Asociatyvinė pixabay.com nuotr.

„Kultūra - mūsų dvasios stiprybės šaltinis“, Kultūra

Polemika su kalbininku Antanu Smetona

Žinoma, sutiksite, kad kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti visuomenės, pažangos ir kultūros. Apskritai nebūtų įmanomas šių dienų mokslas ir technika. Tik tobulėjant mąstymui, kuris yra glaudžiai susijęs su kalba, žmonės galėjo sukurti civilizaciją ir pasiekti aukštą šių dienų raidos lygį. Kalba yra neįkainojamas žmonių turtas, kuris privalo būti saugomas.

Kalbininkas Antanas Smetona teigia, kad „Vienintelis tikras kalbos gražumo kriterijus yra komunikacinis: jei kalba tenkina kalbėtojų komunikacinius poreikius – viskas puiku. Tada kalba – pati nuostabiausia“. Šiuos teiginius suprantame taip, kad kalba privalo atlikti komunikacinę funkciją ir ta funkcija kartu bus ir grožinė. Nesvarbu, koks kalbos žodyno turtingumas bei spalvingumas, ji gali būti pati primityviausia, bet jeigu žmonės susišnekės – ji taps pačia nuostabiausia.

Tačiau panagrinėkime štai tokį reiškinį. Yra leidžiami dvikalbiai minimalieji žodynai, skirti padėti pasirengti Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminams. Viename iš jų, parengtame Vidos Žilinskienės ir Laimos Grumadienės, pateikta 2 300 žodžių. Autorių teigimu, nuo 1 000 iki 2 000 dažniausių kalboje vartojamų žodžių paprastai sudaro 80 proc. teksto, o suprantant 80 proc. žodžių, jau galima suprasti ir kitos kalbos tekstą. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne yra 74 000 žodžių. Taigi, jeigu komunikacinei funkcijai vykdyti užtenka 1 000–2 000 žodžių, kam reikalinga kalba, turinti 74 000 žodžių? Kam reikalingi frazeologizmų ar sinonimų žodynai, kurie spalvina kalbą, suteikia jai vaizdingumo?

A. Smetona teigia, kad „Vienintelis tikras kalbos gražumo kriterijus yra komunikacinis“. Visiškai su juo nesutikti būtų neįmanoma, nes jeigu kalba neatliktų šios pagrindinės funkcijos, tai jos spalvingumas ir žodžių gausa netektų prasmės. Mūsų nuomone, komunikacija nėra vienintelis „tikras kalbos gražumo kriterijus“. Juk kalba svarbi ne tik kaip bendravimo priemonė. T. y., kalba be komunikacinės funkcijos dar atlieka ekspresinę, pažintinę, estetinę bei reprezentacinę funkciją. Pavyzdžiui, ekspresinė kalbos funkcija leidžia mums realizuoti taip būdingą žmogui norą išsakyti aplinkiniams savo mintis, jausmus, išgyvenimus. Gnoseologinė, arba pažintinė, kalbos funkcija padeda žmonėms pažinti tikrovę, perduoti iš kartos į kartą patirtį, žinias, mokslo ir kultūros laimėjimus. Taip pat kalba mes galime tiesiog grožėtis skaitydami grožinę literatūrą.

Taigi, jeigu kalbos grožį apibūdintume tik kaip įvykusią komunikaciją, mums nereikėtų nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, nei lietuvių kalbos žinynų ar gramatikų. Žmonės galėtų viešai šnekėti žargonu, dialektu arba kalba, kuria vaikystėje žaisdavome prie kiekvieno skiemens pridėdami ver, ir kuri Richardo Bacho knygoje „Tiltas per amžinybę“ aprašyta kaip „Arklinė lotynų kalba“: „verkalverba vervykverdo verkovermuverniverkaverciverją“. Mūsų nuomone, komunikacinė funkcija kalboje yra darbinė, nes mokėti kalbą nėra būtina, jeigu nori sugebėti suprasti vienas kitą.

Puikus pavyzdys apie kalbėjimą ta pačia kalba ir nevykstančią komunikaciją yra pateikiamas Antuano de Sent Egziuperi knygoje „Mažasis princas“. Joje rašoma: „Jeigu suaugusiems sakote: „Mačiau gražų rausvų plytų namą su snapučiais palangėse ir balandžiais ant stogo…“, jie neįstengia įsivaizduoti to namo. Jiems reikia sakyti šitaip: „Mačiau namą, kuris kainuoja šimtą tūkstančių frankų.“ Tada jie sušuks: „Koks gražus namas!“ Kalba gali būti ta pati, žodžiai suprantami, bet komunikacija tarp žmonių neįvyks. Manau, kad tai nėra tinkama priežastis sakyti: „Kalba yra negraži, nes šie du žmonės nesuprato vienas kito.“

Apibendrindami norėtume pasakyti, kad kalba yra tauta, jos tradicijos bei bene stipriausias kultūrinis palikimas. Kalbininkas A. Smetona teigia, kad kalbos grožis – tai įvykusi komunikacija. Mūsų nuomone, kalbos grožis atsiskleidžia ne tik komunikacijoje, bet ir poezijoje, grožinėje literatūroje, viešosiose kalbose. Ten, kur svarbu jausmas, kurį palieka ištarti ar perskaityti žodžiai. Graži kalba – tai tokia kalba, kurioje gali rasti žodžių, kuriais apsakytum tai, kas atrodo neapsakoma.

Jono Basanavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos metodinė grupė

logo2

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas