Išvažiuojamasis posėdis – atliekų tvarkymo objektuose

Penktadienį vyko išvažiuojamasis Savivaldybės tarybos posėdis atliekų surinkimo klausimais. Jame dalyvavo 14 Tarybos narių, Sekretoriato darbuotojos, rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus specialistai, Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė. Su posėdžio dalyviais bendravo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ Lietuvos Rytų regiono vadovas Elmaras Milinavičius, UAB „Ekonovus“ Panevėžio–Ukmergės padalinio vadovas Alvydas Želnys, UAB „VAATC“ direktorius Tomas Vaitkevičius, gamybinio proceso tarnybos vadovas Aurimas Uldukis.

^{Gyventojai daugiau rūšiuoja}

Pirmiausia rajono Tarybos nariai užsuko į kelias Pramonės, Užupio mikrorajonų konteinerines aikšteles. Iš viso mieste jų yra 60.

Rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus pasakojo, kad pernai rajone surinkta 12 tūkstančių tonų mišriųjų, per 4 tūkstančius – kitų atliekų.

2016 metais vienam miesto gyventojui vidutiniškai teko 302 kilogramai mišriųjų atliekų. A. Dutkus pažymėjo, jog daugėja rūšiuojamų atliekų – 2011 metais surinkta 160 tonų, 2016-aisiais – jau 579 tonos. UAB „VAATC“ priklausančioje didelių gabaritų surinkimo aikštelėje pernai priduota 192 tonos.

Pasinaudojus europinių lėšų parama, miesto gyventojams išdalinta 1 800 mėlynų ir žalių konteinerių plastmasei bei stik-lui. Planuojama, jog juos gaus visi miesto privačių valdų savininkai.

^{Dažnai ir patys kalti}

Anot vedėjo, žmonės skundžiasi, kad mikrorajonuose aplink konteinerius netvarkinga, tačiau dėl to dažnai yra ir patys kalti. Pavyzdžiui, jeigu aikštelėje stovi septyni ar daugiau konteinerių, pripildžius stovinčius prie krašto, naujai atnešti šiukšlių maišai dedami šalia, ant žemės, nors kiti konteineriai yra tušti. Manydami, jog daro gera, kai kurie ukmergiškiai atneštus rūbus, avalynę taip pat sukrauna šalia konteinerių, tikėdamiesi, jog jų kam nors pririeks. „Nereikėtų taip elgtis, – kalbėjo A. Dutkus. – Tie daiktai po to išmėtomi po teritoriją.“

„Dažnai laužomi konteinerių dangčiai, – teigė vedėjas. – Balandžio mėnesį juos visus sutvarkėme, o dabar penki vėl išlūžę. Dėl to čia „šeimininkauja“ varnos, savo snapais aplink viską drabstydamos.“

^{Didžiausia problema – padangos}

Posėdžio metu pažymėta, kad didžiausia problema – automobilių padangos. Kiekvienas rajono gyventojas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje per metus gali palikti po keturias padangas. Tačiau čia atgabenta tik 25 tonos. Savivaldybės užsakymu UAB „Ekonovus“ surinko 48 tonas, o iš rajono išvežta 55 tonos padangų.

Manoma, kad padangomis, taip pat ir plastamasinėmis detalėmis, atsikrato automobilius ardantys asmenys, garažuose mašinas remontuojantys meistrai. Be to, dėl netobulos padangų utilizavimo sistemos autoservisai deklaruoja mažesnius negu sunaudoja padangų kiekius, o likusiomis atsikrato nuošalesnėse vietose.

Deja, tai ne tik mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos bėda, kurią reikėtų spręsti valstybės mastu.

^{Kainos nuolat didėja}

A. Dutkus informavo ir apie atliekų vežimo kainas, kurios nuolat didėjo. Iki 2011 metų UAB „VAATC“ priklausančiame netoli Elektrėnų esančiame Kazokiškių sąvartyne, į kurį vežamos mūsų rajone surenkamos atliekos, vienos tonos „vartų“ mokestis buvo 8,55 Eur, nuo 2012 iki 2014 metų – 14,82 euro, iki praėjusių metų gegužės pirmos dienos – 28,84 Eur. Pradėjus šiukšles vežti į Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamyklą (MBA) – 44,9 Eur. Tos atliekos, kurios gamyklai netinka, gabenamos į Kazokiškių sąvartyną, čia vartų mokestis – 86,07 Eur. Tad kaina išaugo dešimt kartų.

^{Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės vengia}

Lankantis didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje su Tarybos nariais susitiko UAB „VAATC“ gamybinio proceso tarnybos vadovas A. Uldukis.

Jam išsakyta priekaištų dėl pernelyg didelių reikalavimų ir pri-imamų daiktų limitavimo. Dabar čia vienam gyventojui per metus galima palikti iki 40 kilogramų langų duženų, iki dviejų vienetų buitinės technikos – televizorių, kompiuterių, mikrobangų krosnelių, iki 50 kilogramų tekstilės atliekų – kilimų, rūbų, iki 250 kilogramų išardytų baldų bei statybinių atliekų.

Posėdžio metu konstatuota, jog ši aikštelė tarp ukmergiškių nepopuliari – dėl ribojimų baldai, statybinis laužas neretai išmetami pamiškėse. Tad nenuostabu, jog ir didžiulė aikštelė, ir konteineriai pustuščiai.

Paaiškėjo, kad aikštelėje nėra svarstyklių, tad priėmėjas svorį nustato „iš akies“.

^{Dumblą veža ir širvintiškiai}

Po to posėdžio dalyviai važiavo į Pabaisko seniūnijos Sargelių kaime esančią dumblo kompostavimo aikštelę. Uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas pasakojo, kad 2012 metų pabaigoje įmonė drauge su partneriais – Ukmergės ir Širvintų rajono savivaldybėmis – įgyvendino Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis finansuotą projektą „Ukmergės dumb-lo apdorojimo įrenginių statyba“, pagal kurį buvusio vadinamojo Kopūstėlių sąvartyno vietoje buvo pastatyta dengta dumblo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Šio projekto vertė – 7,88 milijono litų, dar už pusantro milijono buvo įsigyta įvairios technikos – vartytuvas, krautuvas, smulkintuvas ir kt.

Daugiausia dumblo į kompostavimo aikštelę pristatoma iš Ukmergės, nedidelis kiekis atvežamas ir iš Širvintų nuotekų valymo įrenginių. Į aikštelę taip pat gabenama gamybai ir kurui netinkama mediena bei jos perdirbimo metu susidarančios atliekos (pjuvenos, skiedros, žievė), miesto tvarkymo metu surinktos šakos, krūmai, lapai, žolė, o iš aplinkinių ūkių – nereikalingi šiaudai. Įrengtoje aikštelėje iš dumblo ir struktūrinės medžiagos formuojami kaupai, kuriuos periodiškai vartant, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę, besiveisiančių mikroorganizmų dėka, per 3–4 mėnesius susidaro į juodžemį panašus mišinys – kompostas. Šis produktas naudojamas tręšimui, aplinkos darbams ir dirvožemio struktūrai pagerinti.

^{Sąvartyne – 2 milijonai tonų atliekų}

Vėliau išvažiuojamojo posėdžio dalyviai vyko į didžiausią Lietuvoje Kazokiškių sąvartyną.

Jis užima 30 hektarų plotą, sąvartyno žemiausia aikštelė yra 112 metrų aukštyje virš jūros lygio, dabar įrenginėjama nauja aikštelė sieks 152 metrus.

Čia atliekas suveža visos aštuonios Vilniaus apskrities savivaldybės – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus, Ukmergės rajonų, Elektrėnų bei Vilniaus miesto.

Per dieną atgabenama vidutiniškai 700 tonų šiukšlių, šiuo metu sąvartyne yra 2 mln. 300 tūkst. tonų atliekų. Daugiausia jų atkeliauja iš Vilniaus miesto, antroje vietoje – Vilniaus rajonas, trečia – Ukmergė.

Visa teritorija aptverta tvora, stebima vaizdo kameromis – taip saugomasi, kad čia nepatektų benamiai. Su kitais nelaukiamais sąvartyno „gėrybių“ naudotojais – kirais, žuvėdromis, taip pat stengiamasi kovoti: kad juos atbaidytų, šaudoma iš patrankų, taip pat per garsiakalbius leidžiami šių paukščių skleidžiami pavojaus klyksmai.

^{Dauguma šiukšlių perdirbamos}

Dar vienas posėdžio darbotvarkėje numatytų objektų – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai. MBA statybos darbai, kainavę 34,5 mln. Eur, buvo pradėti 2014 metų spalio mėnesį, įmonė pradėjo veikti pernai gegužės 3 d.

Gamykloje atliekos rūšiuojamos, tos, kurios tinkamos perdirbti ar panaudoti, – atiduodamos pramonei, ir tik nedidelė dalis keliauja į sąvartyną.

Per vienerių metų eksploatavimo laikotarpį čia priimta 203 709 tonos mišrių komunalinių atliekų.

^{Siūlė keisti priėmimo tvarką}

Apžiūrėjus gamyklą, administracinėse patalpose UAB „VAATC“ direktorius T. Vaitkevičius supažindino su bendrovės 2016 metų veiklos rezultatais. Taip pat kalbėjo ir apie ateities planus.

Tarybos nariai išsakė minčių dėl Gerseniškių gatvėje esančios didelių gabaritų atliekų aikštelės darbo tobulinimo. Anot ukmergiškių, reikėtų patvirtinti tokią tvarką, kad paliekamų daiktų kiekis ar svoris būtų nustatomas ne metams, o konkrečiam žmogui – pavyzdžiui, suremontavęs butą gyventojas čia galėtų atvežti statybines atliekas: vieną–dvi tonas, o išardęs šiltnamį – visus stiklus. Tokie siūlymai buvo grindžiami argumentais, jog namai tvarkomi, šiltnamiai keičiami ne kiekvienais metais.

Tarybos nariai taip pat kalbėjo apie tai, jog reikalavimas būtinai turėti asmens, kurio atliekas atveža kiti žmonės, dokumentą, yra perteklinis. Siūlyta, kad iš neįgalių, senų žmonių didelių gabaritų atliekos būtų paimamos namuose.