Termošokas daugiabučiuose – metų pabaigoje

Rajono savivaldybėje praėjusią savaitę surengtas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo uždarųjų akcinių bendrovių ,,Ukmergės butų ūkis“ ir ,,Ukmergės šiluma“ atstovai. Taip pat atvyko Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo, Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vadovai, seniūnai, aplinkosaugininkai, rajono Policijos komisariato pareigūnai. Posėdį vedė Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas.

Susitikimo metu aptarti pastaruoju metu aktualūs klausimai: dėl karšto vandens sistemų terminės dezinfekcijos daugiabučiuose namuose, dėl pasirengimo pavasario–vasaros gaisrams atvirose teritorijose, pateikta informacija apie afrikinio kiaulių maro plitimą ir Ukmergės rajone vykdomas priemones, paskelbtos naujausios žinios apie paukščių gripą.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas informavo apie gaisrinės technikos atnaujinimą, supažindino su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų statistika.

Viršininkas priminė, kad praėjusiais metais gaisruose žuvo 3, buvo traumuoti 4 rajono gyventojai. Analizuodamas gaisrų priežastis pagal grupes viršininkas sakė, jog 74 gaisrai kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio, 24 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 21 – dėl krosnių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, elektros įrangos (12), gedimų automobilio elektros instaliacijoje (12), tyčinės žmonių veiklos (9), žaibo iškrovos (5), kitų priežasčių (3), neatsargaus rūkymo (2), gedimų automobilio kuro tiekimo sistemoje ir vaikų išdykavimo (po 1 gaisrą).

Šiais metais gesinti degančios pernykštės žolės ugniagesiai gelbėtojai jau vyko 7 kartus. D. Vyšniauskas paminėjo, kad Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba planuoja rengti nemažai reidų. Du jau įvyko, tačiau pažeidėjai kol kas nenustatyti.

Rajono savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas pristatė 2017 m. prevencinių priemonių pavasario–vasaros gaisrams atvirose teritorijose pasirengimo planą, kurį komisijos nariai patvirtino.

V. Rabazauskas kalbėjo ir apie karšto vandens sistemų terminę dezinfekciją daugiabučiuose namuose. Pasak pranešėjo, legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Šiai ligai būdingos dvi formos: pirmoji – Legionierių liga, kuri pasireiškia karščiavimu, mialgija, kosuliu, pneumonija; antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos. Žmonių imlumas šiai ligai nėra didelis.

„Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota 11 šalies gyventojų. Dažniausiai šia liga suserga silpno imuniteto asmenys, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Legionella bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos“, – aiškino pranešėjas, pridurdamas, jog šios ligos visai nesudėtinga išvengti, jei nuolat palaikysime šaltą vandenį šaltu, o karštą – karštu.

Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Jos žūva, kai vandens temperatūra pakyla per 60 laipsnių, tačiau jeigu karšto vandens sistema yra užteršta apnašomis, temperatūrą reikėtų pakelti iki 65 laipsnių. Kuo ilgesnė ir techniškai sudėtingesnė vandentiekio sistema, tuo didesnė rizika Legionella bakterijų atsiradimui.

Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistui antrino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė. Ji pridūrė, kad legioneliozė yra reta liga. Ukmergės rajone jos nebuvo užregistruota. 2005 metais susirgo ukmergiškis, tačiau jis gyveno Vilniaus mieste. Kadangi jaunas vyras naudojosi ,,Šilo“ pagrindinės mokyklos baseino paslaugomis, buvo atliekamas baseino ir buto Ukmergėje, kuriame jis lankydavosi, vandens tyrimas. Kur vyriškis užsikrėtė taip ir nenustatyta.

UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys minėjo, kad jo vadovaujama bendrovė yra pagrindinis šilumos ir karšto vandens tiekėjas rajone. Iš įmonės valdomų katilinių pagal patvirtintus grafikus tiekiamas aukštos temperatūros vanduo. „Pagal dabartinę lauko temperatūrą iš katilinių išleidžiamas 70-73 laipsnių vanduo, o pastatų šilumos punktus pasiekia apie 60 laipsnių. Boileriuose paruošto vandens temperatūra būna apie 53 laipsnius“, – informavo direktorius. Jis taip pat apžvelgė, kokie veiksmai būtų atliekami taikant vadinamąjį termošoką, kas dėl to patirtų nuostolių, kada tikslinga jį vykdyti.

Posėdyje kalbėjęs UAB ,,Ukmergės butų ūkis“ direktorius Giedrius Pocius patvirtino, jog prižiūri didžiąją dalį daugiabučių namų šilumos punktų, kuriuose palaikoma karšto vandens temperatūra siekia 51–55 laipsnius. Direktorius pridūrė, jog atliekant termošoką pasiekti rezultatą būtų sunku tuose namuose, kuriuose nesubalansuotas karšto vandens padavimas ir neįrengta karšto vandens cirkuliacija.

Komisijos nariai bei posėdyje dalyvavusieji diskutavo, ar tikslinga būtų taikyti termošoką, kaip ir kuriuo metu tai atlikti. Visi sutarė įpareigoti pastatų administratorius bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojus karšto vandens sistemose palaikyti vandens temperatūrą nuo 50 ik 60 laipsnių. 2017-2018 m. šildymo sezono laikotarpiu, lapkričio-gruodžio mėnesiais, kai lauko temperatūra būna apie 10 laipsnių šalčio, nutarta atlikti termošoką visuose daugiabučiuose namuose. O vasario–kovo mėnesiais, esant tinkamai lauko temperatūrai, termošoką vykdyti tuose daugiabučiuose, kurių gyventojai pareiškė pageidavimą. Taip pat žmonėms bus išplatintos rekomendacijos dėl karšto vandens prietaisų (čiaupų, dušo galvučių, filtrų ir kt.) prevencinės priežiūros.

Posėdyje susirinkusiesiems taip pat pateikta informacija apie afrikinio kiaulių maro plitimą, rajone vykdomas priemones, taip pat kalbėta apie paukščių gripą. Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet sumedžiota 315 šernų. Rastas ir ištirtas vienas nugaišęs šernas, užkrato nenustatyta. Rajone yra registruoti 96 kiaulių laikytojai, kurie deklaravo apie 2 020 gyvulių. Nors užkrato Ukmergėje iki šiol nebuvo nustatyta, tačiau, kaip teigė Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Gleiznys, afrikinio kiaulių maro židiniai rajoną apsupę iš visų pusių.

Pranešėjas pateikė duomenis ir apie paukščių augintojus. Rajone deklaruota 15 paukščių laikytojų, turinčių 349 664 paukščius. Didžiausias Zujų paukštynas nurodė dvi laikymo vietas – Leompolio ir Zujų kaimus. R. Gleiznys atkreipė dėmesį, kad paukščių gripas – ūmi užkrečiamoji paukščių liga. Diagnozuojamos dvi jos klinikinės formos. Tai – didelio patogeniškumo paukščių gripas, dėl kurio gaišta iki 100 proc. paukščių. Be to, virusu gali užsikrėsti žmogus ir kiti žinduoliai. Taip pat egzistuoja mažo patogeniškumo paukščių gripo virusai, dėl kurių paukščių gaištamumas nedidelis – sukelia tik nežymius sveikatos sutrikimus.

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko įsitikinimu, norint sumažinti ligų riziką, kiaulių ir paukščių laikymo vietose reikia laikytis biosaugos reikalavimų.

„G. ž.“ inform.