Sveikata

Įveikite baimę būti tvirtabūdišku

psichologe1Ilona KRASAUSKIENĖ

Kognityvinės elgesio terapijos,

Ukmergės psichologijos studijos psichologė-psichoterapeutė

Asertyvymo (angl. assertivity) sąvoka lietuvių kalboje yra nauja ir daug kam negirdėta. Tačiau naujadarui pakeisti sugalvotas labai prasmingas ir tikslus žodis – tvirtabūdiškumas. Tai yra sveikas ryžtingumas ir užsispyrimas, kurio esmė – pasirinkimas ir bendravimas, savo ir visų žmonių teisių ir atsakomybių pripažinimas. Psichologijoje tvirtabūdiškumo sąvoka apibrėžiamas savęs suvokimas, pasitikėjimas savimi, mokėjimas išreikšti savo poziciją, pasakyti tvirtą NE, kai to reikia. Asertyvus žmogus geba aktyviai priimti sprendimus dėl to, ką jis kalba bei daro. Jis drąsiai išsako savo nuomonę, nuoširdžiai, tiesiogiai ir pagarbiai išreiškia mintis bei jausmus. Ir jei jūs atpažįstate savo ir kitų teises bei atsakomybes ir nusprendžiate bendrauti taip, kad būtų gerbiamos visų dalyvių teisės, jei asmeninių tikslų siekiate išsaugodami savo savivertę ir pagarbą kitų nuomonei, jūs taip pat galite būti asertyvus žmogus.

Tvirtabūdiškumas yra absoliuti priešingybė agresijai, manipuliacijoms bei pasyvumui, nes kiekvienas sąveikos dalyvis atsako už savo bendravimo stilių. Jis nesiteisina, neatsiprašinėja už savo elgesį (jei tik nepakenkė kitam), gali persigalvoti, keisti savo nuomonę, daryti klaidas, bet visada atsako už savo veiksmus ir stebi, ar tik nenukentėjo kiti. Asertyvus žmogus moka paprašyti pagalbos, padeda kitiems, tačiau neleidžia savęs išnaudoti, nes moka atmesti nepriimtinus prašymus ar raginimus. Jis paprastai nepatiria lėtinio nuovargio simptomų, nes jaučia savo galimybių ribas ir drįsta pasakyti „ne, nebegaliu“. Tvirtabūdiškas asmuo renkasi draugus pagal savo vertybes, nesusivilioja kvietimais burtis į tam tikras grupes, kadangi turi ryžto pasakyti „ne, tai ne man“.

Psichologai (ir ne tik) sutinka žmonių, kurie pasirinktose situacijose yra asertyvūs, o kai kur – be nuomonės ir neryžtingi. Pvz., darbo vietoje gali būti nuolankūs, įsiteikiantys, neprieštaraujantys, gelbėjantys visą kolektyvą, nes leidžia kitiems jais naudotis ir dirba už visus. Jie pamiršta turintys savo teises ir atsakomybes, tad nenuostabu, kad greitai pervargsta. Tačiau namuose jie gali būti visiškai tvirti ir turintys sveiko užsispyrimo bei ryžtingumo. Psichinės sveikatos specialistai koreguoja varžančius įsitikinimus (šiuo atveju apie darbinius vaidmenis, santykius, savęs, kaip darbuotojos, vertinimą) ir stiprina bendravimo įgūdžius su kolegomis. Kita terapinio darbo kryptis – atskirti tvirtabūdišką, agresyvų bei pasyvų elgesį. Kaip buvo teigta, asertyviu elgesiu siekiama saugoti savo teises, tuo pat metu gerbiant ir kitų teises. Agresyvus elgesys – tai savo teisių gynimas, kai pažeidžiamos kitų teisės, nes apie kitus net negalvojama. Jei asmuo elgiasi pasyviai, jis pamiršta turįs savo teisių, todėl dažnai patiria nuovargį ar emocinį/fizinį perdegimą.

Pateiksiu pavyzdį ir jūs nuspręsite, kuris bendravimo stilius labiausiai apsaugo jus ir kitus. Jūsų vaikas prieš kelias dienas gavo vairuotojo pažymėjimą ir prašo tėvo automobilio, nes nori vykti pas draugus į kitą miestą. Tėvai abejoja vaiko gebėjimais vairuoti, įvertina turimą patirtį ir priima atitinkamus spendimus. Jei jūs esate neryžtingi ir pasyvūs, galite atsakyti: „Gerai, važiuok, tik būk atsargus“, nors žinote, kad tikrai dar ne laikas duoti vaikui savo automobilį tolimai kelionei, o jūsų laukia bemiegė nerimo naktis ir savęs plakimas dėl nepateisinamo sprendimo. Jei renkatės agresyvų bendravimą su vaiku, galbūt pasakysite: „Neišdegs, aš ne toks kvailas, kad klausyčiau tavęs. Ir kaip turi drąsos to prašyti, nusipirk savo automobilį ir važiuok, kur tik nori…“ Jei turite asertyvumo savybių ir mokate išreikšti savo poziciją, pasakyti „ne“, kai to reikia, jūs ryžtingai atsakysite: „Aš dar nepasitikiu tavo vairavimo įgūdžiais, todėl neduosiu savo automobilio. Tai nereiškia, kad nenoriu tau padėti, bet gal geriau aš duosiu tau pinigų ir važiuok autobusu. Juk tarėmės, kad pradėsi važinėti savo mieste…“ Tvirto būdo tėvai drąsiai išsako savo nuomonę, pateikia konstruktyvų pasiūlymą, parodo, kad supranta savo vaiko norus, bet atsižvelgia ir į savo mintis, jausmus ir prisiima atsakomybę už savo sprendimą.

Nėra baisu taktiškai ir mandagiai išsakyti tai, kas jums svarbu. Išdrįskite su kitais dalintis savo jausmais, nuomone ir patirtimi. Jei jums nepriimtini kitų veiksmai, nebijokite prašyti kitų asmenų paaiškinimo dėl savo poelgių. Gali būti nedrąsu reikalauti to, kas jums priklauso, bet jūs turite tokią teisę (pvz., priemokos už viršvalandžius), kaip ir turite teisę nepildyti kitų prašymų, jei jie pažeidžia jūsų teises. Jūs galite skųstis, nesutikti, džiaugtis, pagarbiai išsakyti pastebėjimus, bet stebėkite, ar tikrai atsakote už asmeninius poelgius ir per daug neužkraunate savo išgyvenimų kitiems.

Skatinu jus patogiai pradėti, tęsti, keisti ir baigti pokalbį tais žodžiais, kuriuos tikrai norite išsakyti, bet pagalvokite, ar tai neįskaudins kitų. Jei bijote klysti, daug prarandate. Bandykite vėl ir vėl jausdami atsakomybę už savo klaidas. Ir įveikite baimę būti tvirtabūdišku! Gali būti, kad sulauksite nepritarimų, nusistebėjimų, kas čia su jumis vyksta, nes kiti jus žinojo kitokį ir galėjo jumis pasinaudoti. Viskas prasideda nuo savęs suvokimo!

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas