip atsirado noras pažinti pasaulį. O kai pradėjau studijuoti Vilniuje, mane ėmė supti žmonės, kurie nuolat kažkur keliauja. Dabar keletas mano draugų planuoja aplankyti Indiją, Islandiją, Ameriką. Šį šeštadienį buvau vestuvėse draugų, kurie anksčiau devynis mėnesius keliavo aplink pasaulį autostopu.“
Hobių – ne vienas
Kalbėdamas apie kitus savo hobius, pašnekovas atskleidžia, kad jau dvejus metus dalyvauja „Rūšių ralyje“. Tai – kasmet vykstančios varžybos, kuriose į komandas susiskirstę Lietuvos gamtininkai rungtyniauja, kas daugiau suras įvairių gyvūnų, augalų, grybų rūšių. „Varžybos vyksta didelėje teritorijoje. Aš su savo komanda nuvykome prie ežero. Vieni vandenyje ieškojo visokių vabzdžių, blakių, drugelių, vandens moliuskų, aš tikrinau pievas ir žymėjausi, kokius augalus radau. Jei nežinai, kokią rūšį pastebėjai, vadovaujiesi knygomis, vadovais. Žinoma, galima ir suklysti. Jei randi retą ar abejotinai tose vietovėse augantį augalą, komisija gali tavęs paklausti, iš ko jį atpažinai, ir taip tikrina, ar neapsirikai. Mėgėjų lygoje mes užėmėme antrąją vietą, atpažinę apie 270 rūšių. Profesionalai jų rado daugiau nei 700“, – pasakoja Karolis.
Taip pat jam patinkanti veikla – pėdsekystė. Vaikinas yra baigęs šios srities mokymus, domėjosi ir savarankiškai. Dabar jam tenka vesti tokias ekskursijas draugams, buvo pakviestas ir į vaikų darželį apie pėdsakus papasakoti mažiesiems. „Pavasarį kartu su VU žygeivių klubo nariais keliavome į mišką netoli Vilniaus. Ten radome stirnų, vilkų, lūšių pėdsakų… Nuėjome apie 30 kilometrų. Nors ir pavargome, žygis buvo įspūdingas“, – prisimena Karolis.
Vaikinas pripažįsta, kad gamtininkai gyvena pakankamai įdomų gyvenimą: „Pamenu, universitete buvo praktika apie augalus – po jos ėjau galvą palenkęs žemyn, stebėdamas juos, džiaugiausi atpažindamas. Taip pat galėjau atskirti, kuris augalas valgomas, ką naudodavo senovėje, o kas yra nuodingas ir ko geriau neliesti. Kai mokiausi apie pėdsekystę – mišku eidamas nuolat ieškojau pėdsakų, paukščius – klausiausi įvairių paukščių garsų, juos atpažindavau. Taip suintensyvėja pojūčiai. Vienas mano pažįstamas pasakojo, kad savo kaimynę supažindino su paukščių rūšimis, o ši vėliau skundėsi negalinti ramiai gamtoje pabūti, nes išgirdusi, kad kažkoks paukštis čiulba, norėdavo sužinoti, kas ten toks. Taigi, gamtos pažinimas sužadina smalsumą, imi pasaulį matyti kitaip.“
Kartu su bendraminčiais išgelbėjo 200 varliagyvių
Šį pavasarį Karolis savo darbais prisidėjo prie Vingio parko varlių gerovės. Jis buvo vienas iš akcijos, skirtos apsaugoti keliaujančias varles, organizatorių. „Tame parke yra šlaitas, kuriame varliagyviai žiemoja. Iš ten pavasarį jie migruoja į šlapesnes vietoves neršti. Toks varlių migracijos takas yra susidaręs jau prieš šimtus metų. Deja, dabar ten eina kelias, kuriuo važiuoja automobiliai. Prieš kelis metus pavyko pasiekti, kad tą vieną mėnesį, kai vyksta varliagyvių migracija, eismas minėtu keliu būtų uždarytas. Deja, to neužtenka, kadangi automobilių, nors ir mažiau, vis tiek tuo keliu pravažiuoja, todėl buvo nuspręsta įrengti tvorelę palei kelią, kuri sulaikytų varlytes ir neleistų joms eiti. Šalia minėtos tvorelės buvo iškastos ir duobutės, į kurias varliagyviai sukrisdavo. Vėliau savanoriai kiekvieną rytą ir vakarą išimdavo varles iš duobučių ir pernešdavo jas į kitą kelio pusę. Negana to, dar ir atsukdami jų nosis į tą pusę, kur gyvūnui reikia eiti, kad jis nepanorėtų grįžti atgal“, – pasakoja Karolis, kurio pagrindinis darbas šioje akcijoje buvo koordinuoti tvorelės statymą ir sudaryti grafiką, kuriuo vadovautųsi savanoriai, pernešantys varlytes. „Rudeniop to daryti nebereikia, nes varlės keliauja žiemoti skirtingu laiku, ir ta migracija nevyksta taip masiškai“, – paaiškina pašnekovas ir atskleidžia, kad šios akcijos metu tokiu būdu saugiai kitą kelio pusę pasiekė apie 200 varliagyvių.
Žinoma, Vingio parkas – ne vienintelė tokia vieta, kur mig-ruoja varlės: „Dabar stengiamasi, jei tokia vieta žinoma, daryti joms požeminę perėją, kad nereikėtų eiti per kelią. Bet tam reikia daug duomenų, tiksliai žinoti, kuriose vietose varlės migruoja. Vingio parkas yra daugiau reprezentacinė vieta, skirta tam, kad žmonės atkreiptų dėmesį į šią problemą. Taip pat yra rengiami ir mokymai, jų tikslas – paruošti kuo daugiau savanorių, kurie vėliau galėtų tokias akcijas organizuoti savo rajonuose.“
Ateityje norėtų dirbti tėvynėje
Pasiteiravus Karolio apie ateities planus, jis tvirtina, kad pabaigus studijas svajoja dar pakeliauti ir pamatyti pasaulį, įgyti daugiau patirties, kurią vėliau galėtų pritaikyti dirbdamas Lietuvoje. Vaikinas teigia, jog jam patiktų būti ekologu saugomose teritorijose, darbuotis nevyriausybinėse organizacijose ar populiarinti savo šalyje gamtos turizmą.
„Beje, šį rudenį plauksiu burlaiviu iš Lenkijos uosto į Švediją, – atsisveikindamas priduria Karolis. – Kelionėje bus organizuojami studentų mokymai ekologinėmis temomis, ji truks 14 dienų. Keliausime 50 žmonių – iš jų 7 profesionalūs įgulos nariai, dėstytojai ir 30 studentų. Iš Lietuvos vyksime dviese, aš ir vaikinas iš Kauno technologijos universiteto. Šios kelionės labai laukiu, tikiu, kad įgysiu daug žinių ir patirties.“
Karolio gyvenimas vien studijomis neapsiriboja.
Dainiaus VYTO nuotr.
Pėdsekystė – vienas iš ukmergiškio (atsiklaupęs) hobių.
Norvegijoje vaikinas įgijo darbo su žirgais patirties.
Gamtininkas praktikavosi Estijoje.
Tatrų kalnuose Zakopanėje, Lenkijoje (Karolis pirmas iš dešinės).
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos, Naujausi
Verbų sekmadienį tikintieji įžengė į Didžiąją savaitę
2024/03/28
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi, Sveikata
Priklausomybės, į kurių spąstus papuolame net nežinodami
2024/03/28
Komentarų (0)
Aktualijos
Apie kibernetinį saugumą – su IT specialistu
2024/03/22
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi
Dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą planuoja 19 partijų
2024/03/22
Komentarų (1)
Aktualijos, Naujausi
Tarp dosniausiai aukojusiųjų – ir ukmergiškiai
2024/03/20
Komentarų (2)
Aktualijos, Naujausi
Vėl rašė Nacionalinį diktantą
2024/03/20
Komentarų (1)
Galima registruotis į nuotolinius VMI praktinius seminarus
2024/03/26
Komentarų (0)
Ūkininkai vėl grįžo prie žemės mokesčio tarifo mažinimo
2024/03/24
Komentarų (5)
Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti
2024/03/24
Komentarų (0)
Buvo simuliuojama Astravo jėgainės avarija, tikrinama perspėjimo sistema
2024/03/21
Komentarų (2)
Lankėsi autobusų gamybos bendrovėje
2024/03/21
Komentarų (8)
Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto tikslinė išvyka
2024/03/21
Komentarų (8)
Būsima kova dėl Lietuvos pašto
2024/03/18
Komentarų (3)
Kokią žinią šalies vadovas atvežė Ukmergės žmonėms?
2024/03/17
Komentarų (12)
Ukmergėje įrengta pirmoji šalyje pavyzdinė priedanga
2024/03/17
Komentarų (4)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Žmonės
Vilniaus PPAR Ukmergės filialas turi naują vadovą
2024/03/26
Komentarų (3)
Naujausi, Žmonės
Ukmergės teismo rūmuose dirbs dar vienas teisėjas
2024/03/24
Komentarų (2)
Naujausi, Žmonės
Ukmergės globos centras turi naują direktorę
2024/03/09
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Atsisveikino su ilgamete savivaldybės darbuotoja
2024/03/07
Komentarų (3)
Naujausi, Žmonės
Aplankėme Pelėdnagius
2024/03/01
Komentarų (0)
Žmonės
Pakvietė pavasarį pasitikti su šypsenomis
2024/02/26
Komentarų (0)
Pagerbta ilgametė savivaldybės administracijos darbuotoja
2024/03/18
Komentarų (4)
Žydų gelbėtojai Ukmergės krašte
2024/03/17
Komentarų (1)
Seimo nariai domėjosi švietimo klausimais
2024/03/15
Komentarų (0)
Tikybos mokytoja Ramutė Sakalauskienė: „Vieni mokytojai dirba dėl pinigų, kiti – iš pašaukimo“
2024/03/05
Komentarų (2)
Gimę vasario 29-ąją: kiek ukmergiškių savo gimtadienius švenčia kas ketverius metus?
2024/03/04
Komentarų (0)
„Man visada rūpėjo, kas ir kaip vyksta savivaldybėje…“
2024/03/03
Komentarų (3)
Tarp apdovanotųjų – ir Ukmergės rajono ūkininkas
2024/02/22
Komentarų (0)
Apsilankėme senelių namuose
2024/02/18
Komentarų (0)
Naujai išrinkti seniūnaičiai dalyvavo mokymuose
2024/02/18
Komentarų (7)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Kokios yra pagrindinės baldų tvirtinimo detalės?
2024/03/28
Komentarų (0)
Įvairūs
ŠKODA automobiliai: įdomūs faktai, kurių nežinojote
2024/03/28
Komentarų (0)
Įvairūs
Vandens kolonėlė: kaip vandens kolonėlės padeda tausoti aplinką?
2024/03/27
Komentarų (0)
Įvairūs
Profesionalios SEO paslaugos Vilniuje – kaip pasirinkti geriausią agentūrą?
2024/03/27
Komentarų (0)
Įvairūs
Elektriniai šildytuvai namams – ką turėtumėte žinoti?
2024/03/27
Komentarų (0)
Įvairūs
Būsto rinkos tendencijos ir butai išperkamąja nuoma – kas keičiasi ir kas lieka pastovu?
2024/03/27
Komentarų (0)
Susipažinkite su nauju geriausiu sodo draugu: Ambrogio robotas
2024/03/28
Komentarų (0)
Saulės baterijos populiarumas auga: gyventojai ruošiasi kainų augimui
2024/03/28
Komentarų (0)
Media monitoringas: politikų įvaizdžio vertinimas ir žiniasklaidos monitoringas
2024/03/27
Komentarų (0)
Oro kondicionieriai ir jų kainos namams
2024/03/27
Komentarų (0)
Ofsetinė spauda – kas tai?
2024/03/27
Komentarų (0)
Aromaterapija namuose: namų kvapai ir jų poveikis nuotaikai
2024/03/27
Komentarų (0)
Žemės lyginimo darbai: technologijos ir metodai
2024/03/27
Komentarų (0)
Kas yra vinilinės grindys ir kaip jos skiriasi nuo kitų grindų dangų?
2024/03/27
Komentarų (0)
Stoglangiai – kaip pasirinkti tinkamiausius stogo langus jūsų namams?
2024/03/27
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra, Naujausi
Ukmergė ir vėl nerimo – Kultūros centre šėlo „Nenuoramos“
2024/03/28
Komentarų (0)
Kultūra
Bibliotekoje – sukakčiai skirta paroda
2024/03/26
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
„Pavasario psalmėmis“ startavo perkusinės muzikos festivalis
2024/03/15
Komentarų (0)
Kultūra
Puodelių iš viso pasaulio paroda
2024/03/11
Komentarų (0)
Kultūra
Vyks ukrainiečių padėkos koncertas
2024/02/18
Komentarų (0)
Kultūra
Žydų kultūros atspindžiai Vilniaus galerijoje ŠOFAR
2024/02/18
Komentarų (1)
Šventiškai paminėjo įkūrimo 35-ąsias metines
2024/03/25
Komentarų (1)
Regina
2024/03/18
Komentarų (0)
Tai turime žinoti…
2024/03/17
Komentarų (0)
Renginyje bus pristatyti žydų gelbėtojai
2024/03/08
Komentarų (0)
Apžvelkite Ukmergės senamiestį užkopę į senąjį gaisrinės bokštą
2024/02/26
Komentarų (0)
Vasario 16-ąją Ukmergėje – renginių gausa
2024/02/22
Komentarų (0)
2024/02/14
Komentarų (0)
Šventupės dvare suspindo šiaudiniai sodai
2024/02/12
Komentarų (0)
Po tamsos – šviesa
2024/02/12
Komentarų (0)