Maisto atliekoms – atskiri konteineriai

Ukmergiškė Stasė pasidalino mintimis dėl atliekų tvarkymo. Moteris sakė neretai stebinti per langą konteinerių aikštelę. Jos teigimu, čia gana dažnai ateina įvairaus amžiaus žmonių ir iš konteinerių traukia drabužius, net maisto likučius.

„Niekam ne paslaptis, kad yra sunkiai gyvenančių žmonių, kuriems praverčia kitų išmesti rūbai, nereikalingi daiktai, galbūt ir kai kurie maisto produktai. Kodėl šie žmonės turi kapstytis tarp atliekų ir iš konteinerių rinktis tai, kas jiems reikalinga? Kodėl tose pačiose aikštelėse nepastačius papildomų konteinerių maistui bei drabužiams?“ – klausė moteris.

Rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėja Vilija Grabauskienė visų pirma akcentavo, kad aikštelėse stovinčiuose konteineriuose kaupiamos buitinės ir antrinės atliekos: „Tai jokiu būdu negali virsti šalpos ar labdaros dalijimo vieta.“

Vedėja paaiškino, kad mieste konteinerių, skirtų tik drabužiams, tikrai neatsiras.

„Didieji miestai tokius konteinerius buvo pastatę, tačiau ši praktika nepasiteisino. Ir mes ta tema esame kalbėję su rajone atliekas tvarkančios bendrovės „Ekonovus“ atstovais. Didžiausia problema – nėra kur dėti sukauptus drabužius. Norint jais atsikratyti, tektų gana brangiai mokėti. Jei jų šalinimu užsiimtų atliekų operatorius, visiems savivaldybės gyventojams ženkliai pabrangtų vietinė rinkliava, nes šios išlaidos būtų įskaičiuotos į paslaugos kainą. Tokiu keliu tikrai nebus einama“, – tvirtino V. Grabauskienė.

Vedėjos teigimu, gyventojai, kurie turi nenešiojamų drabužių, ir jais nori sušelpti sunkiau gyvenančius ukmergiškius, gali kreiptis į Carito organizaciją, samariečius, kitas visuomenines organizacijas. Be to, žmonės ir patys gali parodyti iniciatyvą ir sušelpti vargingiau gyvenančius, auginančius gausesnę šeimą.

Pasak V. Grabauskienės, Europos Sąjungos reikalavimai numato, kad nuo 2019 m. turi būti sudarytos galimybės gyventojams maisto atliekas atskirti nuo kitų komunalinių atliekų, pastačius specialius konteinerius: „Pirmiausia toks bandomasis maisto atliekų atskiro surinkimo projektas bus įgyvendinamas Vilniaus rajone. Po to vilniečiais paseksime ir mes.“

Šį žingsnį bus privalu žengti siekiant įgyvendinti ES reikalavimą, kad iki 2020 m. sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. Tai pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu ir gyventojai rūšiuos maisto atliekas. Joms skirtiems konteineriams įsigyti Aplinkos ministerija numato suteikti ES paramos lėšų.

Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. jų buvo surinkta apie 138,4 tūkst. tonų, 2013 m. – apie 107 tūkst. t, 2014 m. – apie 102,7 tūkst. t. Didelė dalis šių atliekų patenka į sąvartynus. Juose, regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, 2012 m. buvo pašalinta apie 111,4 tūkst. t, 2013 m. – apie 89,9 tūkst. t, 2014 m. – apie 82,8 tūkst. t maisto atliekų. Patekusios į sąvartynus biologiškai skaidžios atliekos ima irti, išskiria ne tik anglies dioksidą, bet ir metano dujas, kurios teršia aplinkos orą dar stipriau nei anglies dioksidas.

Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas dabartiniai teisės aktai įpareigoja tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto tvarkymo subjektus. Kaip nustato Atliekų tvarkymo taisyklės, viešbučiai ir restoranai turi atskirai surinkti maisto atliekas ir atiduoti jas įmonėms, turinčioms leidimą tvarkyti tokias atliekas. Iš šių atliekų gaminamas kompostas, biodujos, kaulų miltai ir kt. Maisto atliekas maisto tvarkymo subjektai gali tvarkyti ir patys. Jeigu per mėnesį susidaro daugiau kaip 400 kg šių atliekų, įmonė turi gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.