Skandalingo projekto iniciatorius – ukmergiškis

Trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai – Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas ir Zenonas Streikus – kovo 16-ąją dieną registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, pagal kurias būtų įtvirtinta nuostata, kad visuomenės informavimo priemonės turinyje privalėtų būti mažiausiai 50 proc. pozityvios informacijos.

Projekto autoriai aiškinamajame rašte nurodė, jog tokiu atveju „bus pasiektas teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos skleidimo balansas, padidės pasitikėjimas valdžios institucijomis, žiniasklaida ir valstybe, augs piliečių sąmoningumas, aktyvumas bei pilietiškumas. Visuomenė aktyviau įsijungs į šalies politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo aktualijų sprendimą“ (…) „įstatymas turės teigiamos įtakos korupcijai ir nusikalstamumui mažinti ir ženkliai sumažins visuomenės nusivylimą ir nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir žiniasklaida.“

Įregistravus šias pataisas, jas neigiamai įvertino ne tik žiniasklaidos atstovai, bet ir dauguma pagrindinių šalies partijų, nuo tokių įstatymo pataisų atsiribojo net pati Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime.

Kilus triukšmui, jog demokratinėje valstybėje norima uždėti apynasrį viešumui, D. Šakalienė pareiškė, kad tai ne jos rengti dokumentai – ji pateikusi anksčiau socialdemokratų sukurtą įstatymo pakeitimo projektą. Tačiau pastarajai partijai pasipiktinus, kad Parlamento frakcijoje niekada nebuvo ruoštos tokios pataisos, seimūnė nurodė, kad jas sukūrė buvęs Seimo narys socialdemokratas ukmergiškis Kazys Grybauskas, dirbęs Kaimo reikalų komitete. Ji teigė, jog visą parengtą įstatymo pataisų paketą gavusi iš paties rengėjo per susitikimą Seime, kurį organizavo buvusi K. Grybausko, o dabar – šios parlamentarės Seimo padėjėja Gražina Ananikovienė.
Kilus ažiotažui, D. Šakalienė atsiėmė teiktas pataisas.

Trečiadienį „Gimtajai žemei“ pasiteiravus K. Grybausko, kodėl buvo kuriami tokie įstatymo pakeitimai, jis tikino, kad pataisas nutarė paruošti savo iniciatyva, socialdemokratų frakcijai jos net nebuvo pateiktos ir svarstomos.
Anot eksparlamentaro, tokia idėja jam kilo po apsilankymo viename iš Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos renginių, kai panašiomis mintimis pasidalino taip pat ir socialdemokratas Egidijus Gaidamavičius. „Mūsų valstybėje yra gražių dalykų, juos pirmiausia ir reikėtų nušviesti. Mano numatytose pataisose nebuvo užsiminta apie tai, kad pozityvi ir neigiama informacija turėtų sudaryti po penkiasdešimt procentų. Aš pasisakau tik už tai, kad pirmuosiuose puslapiuose turėtų būti pateiktos pozityvios naujienos, o ne nelaimės ir kriminaliniai įvykiai. Esu įsitikinęs, kad viešosios informacijos priemonės visų pirma turėtų skleisti geras žinias, o kituose puslapiuose žurnalistai gali rašyti tai, kas jiems atrodo būtina“, – sakė K. Grybauskas.

Jis tvirtino, jog apie kriminalus, kitus neigiamus atvejus negalima rašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose.

Pašnekovas samprotavo, kad numatyti, kokia informacija yra negatyvi, o kuri – pozityvi, turėtų redaktorius. Į klausimą, kas būtų, jei redaktoriaus ir vertintojo požiūriai išsiskirtų, kaip reikėtų išspręsti ginčą, atsakymo nebuvo…
Beje, dar tik prasidėjus pokalbiui K. Grybauskas patikino, jog, jo nuomone, „Gimtosios žemės“ laikraštyje tikrai yra daugiau pozityvios informacijos, negu negatyvios, tad rengdamas pataisas turėjo mintyje respublikinę žiniasklaidą.
Šios Seimo kadencijos nariai dirba dar tik kelis mėnesius, tačiau „valstietės“ D. Šakalienės pateiktos įstatymo pataisos – jau antras bandymas pažaboti žiniasklaidą. Vos pradėję darbą parlamentarai vienu pirmųjų įstatymų priėmė Civilinio kodekso pataisas dėl viešų asmenų įžeidimo, kuriomis politikams buvo atrištos rankos juos kritikuojančią žiniasklaidą užtampyti teismuose. Šias įstatymo pataisas vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos buvo atšauktos.